Tomas Dimša buvo vienas iš tų, kuriuos atvykęs Andrea Trinchieri nustūmė į „Žalgirio“ žaidimo paraštes.
Vadovaujant Kaziui Maksvyčiui kaunietis buvo trečias pagal rezultatyvumą komandoje (vid. 8,4 taško), bet per pastarąsias ketverias rungtynes beveik nebefigūravo „Žalgirio“ puolime.
Vos po mažiau nei 14 minučių aikštėje, 1 taško, 1 rezultatyvaus perdavimo, -0,8 naudingumo balo bei 2 išmestų metimų vidurkius keturių mačų atkarpoje fiksavo T.Dimša, kuris į aikštę žengdavo daugiausiai dėl gynybinių užduočių.
Bet šįkart pamatėme visiškai kitokį vaizdą.
Nuo suolo pakilęs žalgirietis per kelias minutes išskirstė tris rezultatyvius perdavimus komandos draugams, o pirmojo kėlinio pabaigoje dar ir atsidarė savo taškų sąskaitą tolimu metimu.
Bet dar geriau jis žaidė antrame ketvirtyje. Nors „Anadolu Efes“ bandė lipti iš milžiniškos duobės, būtent T.Dimšos žaidimas juos stūmė atgal į ją – lietuvis rinko 11 naudingumo balų per kėlinį, o dar įpusėjus mačui jau buvo atlikęs daugiau rezultatyvių perdavimų (5) nei per bet kurias iš ankstesnių 84 karjeros rungtynių Eurolygoje.
Po ilgosios pertraukos T.Dimša pirminėse statistikos eilėse nebefigūravo, tačiau nei jam, nei jo komandos draugams tai neberūpėjo, nes „Žalgiris“ išsaugojo pirmoje rungtynių pusėje susikurtą milžinišką pranašumą bei įspūdingai 96:70 nušlavė Stambulo „Anadolu Efes“.
Iš šešėlio išlindęs T.Dimša buvo tarp pagrindinių pergalės kalvių – kaunietis užbaigė rungtynes su 11 taškų (1/2 dvit., 3/6 trit.), 7 rezultatyviais perdavimais, 2 perimtais kamuoliais ir 15 naudingumo balų.
„Net keista, du kartus 25 taškais laimėti prieš tokias komandas, – prisiminęs ir įspūdingą laimėjimą 98:75 prieš Stambulo „Fenerbahče“, stebėjosi T.Dimša. – Nesvarbu, banguoja jie ar ne, bet labai smagu. Kaip treneris sakė, prieš „Partizan“ kažkur nesiėmėme ant savęs, tai šiandien į jo žodžius įsiklausėme, visi buvome agresyvesni ir nebijojome imtis ant savęs. Labai smagi tokia pergalė. Didžiulis ačiū sirgaliams, kad susirinko, nepaisant to, jog sezonas nėra geras. Labai smagu, kad jie išperka bilietus.“
– Kai 14-ą rungtynių minutę pirmaujate 30 taškų skirtumu, kas tuo metu svarbiausia norint išlaikyti pranašumą ir neatleisti pančių varžovams?
– Vienu metu buvo 44:14 ir sėdėdamas su Luku ant suolo sakau: „Nerealus rezultatas, negali taip būti, kažkas bus blogo“. Bet kažkaip atsilaikėme. Nėra lengva, kai 30 taškų, bus tų bangavimų. Darėme klaidų prieš spaudimą, bet vis tiek baigėme su geru rezultatu, tad smagu.
– Jie buvo surengę atkarpą 10:0, kelis kartus neišsimetėte kamuolio iš užribio. Ar buvo baimės, kad rungtynės gali išslysti?
– Nebuvo baimės. Kažkur atsiranda atsipalaidavimas, kad „ai, išsimesim, jie nespaus vis tiek“. Larkinas, Clyburnas nėra gynybos specialistai, tad gal atsiranda atsipalaidavimas, bet negali to būti. Kitos komandos prie kito rezultato smarkiai mus už tai nubaus. Turim tą sutvarkyti.
Sėdėdamas su Luku ant suolo sakau: „Nerealus rezultatas, negali taip būti, kažkas bus blogo“.
– Ar nekeista, kai taip atrodo „Anadolu Efes“, turėdamas tiek talento?
– Prieš rungtynes ir kalbėjome, kad turime (uždaryti – aut. past.) Thompsoną, Clyburną, Larkiną. Jeigu bent vienas iš jų atjungtas, tai jau jiems didelis praradimas. Čia ir pasirodo mūsų komandos (stiprybė – aut. past.), nes daug žaidėjų gali pasijungti, gal ne po 20 taškų pelnyti, bet kažkokį indėlį įnešti. Dėl to ir esame stipresni. O pas juos visas žaidimas atrodo stovi ant trijų ar keturių žaidėjų. Jeigu vieno nėra, jie turi didelių problemų.
– Ne tik prieš Stambulo klubus, bet ir prieš „Partizan“ ir „Valencia“ startavote puikiai ir jau pirmajame kėlinyje susikūrėte didelius pranašumus. Ką treneris akcentuoja kalbėdamas apie rungtynių startus?
– Kažkokio specialaus akcento nėra, bet turi būti susikaupimas. Ką susitariame prieš išeidami į aikštę ar paskutinėje treniruotėje, turim gerai įvykdyti. Negali būti derinių nutraukimo, kažkokių sprendimų, kam nesame pasiruošę. Manau, tas plano laikymasis ir didelė agresija. Bet vėlgi, pasisekė, kad antrose rungtynėse su tokia persvara įeiname.
– Pasiekėte sezono rezultatyvių perdavimų rekordą (27). Ar galima sakyti, kad žaidėjų išsidėstymas aikštelėje yra pagrindinė to priežastis?
– Pakeitėme praktiškai visus derinius ir tas spacingas atsirado tikrai kitoks, tai galima sakyti, kad vienas iš tų dalykų. Be to, anksčiau žaisdami pikenrolus žiūrėdavome, kaip atakuoti krepšį, o dabar žiūrime, kaip greičiau atsikratyti kamuoliu ir turėti daugiau laisvų metimų. Būdavo, kad apkrauname Keenaną, kad jis žaistų vienas prieš vieną ar pikenrolus, jis pavargdavo, o kiti ne taip įsijungia. Šiandien išsimėtydavome kamuolį žaisdami pikenrolus ir taip jau ne pirmose rungtynėse. Ir tas spacingas atsiranda, ir judėjimas kamuolio. Taip smagu žaisti.
– Šiandien žaidei puikiai, pagerinai karjeros rezultatyvių perdavimų rekordą, bet prieš tai ketveriose rungtynėse buvai pastumtas į šalį. Ar nebuvai praradęs ūpo, o galbūt kaip tik su didesniu agresyvumu ir noru įrodyti žengei į šį susitikimą?
– Kai treneris atėjo, buvo ir keletas geresnių rungtynių, po to buvo, kur nelabai buvau naudojamas puolime. Bet tai normalu, kiti žaidėjai žaidė. Šiandien atėjo tos rungtynės, kur mane daugiau panaudojo, gavau galimybę daugiau pikenrolų pažaisti, atsirado tų metimų. Taip jau susiklostė situacija. Bet per daug nesureikšminau, galvos nenuleidau, ėjau, dirbau. Bus tų rungtynių. Ruošdami planus matome, ką ir su kuo atakuoti ir kartais tiesiog nebūni tame plane. Nereikia to sureikšminti.
– Ar galima sakyti, kad dabar jau iš tiesų pasimato A.Trinchieri braižas?
– Mums pasimatė nuo pirmos treniruotės. Gal jums iš šono tą sunkiau pamatyti. Manau, kad gal koks vienas derinys liko iš anksčiau, viskas absoliučiai pasikeitė. Matant treniruotes, pas mus viskas pasikeitė kardinaliai.
– Laurynas Birutis sužaidė dar vienas žvėriškas rungtynes. Kas išlaisvino šį žvėrį, kuris dabar jau stabiliai renka tokius skaičius?
– Pirmiausia, treneris daug duoda patarimų, kaip atakuoti floateriais. Jis ne pirmą sezoną žaidžia Eurolygoje, o kitos komandos jam visada atiduodavo tą floaterį. Klausimas, kiek komandos leis jam toliau tą daryti, bet kol kas jis puikiai tai išnaudoja ir labai džiugu.
– Kas bus svarbiausia prieš „Panathinaikos“ penktadienį?
– Laimėti (juokiasi). Nežinau. Žiūrėjome į šias rungtynes, o prieš PAO nieko nesiruošėme. Rytoj rinksimės, ruošimės. Toks pat intensyvumas, nusiteikimas, detalių pildymas – kaip ir kiekvienose rungtynėse.