Suprasti akimirksniu
- „Žalgirio“ – „Baskonia“ rungtynių pradžia Vitorijoje – 22 val. Lietuvos laiku.
- Žalgiriečiai Eurolygos turnyro lentelėje su 13 pergalių ir 9 pralaimėjimais žengia šešti, baskai (9-13) – trylikti.
Rokas yra aštuntas Eurolygoje pagal aikštėje praleistų minučių skaičių (610), tryliktas pagal jų vidurkį (27:43). Lietuvis yra pirmas pagal minučių skaičių visame Ispanijos čempionate (vid. 31 min.). ACB pirmenybėse per šešerius pastaruosius metus ilgiau rungtyniaudavo tik dar du krepšininkai.
Specialūs atsistatymo batai padeda atgaivinti nulakstytas kojas. Taip pat – ilgesnis miegas. Rokui paprastai užtenka 9-10 valandų ir jis vėl šviežias kaip ridikas. Tiesa, pastaraisiais metais nebeprimiegosi, kai Giedraičių namuose dabar yra ir mažylė.
Rimas Kurtinaitis yra sakęs, kad Rokas Giedraitis moka kentėti nuovargį. Nepaisant „Baskonia“ žaidimo tempo (Vitorijos ekipa yra antra pagal Eurolygoje surengtų atakų skaičių) ir viesulingo Ispanijos krepšinio lygos ritmo, R.Giedraičio skaičiai išlieka solidūs: vid. 11,5 taško ir 10,6 naudingumo balo Eurolygoje bei 13,6 taško ir 14,1 naudingumo Ispanijos čempionate.
Vienas „Baskonia“ lyderių jaunystėje trumpai gainiojo futbolo kamuolį, bet galvodamas apie savo ištvermingumą, jis spėja, kad viskas dėl genų. Jo tėtis Robertas Giedraitis būdamas sūnaus metų du sezonus iš eilės LKL žaidė vid. po 35-36 minutes per susitikimą, o su beveik 11 tūkst. minučių ant parketo yra šeštas visų laikų LKL rekordininkų sąraše.
Rokas tą ketvirtadienį paryčiais įsijungė televizorių. Ten kaip tik rodė „Los Angeles Lakers“ ir „Philadelphia 76ers“ rungtynes.
Simboliška, kad Rokas Giedraitis jau porą sezonų įvardijamas kaip NBA duomenų žaidėjas. Jis netgi buvo gavęs dvišalio kontrakto pasiūlymą iš NBA, kuris leistų išmėginti jėgas stipriausioje krepšinio lygoje, tačiau įpareigotų didesnę sezono dalį praleisti antrinėje G lygoje. Jeigu ne pandemija, R.Giedraičio stovykla mano, jog iš už Atlanto 2020-ųjų vasarą galėjo atskrieti ir garantuota NBA sutartis.
„Na, tas krepšinis pas juos lengvas, laisvas labai, – 15min pasakoja Rokas. – Bet šiuo metu tikrai negalvoju apie NBA. Dabar ir taip yra apie ką galvoti. Reikia laimėti daug rungtynių.“
Tą naktį jis matė ir pergalingus epizodus iš Kauno „Žalgirio“ rungtynių Valensijoje.
Sezono metu krepšininkas dažnai įsijungia pasižiūrėti Eurolygos, LKL, o kartais – net NKL čempionato rungtynių. Todėl jis tikrai nepraleido dar vieno pergalingo Mariaus Grigonio šūvio.
„Geras – labai patiko“, – išsišiepė Rokas.
Jis dažnai šypsosi žiūrėdamas žalgiriečių žaidimą. Jame snaiperis mato daug džiaugsmo.
„Manau, jų fenomenas yra rūbinėje. Man smagu, kai sekasi lietuviams, lietuvių komandai. Aišku, kai mes žaidžiame prieš lietuvius, stengiamės laimėti. Tačiau kai žaidžia Eurolygoje, pasižiūriu „Žalgirį“ – visada stebiu. Tikrai įdomu“, – pasakojo R.Giedraitis.
Tą laimingą komandą jis priima penktadienį, savo namų tvirtovėje. Apginti ją nuo ant sparnų žaidžiančių žalgiriečių bus nelengva. Tačiau baskai nagais ir dantimis gina savo žemes.
Prieš „Baskonia“ ir „Žalgirio“ susirėmimą Vitorijoje – 15min pokalbis su R.Giedraičiu.
Kai pažiūri, kaip visas suolas reaguoja į viską. Ta žalgiriečių rūbinė, sakyčiau, pas juos labai gera.
– Kaip atrodo Duško Ivanovičiaus treniruotė po pralaimėtų rungtynių?
– Treniruotės sezono metu visos panašios – visos sunkios. Taip pat ilgai žiūrime video. Bet pas Duško niekas smarkiai nesikeičia nepriklausomai nuo rezultato. Tik nuotaika skiriasi per treniruotes, jei laimime ar pralaimime.
– Visi kalba, koks griežtas treneris yra Duško Ivanovičius. Jums perėjus muštrą pas Tomą Pačėsą, Rimą Kurtinaitį, kuo išsiskiria Duško disciplina?
– Duško labai griežtas. Jis labai daug reikalauja. Tos treniruotės sunkios. Kad ir dviguba savaitė, vis tiek sportuojame sunkiai. Tačiau kūnas prie visko adaptuojasi ir po to viskas išeina visai neblogai.
Negalėčiau jo palyginti su Pačėsu ar Kurtinaičiu. Jie nelabai panašūs – tikrai labai skirtingi.
– 34 minutės Vilerbane, dvigubos Eurolygos savaitės pradžioje. Esate vienas daugiausiai žaidžiančių krepšininkų Eurolygoje, pirmas pagal minutes Ispanijos čempionate. Kaip bandote atsistatyti po rungtynių?
– Nieko ypatingo nedarau – guliu ant sofos (šypsosi.). Bet taip, turiu tam tikrą rutiną – masažai, normatekas (specialūs atsistatyto batai). Tačiau tai standartiniai dalykai, kuriuos daro visi krepšininkai, o kažko specialaus nedarau.
Tiesiog bandau kuo ilgiau išsimiegoti, nors kartais ir nebeišeina, nes yra vaikas (šypsosi.). Bet žmona viską supranta. Jeigu matau, kad esu super pavargęs, prieš rungtynes išeinu pamiegoti į kitą kambarį.
Bet aš prisiderinu – nėra viskas taip sudėtinga.
– Koks yra geras miegas pavargusiam Rokui Giedraičiui?
– Man asmeniškai geram miegui užtenka 9-10 valandų. Nesu tas, kuris eina miegoti 24 val. ir atsikelia 13 val. Aš negaliu taip. Jei einu miegoti apie 24 val., atsikelsiu 9-10 val.
Kai pirmą kartą pamačiau Sedekerskį Berlyne, galvoju – opa, geras! Galvoju, geras mėsos gabalas!
– Rimas Kurtinaitis yra sakęs, kad mokate kentėti nuovargi ir išliekate energingas mačo pabaigoje net ir žaisdamas po 35 minutes. Kaip paaiškintumėte tokią ištvermę?
– Nieko ypatingo vaikystėje nelankiau. Trumpai bandžiau pažaisti futbolą. Bet gal čia atėjo iš tėčio genų? Nes jis, kiek pasižiūriu senus video, irgi lipo, šoko, kamuolius periminėjo. Tai gal genai.
Bet, aišku, aš noriu eiti žaisti ir visada stengiuosi atiduoti visą save. Gal kartais sekasi, kartais – ne, kartais perdegu, bet viskas normalu.
Jaučiuosi fiziškai pasiruošęs. Kai jau atrodo, kad pavargai, kartais kas nors subauduoja, praeina 40 sekundžių pauzė ir jau atsigauni.
– Net trys „Baskonia“ žaidėjai – jūs, Achille Polonara ir Pierria Henry, patenka tarp aštuonių daugiausiai minučių Eurolygoje sužaidusių krepšininkų. Ar dar nesenka komandos baterijos? Kaip manote, kur yra jūsų komandos keturių pralaimėjimų serijos priežastis?
– Žinote, čia kaip pažiūrėsi. Jeigu galvosi, kad esi pavargęs, tai toks ir būsi. Taip, kojas paskauda. Bet darai viską, kad atsigautum ir tiek.
Žaidimas mums nesiklijuoja nei gynyboje, nei puolime. Pirmame Eurolygos rate gynėmės tikrai neblogai. Bet dabar antrame praleidžiame labai daug taškų. Gynyba nesiklijuoja, o puolime taip nebevaikšto kamuolys. Tai dalykai, kuriuos dabar akcentuoja treneris.
Bandome iš naujo padaryti dalykus, kuriuos gerai darėme sezono pradžioje.
– Kaip vertinate savo debiutinį sezoną Vitorijoje?
– Aikštėje jaučiuosi geriausiai. Labai norėjau išbandyti ACB lygą.
Laukiau Ispanijos komandų pasiūlymų, galvojau, gal dar daugiau kažkas išeis. Bet kai gavau „Baskonia“ pasiūlymą, mano prioritetas buvo išbandyti save ACB lygoje, plius dar Eurolyga. Tai du stipriausi turnyrai Europoje. Todėl ta patirtis čia labai įdomi.
Pati Vitorija yra nedidelė, ypač po tokio Berlyno. Tai maždaug Kauno dydžio miestas, todėl čia viskas vietoje. Man salė už 10 minučių nuo namų. Jokių kamščių – gyvenu už miesto. Išeiti niekur neišeinam, dažniausiai būnam namuose.
Salė, lėktuvas, namai. Dar viešbutis. Toks jau tas dabar gyvenimas.
– Esate aukščiausiame karjeros taške. Ką naujo pamatėte atėjęs į dar aukštesnį lygį?
– Nėra nieko nematyto. Vis tik man jau tuoj bus 29-eri – esu jau matęs tų virtuvių.
Smalsiausia buvo pasižiūrėti, koks treneris yra Duško. Daug buvau apie jį girdėjęs, todėl buvo labai įdomu. O talento šioje komandoje tai tikrai daug. Pavyzdžiui, Luca Vildoza – koks jis talentingas žaidėjas.
– Papasakokite apie dar vieną talentingą žaidėją iš Lietuvos – Tadą Sedekerskį. Ką apie jį žinojote atvykdamas į Vitoriją ir ką sužinojote kaip apie žmogų ir žaidėją jau būdamas jo komandos draugas?
– Jei atvirai, aš jo normaliai nepažinojau. Nebuvome net bendravę. Tik prieš atvykdamas į klubą paklausiau, kaip čia ta Vitorija, kaip kas? O apie Vitoriją Tadas atsiliepė gerais žodžiais.
Kartais su Tadu būname kambariokais, kai žaidžiame Ispanijos čempionate. Tai savo vietoj bachūriukas - visada stengiasi, sunkiai dirba, visada siekia tikslo.
Man tai jis labai didelis talentas. Aš net nežinau... Su jo visa fizika ir duomenimis, tai šiame lygyje jis tikrai gali žaisti. Ir, kaip matome, žaidžia – rodo rezultatus. Svarbiausia išlaikyti tą lygį visą sezoną.
– Ar dažnai tenka prieš jį žaisti treniruotėse?
– Dažniausiai mes būname vienoje komandoje. Bet sezono pradžioje, būdavo, vienas kitą dengdavome. Kovodavome, mušdavomės... (Juokiasi.) Sezono pradžia, tai norėjosi kuo geriau pasirodyti, išsikovoti tas minutes – todėl kovoji. Bet suprantam, kad esam du lietuviai, tai vienas kitą pasaugom (šypsosi.).
– Tadas dabar dengia pavojingiausius priešininkų žaidėjus net Eurolygoje. Kas tokio sunkaus prieš jį užpulti, kad Duško dabar jį stato net ir prieš Mike'ą Jamesą?
– Jis tikrai gerai ginasi. Jo duomenys, kūno sandara, raumenų kiek... Jis man lietuviškas LeBronas.
Kai pirmą kartą pamačiau jį Berlyne, galvoju – opa, geras! Galvoju, geras mėsos gabalas!
– Tadas kantriai išsikovoja savo vietą Eurolygoje. Jūs, kaip vėlyvesnio brendimo žaidėjas, irgi vėlai įšokote į aukščiausią lygį, bet esate viena tų sektinų sėkmės istorijų. Ispanijoje dabar taip pat rungtyniauja daug talentingų ir dar nepripažintų Lietuvos krepšininkų. Kas jums palieka didžiausią įspūdį iš žaidėjų, kurie yra arti savo karjeros proveržio?
– Man iš statistikos patiko Laurynas Birutis. Bet kai žaidėme prieš jo komandą Ispanijoje, jo nebuvo – buvo traumuotas. Bet Birutis dominuoja ACB.
Kas dar patiko, tai Laurynas Beliauskas. Labai drąsiai vaikis eina, žaidžia, stengiasi. Man paliko įspūdį, kaip atvažiavęs į ACB jis drąsiai imasi iniciatyvos. Meta metimus, jei nepataiko – vėl meta. Man tai labai patinka.
Nes jei žaidėjas meta, nepataiko, o po to nebemeta – tai blogai. Nes jei nemesi, tai niekada ir neįmesi (juokiasi.). Aš esu tokios filosofijos. Norint įmesti, reikia mesti.
– O koks žaidėjas žaidžiant žemesniame lygyje jums labiausiai imponavo?
– Man labai didelį įspūdį paliko Davidas Loganas, kai buvome su juo kambariokai. Jam tada buvo kokie 34-35 metai. Bet buvo toks išsilaikęs, sausas, protingas žaidėjas. Matęs daug Europos, daug visko... Man jis paliko didžiulį įspūdį.
Jis man ir pasakydavo, kur reikia pakirsti, dar kažką. Ir pamokė, ir paliko tikrai gerą įspūdį.
Buvo ir daugiau tokių žaidėjų, bet reikėtų laiko juos prisiminti.
– Daug kas kalba, kad jūsų žaidimo stilius ir fizika puikiai tinka NBA. O pats ar domitės NBA krepšiniu ir žiūrite NBA rungtynes? Ar turite patinkančią komandą?
– Kai tik užvakar naktį parskridome iš Vilerbano, nesinorėjo miego. Galvoju, įsijungsiu, pasižiūrėsiu, ką rodo. Žiūriu – NBA: „Lakers“ su „76ers“. Na, tas krepšinis pas juos lengvas, laisvas labai (šypsosi.).
Bet apie tą NBA nelabai galvoju. Kad imponuotų kažkokia komanda, tai ką... Manau, kiekvienam žaidėjui visos NBA komandos daugiau ar mažiau imponuoja. Kiekvienas vaikas, kuris pradeda žaisti krepšinį, pasvajoja apie NBA. Kiekvienas tai turime – tik vienas apie tai kalba daugiau, kitas – mažiau. Bet šiuo metu aš tikrai negalvoju apie NBA. Dabar yra ir taip apie ką galvoti.
Reikia laimėti daug rungtynių. Pats irgi kartais į duobes papuolu. Tai vėl geriau, tai vėl blogiau. Apie NBA galvoju mažiausiai.
Pernai, kai buvo karantinas, galėjai galvoti apie tai atsisėdęs namuose ant fotelio (juokiasi.). O dabar tai nieko. Jeigu bus šansas, gal važiuosim. Jei nebus, tai ką – ir čia, Europoje, labai gerai.
– NBA skautai dažnai lygina panašaus žaidimo stiliaus ir fizinių savybių krepšininkus, kurie, pavyzdžiui, žaidžia NBA ir Eurolygoje, ir bando matuotis, ar tas žaidėjas galėtų įlipti į jo batus. Ar matote NBA žaidėjų, kurie jums pačiam primintų jūsų žaidimą ir kuriems, jūsų nuomone, galėtumėte prilygti?
– Kai pasižiūriu, tokių žaidėjų, atrodo, yra daug. Bet, žinote – daug kam gali visaip atrodyti (šypsosi.). Negalėčiau išskirti konkrečių krepšininkų. Aš nelabai bandau į kažką lygiuotis, žiūrėti. Galvoju apie save, savo komandą ir viskas. Nes kitaip gali labai daug visko prisigalvoti.
– Dabar turbūt daugiausiai galvojate apie „Žalgirį“. Kaip manote, kur yra „Žalgirio“ šio sezono fenomeno priežastis?
– Fenomenas? Sakyčiau, fenomenas yra pas juos rūbinėje. Jie tikrai turi gerą rūbinę. Bent jau man taip atrodo. Kai pažiūri, kaip visas suolas reaguoja į viską (šypsosi.). Ta rūbinė, sakyčiau, pas juos labai gera.
Aišku, mačiau ir tą Mariaus metimą Valensijoje. Geras, sakau – man labai patiko (šypsosi.).
Man smagu, kai sekasi lietuviams, lietuvių komandoms. Kai žaidžiame prieš lietuvius, stengiamės laimėti. Bet kai jie žaidžia Eurolygoje, pasižiūri „Žalgirį“ – visada stebi, nes įdomu.
Šiaip seku visas komandas. Žiūriu daug krepšinio – nuo LKL, kartais net NKL pasižiūriu. Viskas priklauso nuo to, kaip susidėlioja grafikas. Bet jei yra galimybė, stengiuosi pasižiūrėti kuo daugiau rungtynių. Ypač įdomu, kaip sekasi mano buvusioms komandoms.
– Ką galvojate apie „Ryto“, „Šiaulių“ reikalus?
– Žinote, sunku kažką pasakyti. Būna tų duobių, bet sunku komentuoti, nes skaitau žiniasklaidą, pasiklausau podkastų, bet ta mintis susidaryta labiau iš kitų žmonių nuomonių, todėl pats kažko pasakyti nelabai galiu.
– O kas jus labiausiai kabina stebint Lietuvos krepšinį iš šalies?
– Man LKL smagiausia žiūrėti Utenos „Juventus“. Man labai patinka jų žaidimas. Juolab, ten yra geras mano draugas Vytautas Šulskis. Visada pasižiūriu, kaip jam sekasi. Pasižiūrėdavau ir Julių Juciką. Tikrai smagu matyti, kaip jie žaidžia.
Aišku, „Šiaulius“ labai seku. „Šiaulius“ stipriai žiūriu – juk mano komanda (šypsosi.). Ten, kur viską pradėjau.
Aišku, pasižiūriu ir „Rytą“. Bet šiemet nedaug – dėl grafiko, mačiau gal tik tris mačus. Bet šiaip pasižiūriu tikrai nemažai krepšinio.
– Ką po pirmųjų tarpusavio rungtynių su „Žalgiriu“ videoanalizėje rodė Duško Ivanovičius ir kaip turėsite žaisti penktadienį, kad atsirevanšuotumėte žalgiriečiams?
– Turime vėl pradėti žaisti taip, kaip tą darėme pirmajame Eurolygos rate. Aišku, tik ne kaip tada prieš „Žalgirį“ – Kaune neturėjome jokių šansų (73:92). Bet buvo gerų rungtynių, pavyzdžiui, kaip prieš Madrido „Real“ namuose (baskai nugalėjo „Real“ 76:63).
Jei žaisime savo mėgstamą ispanišką krepšinį, manau, viskas bus gerai. Bet viską pamatysime rungtynėse. „Žalgiris“ gera komanda – dabar žaidžia tikrai labai gerai. Bet bandysime juos nugalėti. Visada su ta mintimi einame į aikštę.
Kartais sekasi, kartais ne – bet ką čia prikalbėsi. Viskas bus aišku rungtynėse (šypsosi.).
