Po minutės jis išėmė iš aikštės Barselonos herojų Vasilije Micičių, kuris per 48 valandas nespėjo pamiršti savo karjeros vakaro. Po 20 taškų ir 24 naudingumo balų, sekė 9 pramesti metimai, 0 taškų ir -7 naudingumo balai.
Š.Jasikevičius piktai judino žandikaulį, vis užmesdamas akį į švieslentę. O ten skirtumas tik augo dėl grubių „Žalgirio“ klaidų gynyboje.
Netrukus treneriui teko judinti žandikaulį dėl teisėjų sprendimų. Iš pradžių arbitrai peržiūrėję vaizdo įrašą užfiksavo nesportinę pražangą Edgarui Ulanovui, kuris rankomis ir nagais bandė sulaikyti L.Dončičių nuo prasiveržimo palei galinę liniją.
Vėliau P.Jankūnas džiaugsmingai kėlė iš vietų sirgalius, įridenęs dvitaškį į „Real“ krepšį, bet aistruolių pasitenkinimo šūksnius keitė keiksmai – arbitrai užfiksavo pražangą puolime.
Kai kuriems laimėti Barselonoje yra didžiulis įvykis ir galvelė negali taip greitai persiorientuoti.
Š.Jasikevičius kvatojo. Ironiškai. Pakėlęs rankas ir siųsdamas žinutę „pasiduodu“, jis numojo ir prisėdo į savo kėdę. Treneris demonstratyviai užsikėlė koją ant kojos ir sunėrė rankas.
Bet „Žalgiris“ pralaimėjo ne dėl teisėjų.
Tada išlindo „kitas Draženas Petrovičius“.
L.Dončičius dukart iš eilės surengė išpuolius per 5 pirmąsias atakos laiko sekundes, ir didino atotrūkį.
Įsibėgėjęs 18-metis ėmė pataikyti viską. Per du kėlinius pelnęs 4 taškus, trečiajame kėlinyje jis baudė „Žalgirį“ 14 taškų – tik vienu mažiau nei antrajame kėlinyje surinko visi žalgiriečiai.
„Real“ pergalės pamatą sudėjo L.Dončičiaus bendražygiai, o vėliau 18-metis vunderkindas pribaigė „Žalgirį“ – sužaidė rezultatyviausią karjeros Eurolygoje mačą (28 tšk.).
Pribaigė kaip ir laisvi „Real“ tritaškiai iš kampų, po kurių Š.Jasikevičiui nebeliko nieko kito, kaip tik griebtis už galvos.
Vėl, ir vėl, ir vėl.
Treneris iškėlė baltą vėliavą, kai pakėlė Martyną Arlauską ir Gytį Masiulį nuo suolo likus dar 5 minutėms iki mačo pabaigos. „Žalgiris“ pakilo ant optimizmo bangos Barselonoje, bet dar ne dabar. „Real“ dar ne žalgiriečių nosiai – 66:87.
„Na ką, pirmiausia norėčiau padėkoti sirgaliams. Šiemet jaučiasi jų palaikymas. Prisirinko labai daug ir laukė geresnės kovos.
Tikrai jautėsi, kad laukė, jog kažkur užsikabinsime. Neužsikabinome.
Dėl šito pralaimėjimo aš kiek ramesnis. Negaliu kaltinti nei žaidėjų, nei savęs.
Atrodo, stengiesi paruošti komandą po 48 valandų fantastinės pergalės ir eitų į kovą, bet mes kaip komanda dar nesame to praėję. Jei pažiūrėsite į žaidėjų numerius, tie, kurie mus tempė Barselonoje, buvo skirtingi žmonės. Yra labai sunku. Reikia prie to priprasti.
Nugalėjo patirtis.
„Real“ tai nėra įvykis antradienį nugalėti „Olimpia“ ir ketvirtadienį laimėti Kaune. Kai kuriems laimėti Barselonoje yra didžiulis įvykis ir galvelė negali taip greitai persiorientuoti.
Tai buvo absoliutus plano nesilaikymas. Galiu prisigalvoti planų, bet reikia reaguoti į įvykius.
Reikia tą praeiti. Kita vertus, pozityviai pažiūrėjus, per 48 valandas žaisdami su dviem komandomis, kurios pretenduoja į finalo ketvertą, mes turime vieną pergalę. Ji buvo labai graži. Turbūt dėl to atėjo tiek žmonių.
Net nežinau, ką daugiau pridurti...“ – spaudos konferencijoje išsiplėšė Š.Jasikevičius.
– Kalbėdamas apie tuos, kurie nepersiorientavo, turite omenyje Micičių ir White'ą?
– Na, žinai, mano stilių. Jokių pavardžių.
Jei Milaknis neišmeta, tai yra mano kaltė.
Aišku ir taip viskas. Mums reikia suprasti, kad reikia užmiršti per tą dvigubą savaitę. Ir mes neužmirštame. Stengiausi, nepadariau savo darbo iki galo, ir žaidėjai nepadarė iki galo.
Planas buvo paprastas. Mums nereikėjo nieko keisti. „Real“ ir „Barcelona“ labai panašios komandos. Puolė taip pat keturiais kampais ir vienu centru.
Reikėjo tik žaisti. Momentais bandėme kabintis, bet šiandien neturėjome resursų suteikti dar vieną šventę.
– Sakėte, reikia užaugti komandai. Ar tie augimo skausmai tikėti? Ar augama pakankamai sparčiai?
– Negaliu net pasakyti. Nežinau. Svarbiausia, kad vyksta, labai geras darbas treniruotėse ir yra labai geri santykiai tarp žaidėjų. Tai suteiks galimybių eiti į priekį. Tai svarbiausia.
Nemanau, kad žaidžiame labai gerai. Barselonos rungtynės buvo gana tobulos pagal planą. Todėl ir nugalėtas toks stiprus varžovas išvykoje. Kitos trejos rungtynės buvo su daug psichologinių klaidų. Per daug.
Apsilošėme serbus, nes jie galbūt dar nėra susiklausę. Laukia daug darbo.
Lyginant su praėjusiais metais, sako, kad mes išėję į priekį, o aš galvoju, kad mes esame panašioje situacijoje.
– Kiek svarbios tokios geros rungtynės Antanui Kavaliauskui?
– Jau vakar jautėsi per treniruotę. Jautėsi, kad jis turi tokį užsivedimą. Labai svarbu patikėti, kad per dvigubą savaitę turi kažkas kitas padėti. Tam žmogui, kuris sužaidžia fantastiškai antradienį, jam labai sunku žaisti.
Matote rinktinės žaidėjus. Retai Europos čempionatuose vienas žaidėjas sužaidžia trejas rungtynes iš eilės.
Tai ir yra komanda. Turi tempti kažkas kitas. Kavaliauskas buvo pats pozityviausias dalykas. Jis mažiau žaidė Barselonoje, bet jautė, kad turi duoti daugiau komandai nei ten. Tai yra komanda, 12 žaidėjų.
– Luka Dončičius rungtynių pabaigoje pataikė nieko nelėmusį tritaškį. Ar dėl rekordo – pelnė 28 taškus?
– Galvoju, per mažai jam kibome į atlapus. Labai keista, kad vienintelis žmogus, kuris tikrai bandė stumdytis, net po krepšiu, yra Kevinas. Jo numeriai pasako, kad jis vienas tų, kuris pasiruošė psichologiškai žaisti po puikios pergalės. Pangosas tada irgi žaidė labai gerai Barselonoje. Gal jis jau supranta.
Bet kitiems žaidėjams tai bus gera pamoka.
– Milaknis šį sezoną pataikė 2 tritaškius iš 12, su „Real“ per 22 minutes nepelnė nė vieno taško. Kaip atgaivinti šį snaiperį?
– Manau, tai trenerio darbas. Treneris blogai dirba. Treneris arba įžaidėjai. „Žalgiris“ yra metikų komanda. Užtat mes irgi žinome, kad Jaycee Carrollas Madride geras metikas. O juk jis irgi neįmėtė.
Visi stengiasi uždaryti tokius žmones. Jei jis neišmeta, tai yra mano kaltė.
