Didžiąją rungtynių dalį pirmavę, bet pabaigoje pergalę prieš „Crvena zvezda“ antradienį paleidę žalgiriečiai ne iš karto įsibėgėjo ir akistatoje su „Real“, bet sugebėjo perlaužti susitikimo eigą ketvirtajame kėlinyje.
Prasidėjus antrajai jo pusei rezultatas dar buvo lygus 66:66, bet tada „Žalgiris“ šovė į priekį 15:3 ir antrą sezoną paeiliui paguldė karališkąjį klubą namuose.
Svariai prie to prisidėjo ir karjeros išmestų metimų rekordą pagerinęs Edgaras Ulanovas.
„Žalgirio“ kapitonas ėmėsi atsakomybės, kai kiti to prisibijojo, ir iš viso metė net 16 kartų iš žaidimo (3/10 dvit., 3/6 trit., 4/4 baud.), pelnė 19 taškų, atkovojo 4 kamuolius ir surinko 13 naudingumo balų.
Ypač komandą gelbėjo jis trečiojo kėlinio viduryje, kai ritmą pajutęs „Real“ panaikino „Žalgirio“ rekordinę 7 taškų persvarą ir taikėsi pabėgti į priekį, bet 8 iš eilės E.Ulanovo taškai padėjo suvaldyti audrą ir laikytis arti svečių iš Madrido.
„Turbūt krepšinio gražumo vėl buvo mažiau negu kovos, tuo šitos rungtynės ir išsiskyrė, – po mačo konstatavo E.Ulanovas. – Kovingumas nulėmė rungtynių pabaigą, ypač pabaigoje, kai Arnas išprovokavo ginčą, Rolandas Šmitas „pasiėmė“ Tavareso alkūnę. Tikrai prastai žaidėme puolime, stabdis buvo pajungtas, kažkas nepasitikėjo savo jėgomis, nors ir raginome drąsiai žaisti. Teko daug improvizuoti, laimei, įkrito tie metimai trečiame kėlinyje, bet ar reikia būti patenkintiems iš tos pusės, puolimo pusės, sugrįžimu į rungtynes sunkiais metimais? Nežinau, norėtųsi geriau, ypač prieš „Real“. Jų gynyba tikrai nėra stebuklinga, viską stumia link Tavareso ir pasitiki vien tik juo.
Bet, kita vertus, charakteris šiandien buvo fantastiškas, tikėjimas nepaisant kelių pralaimėjimų iš eilės, nepaisant to, jog kelių žmonių nėra. Kažkoks spaudimas gali atsirasti, bet taip ir turi būti – negalime galvoti apie pralaimėjimą, negalime galvoti apie pergalę, turime žiūrėti į kitas rungtynes.“
Po „Žalgirio“, neturėjusio Luko Lekavičiaus ir Igno Brazdeikio, pergalės prieš „Real“ E.Ulanovas kalbėjo apie emocijas, strigusį puolimą, pavyzdinį Arno Butkevičiaus kovingumą ir iššovusį Tylerį Cavanaugh.
– Reiškėte daug emocijų, buvote piktas ir po antro kėlinio. Ar to priežastis kūrybos trūkumas ir tai, jog pačiam teko imtis iniciatyvos?
– Tai normalu, krepšinis toks žaidimas. Analizuoji, žiūri situacijas, visko pasitaiko. Nebus visada viskas gerai. Svarbiausia, kad kažkas vyksta, kažkokia emocija, man tas labiausiai pavyksta ir aš mėgaujuosi tuomet, kai galiu tai patirti – ir blogų emocijų, ir gerų.
– Trečiame kėlinyje jūsų aštuoni iš eilės pelnyti taškai, jei ne jie, „Real“ atkarpa būtų 17:0. Ar tuo metu jautėte kapitono pareigą sunkiu metu truktelėti komandą?
– Pasikartosiu, bet tikrai sakiau tiems, kurie buvo aikštelėje, kad žaistų drąsiau – nesidairykit, nelaukit, čia nėra nieko baisaus. Tas pats buvo su „Efes“ momentais. Taip, tai čempionas, bet mes esame surinkti žmonės, kiek turime šiai dienai, tiek turime. Geriau jau pramesti ir žinoti, kad prametei, negu neprisiimti tos atsakomybės. Taip, aš pramečiau kelis metimus, prieš tai buvo sunki atkarpa, berods, keli netikslūs mano metimai, bet žinojau, kad tai nesvarbu. Turėjome dar daug laiko, pusantro kėlinio, gerai, kad įkrito. Bet sakau, iš puolimo perspektyvos, taip daug rungtynių nelaimėsi ilgoje distancijoje. Reikia komandiškumo.
– Labai strigo organizuotas puolimas, kūryba buvo skurdoka. Nuo ko bandote atsispirti?
– Nežinau, šiandien turbūt labai mažai buvo rezultatyvių perdavimų (12 – aut. past.). Vienas dalykas – „Real“ gynyba, nuo nieko nepadedanti, stumianti link Tavareso, provokuojanti mesti vidutinius arba tolimus po driblingo. Sunkiai kuriame, kad prasiveržtume, pritrauktume iš stipriosios pusės, bet to visai nebuvo.
Plius Evanso visai nebuvo, jį atjungė, bet jam sunku. Visi treneriai ir mes sakome, kad Keenanas turi prisiimti atsakomybę, nes kitaip nebus. Kita vertus, sunku jam, Belgrade smaugė, nedavė priimti kamuolio, gynėjai gynėsi. Dabar taip ir bus, turės kiti pasitempti pirmi-antri numeriai, jie turės nuimti krūvio nuo jo.
– Užsiminėte apie Arno Butkevičiaus kovingumą, kiek jis užkrečia visą komandą?
– Realiai, šiandien ir nulėmė tokie epizodai. Ne taškai, ne rezultatyvūs perdavimai ar dar kažkas, o 50-50 kamuoliai. Kažkas kažkur krenta, žiūri, dairosi, o mūsiškiai paima ir atkovoja. Tos rungtynės, kai lieka kelios minutės ir rezultatas apylygis, gali nueiti į bet kurią pusę. Čia vos ne kaip 11 metrų baudiniai (šypsosi). Belgrade laisvą metimą prameta Dovis, prameta Rolandas, o Vildoza įmeta paskutinę sekundę. Ir tu žinai, kad gerai viską padarei, bet gale pralaimėjai rungtynes.
Šiandien mes laimėjome ir manau, kad nusipelnėme laimėti, nes kovingumo prasme šiandien buvome geresni už juos. Labai džiaugiuosi už visą komandą.
– Pats įmetėte tritaškį per rankas, Keenanas Evansas pataikė per aukštai iškeltas Walterio Tavareso rankas. Kiek tas tritaškis gal net priminė Mike'o Jameso lemiamą tritaškį per Tavaresą praėjusią savaitę?
– Tikrai sunku žaisti prieš juos ir juos atakuoti. Jie palaiko atstumą, neleidžia veržtis, bet kadangi ilgos rankos, tai atiduoda metimą. Kelis prametus pradedi dvejoti, kas yra normalu. Bet gerai, kad metimai sukrito. Kita vertus, nei aš, nei Keenanas nepabijome tais momentais prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus. Kartais įkrenta ir sudėtingi metimai, bet svarbiausia pergalė. Puolime yra kur tobulėti, bet šiandien pasidžiaukime.
– Vienas tų žmonių, kurie iššovė – Tyleris Cavanaugh. Kiek jam reikėjo tokių rungtynių?
– Labai svarbu kiekvienam tokios rungtynės. Šiemet nemažai tų rungtynių, kai puolime daug sprendžiame po vieną, to komandiškumo tikrai kartais pritrūksta. Turėtume Tyleriui, Karoliui, mūsų metikams sukurti daugiau situacijų, bet dažnai baigiasi vienas prieš vieną užsibaigimu. Mūsų visų darbas juos prijungti, nes per mažai tai padarome. Jie yra išreikšti metikai mūsų komandoje, mes turime jiems sukurti situacijas ir nesvarbu, kokia gynyba. Turi suvaikščioti kamuolys ir jie turi turėti laisvus metimus.
Kalbant apie Tylerį, ne vien metimai, bet ir kovingumas šiandien buvo superinis – ir ant kamuolių ėjo, ir veržėsi agresyviai, emociją rodė. Tikrai fantastika.
