Neseniai 36-ąjį gimtadienį minėjęs vyras kartu su gimtųjų Kaišiadorių TPA komanda triumfavo Kauno krepšinio mėgėjų lygos veteranų „35+“ varžybose. Šiemet su šia ekipa jis gina nugalėtojų vardą ir jau pirmosiose sezono rungtynėse pademonstravo savo klasę, pelnydamas 33 taškus, atkovodamas 18 ir perimdamas 6 kamuolius.
Nors profesionaliai nebežaidžia, R.Šiškauskas vis dar traukia krepšinio mylėtojų dėmesį. Lapkričio pabaigoje jis antrajam sezonui „įšventino“ „Samsung kartos“ auklėtinius, kuriems susipažinimas su vienu geriausių visų laikų Lietuvos krepšininku tapo malonia staigmena. R.Šiškauskas, kuris pats vaikystėje nelankė profesionalių treniruočių, džiaugiasi, kad dabar vaikams atsiranda vis daugiau galimybių atsiskleisti.
– Ramūnai, jau daugiau nei metus gyvenate be profesionalaus krepšinio. Ar pasiilgote žaidimo? – paklausėme R.Šiškausko.
– Nepasiilgau, dabar labai gerai jaučiuosi. Stebiu krepšinį per televizorių, tačiau tikrai nejaučiu jokios nostalgijos žūtbūt grįžti į aikštelę.
– Ar baigus karjerą niekada ir nekilo minčių sugrįžti?
– Ne, apie tai daug galvojau ir buvau tvirtai apsisprendęs kabinti sportbačius ant vinies. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas.
– Praėjusį sezoną rungtyniavote Vilniaus ir Kauno mėgėjų krepšinio lygose. Kaip atsidūrėte Kaišiadorių ir Vilniaus komandose?
– Kaišiadorių komandoje rungtyniauja visi mano kiemo draugai. Su kuo pradėjau, su tuo ir baigsiu (juokiasi). O į „Brazylija-Ego Forte“ komandą mane pasikvietė Andrius Giedraitis. Pernai sutikau padėti, nors ir ne visada galėjau, tačiau žaisti teko. Šį sezoną rungtyniausiu tik Kaišiadorių komandoje.
– Ar kaip nors dar be krepšinio palaikote sportinę formą?
– Taip, kartais žaidžiu tenisą. Taip ir palaikau formą.
– Nors pats nebežaidžiate, tikriausiai stebite Lietuvos komandų pasirodymus Eurolygoje. Kaip įvertintumėte šiemetinį Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“?
– Lietuvos komandų rezultatai nėra ypatingi, tačiau matosi, kad abi komandos stengiasi. Aukščiau savo galimybių neiššoksi, žaidimas vyksta, tačiau dar kažko trūksta.
– Kaip manote, kodėl jūsų buvusios komandos, Maskvos CSKA, sezono pradžia tokia sunki?
– Visko būna – ir kai aš žaidžiau būdavo sunkumų, tačiau, kaip sakoma, svarbiausia, kaip užbaigsi, o ne kaip pradėsi. Dabar sunku, tačiau gal dar įsivažiuos.
– Neseniai turėjote progą prisidėti prie projekto, globojančio jaunuosius krepšinio talentus, jau antrosios „Samsung kartos“ išleidimo. Kokius įspūdžius tai paliko?
– Tai tikrai puikus projektas. Galėtų būti ir daugiau tokio tipo renginių, kurių metu yra atrenkami vaikai ir jiems suteikiamos puikios galimybės tiek pasirodyti, tiek tobulėti. Šaunu, kad projektas yra prieinamas visiems, o galimybė būti pastebėtais suteikiama ne tik vaikams iš žinomiausių krepšinio mokyklų, bet ir iš mažų miestelių, kurie tokio dėmėsio sulaukia mažiau.
– Kai pats dar tik žengėte pirmuosius žingsnius profesionalaus krepšinio link tokių galimybių neturėjote?
– Tokių projektų nebuvo. Kalbant iš asmeninės patirties, man pačiam labai pasisekė, kad mane kažkas pastebėjo ir pasikvietė treniruotis toliau. Buvo begalė tokių vaikų, kurių potencialo niekas nepastebėjo ir, nors jie galėjo tapti labai gerais krepšininkais, tai neįvyko. Jeigu būtų buvusi tokia galimybė, aš pats tikrai būčiau norėjęs sudalyvauti tokiame projekte.
