Kauno „Žalgiris“ siekė pirmosios pergalės šį sezoną, Atėnų „Panathinaikos“ – pirmosios pergalės išvykoje. Eurolygos autsaiderių dvikova nei lankomumu, nei žaidimo kokybe neišsiskyrė, tačiau intrigos Nemuno saloje antradienio vakarą netrūko, o galiausiai triumfavo Lietuvos čempionai.
Vos 6383 sirgaliai stebėjo lentelės dugno ekipų akistatą, pažymėję naują „Žalgirio“ arenos antirekordą.
Graikijos klubas taikliais metimais pradėjo dvikovą, bet greitai į priekį užleido Jure Zdovco auklėtinius. Nuo suolo antrajame kėlinyje pakilęs Tai Websteris baudų metimais kilstelėjo šeimininkų pranašumą iki dviženklio, kuris po kelių akimirkų pasiekė ir rekordinę 14 taškų ribą.
Antrajame kėlinyje šeimininkai neteko iki tol 10 taškų surinkusio snaiperio Artūro Milaknio, kuris čiurnos traumą patyrė apmaudžiai užlipęs ant arbitro kojos. Identišką sužeidimą praėjusios savaitės dvikovoje Panevėžyje gavo Hamburgo „Towers“ vedlys Calebas Homsley. Bet kaip ir amerikietis „Cido“ arenoje, taip ir A.Milaknis grįžo ant parketo antroje mačo pusėje ir tęsė rungtynes.
Problemų su čiurna turėjo ir Joshas Nebo, praleidęs praėjusios savaitės mūšį Madride, vos 10 minučių žaidęs ir prieš „Panathinaikos“, pagrindinio vidurio puolėjo vietą vėl užleidęs 20-mečiui Marekui Blaževičiui (10 taškų ir 3 atkovoti kamuoliai).
Sezono susitikimą žaidė Edgaras Ulanovas, nusimetęs psichologinius pančius nuo pečių ir iš žaidimo realizavęs pirmus tris metimus, sėkmingai kovojęs dėl kamuolių ir skirstęs perdavimus komandos draugams. Iki tol duobėje atsidūręs puolėjas per devynerias rungtynes pataikė vos 8 metimus iš 44.
Ketvirtajame kėlinyje „Žalgiriui“ pirmaujant dviženkle persvara per tribūnas nuvilnijo pirmoji šį sezoną sirgalių banga. Bet euforija greitai persimainė į atodūsį ir keiksmus, kai šeimininkų metimai nekrito, o PAO susitikimo pabaigoje priartėjo per vieną metimą.
Būtent E.Ulanovas smeigė ir itin svarbų puskablį dešine ranka, suteikusį „Žalgiriui“ 7 taškų persvarą bei palikusį „Panathinaikos“ išsigelbėjimui 100 sekundžių, kurių jiems nepakako.
„Pirmiausia, norėčiau padėkoti savo žaidėjams, kurie davė man šią pergalę, – po pergalės kalbėjo Jure Zdovcas. – Tai nebuvo lengva, jautėme spaudimą. Pagaliau laimėjome ir išlaikėme varžovą žemiau 70 pelnytų taškų ribos. Tai gerai, taip žaisdami turime šansą laimėti. Nesureikšminu šios pergalės, kaip ir nesureikšminu pralaimėjimų. Turime tęsti darbą, kovoti ir tikėti bei siekti pergalės kitame mače. Mes rotavome daug žaidėjų. Man šiandien buvo lengva, nes visi į aikštelę žengę krepšininkai davė kažką gero. Turėjome sunkių momentų, buvome praradę ritmą, bet neklydome. Kartais prašiau atakuoti paskutinėmis sekundėmis krepšį, kad kontroliuotume gynybą. Tai geriau, nei prarasti kamuolį laukinėje situacijoje ir leisti varžovams pelnyti lengvus taškus.“
– Sakėte, jog nesureikšminate šios pergalės, bet ar ji nenuima streso nuo jūsų pečių?
– Aš jaučiuosi tuščias. Kai pralaimi, tu pralaimi, ateina kitas mačas, o tu jauti spaudimą. Įprastai po rungtynių jautiesi tuščias, nes visą energiją palieki aikštelėje. Esmė ta, jog mes padarėme tai, ką ir turėjome – laimėjome rungtynes. Sirgaliai to tikisi, o mes tai padarėme. Ačiū jiems už tikėjimą, bet už trijų dienų laukia kitas mačas ir nauja istorija.
– Kaip vidurio puolėjo pozicijoje sekasi Tyleriui Cavanaughui?
– Kaip ir esu minėjęs, mėgstu vidurio puolėjus, kurie gali išplėsti aikštelę ir pataikyti iš toli. Ypač kai kiti du mūsų aukštaūgiai yra panašaus profilio. Varžovai prie to prisitaiko. Pradžioje nubausti PAO nepavyko, jie buvo pasiruošę, o ir aikštėje buvo ne Papagiannis, bet Floydas. Bet antroje mačo pusėje, kai strigome puolime, Tylerio metimai suveikė. Tai viena priežasčių, kodėl mes perlaužėme susitikimą, kai atėjo sunkus momentas.
– Kiek jus stebina Mareko žaidimas?
– Jis dirba gerai. Aš esu treneris, negaliu būti patenkintas visada, nes matau daug vietos tobulėjimui. Sutinku su jumis, jis šiandien atliko keletą gerų perdavimų ir pataikė vidutinių metimų. Tai papildomas ginklas. Bet jis turi pagerinti šiuos dalykus savo karjeroje, jei nori gauti daugiau minučių.
Jis šiandien solidžiai atrodė ne tik puolime, bet ir gynyboje. Esu patenkintas, bet rungtynės baigėsi, o po trijų dienų laukia kitas mačas. Jaunam žaidėjui svarbu sunkiai dirbti, bandyti tobulėti ir nepamesti galvos.
– Kokia yra situacija su Josho Nebo ir Artūro Milaknio sveikatomis? Kaip laikosi jų čiurnos?
– Joshas vakar treniravosi įprastu režimu. Jo sveikata yra gera, bet jis dar nejaučia ritmo. Kaip ir minėjau, galbūt kitą kartą Joshas žais daugiau, o Marekas mažiau. Niekada negali žinoti.
Milas spaudos konferencijoje buvo prieš mane. Jis žaidė antroje pusėje, žiūrėsime, ar nebus kojos reakcijų ryt. Bet jis kietas vyrukas, žinau, kad viskas su juo bus gerai.
– Žaidėjai sakė, kad praėjusią savaitę pagaliau turėjote laiko treniruotėms ir žaidimo gerinimui. Kiek tai padėjo pakelti komandos pasitikėjimą ir žaidimą?
– Labai. Tai padėjo mums labai. Nėra recepto, vis tiek gali pralaimėti mačą. Bet treniruotėse gali įdiegti savo idėjas ir taisykles, tuomet būna kur kas lengviau kontroliuoti mačą. Kiekvienos pozicijos žaidėjai pradeda suprasti, ką padarė gerai ar blogai gynyboje ir puolime.
Ko aš labiausiai noriu gynyboje, tai kai varžovai pelno taškus, kad žaidėjai iškart žinotų, kas padarė klaidą ir kas yra atsakingas. Po dvigubos savaitės turėsime daug darbo. Mes dar nesame pakankamai agresyvūs, nepakankamai spaudžiame varžovą. Daugiausiai žaidžiame tik viena gynybine sistema. Bandome dirbti ties kita, bet ankstyva stadija, tad naudoti ją rungtynėse yra kiek per rizikinga. Šiems dalykams reikia laiko.
– Prieš devynias dienas gynyba prieš Vilniaus „Rytą“ atrodė tragiškai. Šiandien vaizdas buvo kur kas geresnis – žaidėjai laiku ėjo į pagalbas, o vienoje iš paskutinių atakų Tyleriui laiku padėjo Ulanovas. Kiek jums šiandien patiko „Žalgirio“ gynyba ir kiek ji yra arti to, ką jūs įsivaizduojate?
– Ties tuo dirbome visą savaitę. Kaip ir sakiau pirmosiomis dienomis, mes neturime gerų žaidėjų individualioje gynyboje. Reikia gerinti komandinius veiksmus – turime būti arčiau kamuolio, padėti vieni kitiems, turime užsiimti geras pozicijas ir daugiau dirbti rankomis, ką vis dar darome tragiškai. Tai viena priežasčių, kodėl Nielsas Giffey prasižengė prieš Maconą, nes rankas iškėlė per vėlai. Jis galėjo to išvengti. Tai detalės. Ulė yra tikrai geras gynyboje. Jis užsiima poziciją, yra pasiruošęs, skaito situacijas, o kai nusprendžia padėti, į pagalbą eina labai stipriai. Jis nedvejoja, tai labai svarbu, nes žaidėjai kartais mėgsta dvejoti dėl sprendimų. Sakau jiems, jei nusprendei eiti, eik drąsiai. Žaidėjai pamatys ir žinos, kaip reaguoti. Gynyba buvo gera.
– Pirmas kartas, kai kalbamės su jumis po pergalės. Gal turite kokių pergalių ar pralaimėjimų ritualų?
– Turiu kai ką, kas turėtų nešti laimę. Maži dalykai. Kiekvieną kartą bandau išbandyti kažką naujo, kas padėtų nutraukti juodą atkarpą. Bet pasiliksiu tai sau. Bandau save įtikinti, jog tai nėra svarbu. Kam tai rūpi? Bet kai kurių įpročių negali pakeisti.
Pasikartosiu, bet šiandien žaidėme gerai ir esu laimingas. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl visų jų, kad pagaliau iškovojome pergalę. Džiaugiuosi dėl klubo prezidento, kuris turėjo bent vieną dieną pasidžiaugti pergale.
– Naujokai nežaidė daug šį vakarą. Kokius vaidmenis esate jiems numatęs?
– Kaip ir minėjau, visi davė kažką gero, o mes turime daug žaidėjų. Šiandien bet kuris nuo suolo pakilęs žaidėjas kažką davė. Šiame mače buvo daug spaudimo, tad labiau pasitikėjau lietuviais. Jie čia yra nuo pirmos dienos, supranta situaciją, yra kilę iš Kauno ir jaučia atsakomybę.
Papildomi du žaidėjai rotacijoje davė kai ką, ko mes neturėjome. Bet jie dar nežino sistemos, jiems reikia laiko. Tai nereiškia, jog kitose rungtynėse jie netaps geriausiais rungtynių žaidėjais.
