Nepaisant pralaimėjimo, tai buvo kauniečių žingsnis į priekį. Po 4 rungtynių stagnacijos Eurolygoje bei prasto savaitgalio LKL čempionate išvydome atsaką – jo buvo sulaukta tiek iš žaidėjų, kovojusių su visai kitokia energija, tiek iš M.Schillerio ir jo trenerių štabo, pagaliau nustebinusio naujais taktiniais sumanymais. Pralaimėjimas turnyro lentelėje vis tiek liks pralaimėjimu, tačiau šios rungtynės gerokai skyrėsi nuo praėjusios savaitės kracho Tel Avive, kur M.Schilleris bei jo auklėtiniai buvo apžaisti į vieną krepšį tiek taktiškai, tiek fiziškai. Lįskime į mačo su CSKA detales ir aptarkime svarbiausius rungtynių akcentus.
Taktiniai „Žalgirio“ pasikeitimai
P.Jankūno pasirodymas starto penkete, 1-3-1 zoninė gynyba po minutės pertraukėlių ir kelis kartus po baudų metimų, daug aukštesnė „Žalgirio“ aukštaūgio pozicija side gynybos metu – tokie buvo pagrindiniai „Žalgirio“ trenerio sumanymai rungtynėms su CSKA. Sumanymai, kurių pasigedome ankstesnėse rungtynėse, kuomet žinodami žalgiriečių ėjimus, jų varžovai lengvai įveikdavo užkardas link krepšio.
45 praleisti taškai pirmoje rungtynių dalyje bei 87 iš viso – skaičiai, kuriuos reikia toliau mažinti. Tačiau pozityvumo šiems rodikliams suteikia tai, kokiais būdais jie buvo pelnyti. CSKA itin daug taškų surinko sudėtingais metimais žaidimu 1 prieš 1. Ne visos komandos gali pasigirti turinčios M.Jamesą ir W.Clyburną, todėl tokių metimų tikrai neišvysime kiekvienose rungtynėse.
Maskviečių žaidimo ritmą buvo bandoma išmušti 1-3-1 aikštės gynyba. Ją išvydome antrojo kėlinio pirmoje atakoje ir ji buvo taikoma labiau tik po minutės pertraukėlių arba baudos metimų. Tai taip pat buvo puikus būdas apsiginti nuo pertraukėlių metu nubraižytų D.Itoudžio derinių su specialiomis pabaigomis. Šios gynybos efektyvumą pateisina ir skaičiai – per 5 atakas, naudojant šią gynybą, CSKA taip ir nesugebėjo užpulti. Tiesa, 2 iš 5 kartų jie susikūrė laisvus metimus, tačiau nesugebėjo jų pataikyti.
Kitas pasikeitimas buvo matomas ne taip ryškiai – kauniečių aukštaūgiai 2 prieš 2 situacijose pasitikdavo varžovų įžaidėjus daug aukščiau. Pastarosiose keliose rungtynėse J.Lauvergne'as, M.Gebenas, A.Rubitas pikenrolų metu atsirasdavo pilkojoje zonoje – tarp gynėjo ir savo dengiamo aukštaūgio. Ši situacija kainavo begales taškų „Žalgiriui“ ir pergalę prieš „Real“.
Su CSKA šie aukštaūgiai pasitikdavo M.Jamesą ir D.Hackettą virš tritaškio ir nesuteikdavo galimybės veržtis. Jie buvo priversti siųsti kamuolį toliau arba atsitraukti ir tai pavertė pikenrolo gynybą viena iš „Žalgirio“ stiprybių šiame mače. Kauniečiai daug daugiau naudojosi ir keitimosi gynyba, kuri taip pat sutankino koridorius į baudos aikštelę bei nesuteikė tiek daug pranašumų taip lengvai kaip side pasyvi gynyba.
CSKA puolimas žaidžiant nugara į krepšį
Natūralu, kad atėmus vieną dalyką, tokia įvairiapusė komanda kaip CSKA rado kitų galimybių puolime. Pirmojoje rungtynių pusėje tai buvo žaidimas baudos aikštelėje. Jau prieš rungtynes kilo daug klausimų, kaip teks stabdyti W.Clyburno, T.Šengelijos centravimus baudos aikštelėje dėl centimetrų trūkumo. Po susikeitimų netrūko epizodų, kuomet prie jų atsidūrė ir dar mažesni žalgiriečių gynėjai, tad čia teko naudoti dvigubinimus palei galinę liniją.
Mažytė problemytė – pirmoje rungtynių pusėje neveikė nei individualūs bandymai, nei šie dvigubinimai. Svečiai, po situacijų, sukurtų žaidžiant nugara į krepšį, surinko net 23 iš 45 pirmoje rungtynių pusėje pelnytų taškų. Trūko visko – greitesnių rotacijų po kamuolio atmetimų; atpažinimų, kada dvigubinimo reikia, o kada ne; didesnio fiziškumo neleidžiant užsiimti pozicijų giliai baudos aikštelėje; supratimo, kuris iš kauniečių turėtų eiti dvigubinti.
Tačiau net ir čia antroje rungtynių dalyje galima įžvelgti teigiamą pusę – po pertraukos kauniečiai žymiai efektyviau atliko dvigubinimus ir pasaugojimus, neleisdami CSKA pelnyti nė vieno (!) taško po tokių situacijų. Žalgiriečiams pavyko į pagalbą visada siųsti savo centrą, kurio didelis ūgis bei ilgos rankos apsunkindavo ilgus nusimetimus į kitą aikštelės pusę.
Lemiamų akimirkų paaiškinimai
Tai nebūtų rungtynės prieš aukščiausio lygio komandą, jei pakankamai gerai uždarius pikenrolą, atėmus žaidimą nugara, neatsivertų dar viena Pandoros skrynia.
Maždaug trečiojo kėlinio viduryje rungtynėse (ar bent jau CSKA lyderių M.Jameso ir W.Clyburno mintyse) įvyko savotiškas lūžis. 2 ir 3 vietas pagal pelnomus taškus Eurolygoje užimantys amerikiečiai nusprendė puolime daug labiau ieškoti savo metimų bei spręsti problemas paskutinėmis atakų sekundėmis. Tą šiek tiek diktavo ir „Žalgirio“ pasiūlytos gynybos idėjos.
Apie „Žalgirio“ puolimą daug diskutuoti neverta. Trijų gynėjų – Th.Walkupo, M.Grigonio ir R.Jokubaičio vedamas pikenrolų (du prieš du) ir handoffų (priimant kamuolį iš rankų į rankas) puolimas vėl atrodė neblogai. N.Milutinovo pasyvi gynyba buvo išryškinta gynėjų aukštos trajektorijos metimais iš baudos aikštelės bei A.Rubito atšokimais po užtvaros ties vidutiniu nuotoliu. R.Jokubaičio drąsa, agresyvumas bei metimai po greito sustojimo stumia L.Lekavičių į ketvirtą poziciją kauniečių puolime.
Tačiau šį puolimą dar labiau išlaisvino šeimininkų sėkmė gynyboje, kuri leido kauniečiams kontratakuoti. Greitas puolimas prideda dar daugiau efektyvumo šiai puolimo mašinai – 4 kėlinyje pavyko susirinkti net 6 lengvesnius taškus po geros gynybos.
Po ilgų kančių visas rungtynes vejantis varžovus, jų likimą nulėmė trys kertinės atakos ir CSKA žaidėjų individualus meistriškumas. Likus 2 su puse minutės iki rungtynių pabaigos ir svečiams pirmaujant 2 taškais, maskviečių ataka užstrigo „Žalgiriui“ išsikeitus po užtvarų. W.Clyburnas liko su A.Rubitu ir jo metimas atšokus po driblingo tarp kojų pasiekė tikslą.
Po 4 taiklių kauniečių baudų CSKA pranašumas siekė vos 1 tašką (78:79) likus mažiau nei minutei. Šį kartą A.Rubitą prieš save rado jau M.Jamesas. Tuo metu turbūt dauguma arenoje buvusių žmonių žinojo, kad išvysime stepbacką atgal ir metimą iš toli. Taip ir atsitiko – kamuolys skrodė tinklelį, o CSKA tapo nepavejama per vieną ataką.
Priekaištai A.Rubitui? Tikrai ne, tiesiog dar viena situacija, kuomet gynyba gera, bet puolimas – dar geresnis. Priėjus per arti, M.Jamesas itin lengvai jį apeitų bei turėtų metimą iš po krepšio ar sukurtų laisvą tritaškį komandoms draugams. Tokia yra keitimosi gynybos rizika ir privalai su ja susitaikyti. Ypač kai ji padeda apsitvarkyti gilesnes pikenrolo gynybos problemas.
Likus 43 sekundėms ir turint -4, kauniečiams idealus, siektinas ir turbūt vienintelis variantas laimėti rungtynes buvo bandymas gauti 2 atakas ir palikti CSKA vos 1. Todėl reikėjo taiklaus metimo maždaug per 10 sekundžių. M.Schilleris nusprendė pasitelkti gerai žinomą „Žalgirio“ derinį, kurio tikslas – atakuoti N.Milutinovo drop gynybą su A.Rubito atšokimu po užtvaros. Tačiau D.Itoudis čia numatė ėjimą į priekį – liepė keistis ties visomis užtvaromis (to buvo galima tikėtis), taip panaikindamas šią opciją. Ataka užsitęsė, tačiau A.Rubitas visgi gavo kamuolį baudos aikštelės prieigose prieš mažesnį M.Jamesą.
Nors R.Jokubaitis po rungtynių teigė, kad kažkam centruojant svarbu nestovėti vietoje bei kirsti po krepšiu, šioje situacijoje būčiau linkęs su juo nesutikti. Jo kirtimas į baudos aikštelę, A.Rubitui jau ruošiantis mesti per žemesnį M.Jamesą, atvedė prie jo ties tritaškiu stovėjusį 213 cm ūgio N.Milutinovą, kuris spėjo sutrukdyti A.Rubitui išmesti metimą, taip sukurdamas baudos aikštelėje chaosą, kuriame pats R.Jokubaitis po akimirkos ir suklydo. Po klaidos rungtynių likimas tapo aiškus, o persvarą pagražino dar vienas nežemiškas M.Jameso tritaškis.
Apibendrinimas
Pozityvus signalas visiems „Žalgirio“ sirgaliams. Naujovės „Žalgirio“ žaidime bei žaidėjų energija privertė Kaune smarkiai paprakaituoti puikiai sukomplektuotą bei treniruojamą CSKA ekipą, kuriai pergalę pavyko nuskinti tik dėl aukščiausios prabos individualaus talento pasirodymų.
