Kai liepą pasirodė pranešimai apie R.Giedraičio derybas su „Crvena zvezda“, lietuvio adresu pasipylė tautiečių piktos žinutės.
Ukrainos kare prieš Rusiją dažnai į pastarosios pusę stojanti Serbija nėra mėgstama daugybės lietuvių, o „Crvena zvezda“ ir „Partizan“ klubuose iki tol nebuvo žaidęs joks Lietuvos krepšininkas.
Vis dėlto R.Giedraitis priėmė sprendimą iš Vitorijos keltis į Belgradą ir kol kas nesigaili.
Nors komanda žaidžia banguotai, o jau po keturių Eurolygos turų atleido D.Ivanovičių, R.Giedraitis užsitarnavo pagarbą ir yra vienas ekipos lyderių – vidutiniškai per mačą renka po 9,5 taško ir 3,6 atkovoto kamuolio.
Tiesa, jo rodikliai kiek nukrito klubo vairą perėmus naujam treneriui Ioanniui Sfairopoului (R.Giedraičio vidurkiai sumažėjo 2 taškais ir 4,1 naudingumo balo), tačiau lietuvis apie specialistą iš Graikijos atsiliepia tik gerais žodžiais ir džiaugiasi darbu su juo.
Apie dingusią Serbijos baimę, cypiančias ausis po serbų derbio, trenerių pokyčius, neeilinį Milošo Teodosičiaus talentą ir nuostabią gero R.Giedraičio bičiulio Tado Sedekerskio sezono pradžią – 15min pokalbyje su 31-erių „Crvena zvezda“ puolėju iš Lietuvos.
– Su kokiais stereotipais apie Serbiją keliavai į Belgradą ir kuriuos iš jų pavyko patvirtinti arba paneigti?
– Sakyčiau, kad pagrindinė baimė buvo dėl žmonių. Jie atrodydavo labai karšti, ypač aikštelėje. Atrodydavo, kad jie bus labai karšti už aikštelės ribų, pradės šnekėti nesąmones.
