R.Kurtinaitis neprarado sportinės formos kalbėti.
59 metų treneris prieš porą savaičių pasakojo daug įdomių dalykų 15min, o šįkart jis pažėrė įdomių minčių iz.ru.
Pateikiame įdomiausias vietas iš interviu su Rimu Kurtinaičiu.
Apie išvykimą iš Rusijos: „Kai palikau Rusiją, jau buvo problemų dėl tarptautinių skrydžių. Todėl su asistentais iš Maskvos perskridome į Kaliningradą, pasamdėme mašiną ir pasiekėme Lietuvos pasienį, kurį perėjome pėsčiomis.
Tada užsidarėme dviejų savaičių karantinui, nukeliavę pas mane į sodybą prie Kauno. Turiu didelį namą, šalia – miškas. Gerai praleidome laiką, daug vaikščiojome, net kažkiek pažvejojome.
Buvo galimybė pajudėti, nors sportinė forma vis tiek nukrito. Pastaruosius 6–7 mėnesius aš maitindavausi po kartą per dieną – tik pietaudavau. Tai man padėjo numesti 8 kg, bet, regis, per karantiną vėl juos priaugsiu (juokiasi).“
Apie Velykas: „Šią savaitę pats važiavau į parduotuvę. Užsidėjau kaukę, pirštines. Pastebėjau, kad taip elgiasi beveik visi, kurie buvo tuo metu parduotuvėje. Tai rodo, kad tauta laikosi atsakingai ir bando priimti ilgalaikės gynybos priemones.“
Apie prisiminimus: „Kažkas panašaus vyko 1992-aisiais. Tada grįžau iš Vokietijos, o Lietuvoje aktyviai buvo kovojama su organizuotais nusikaltėliais. Šalyje buvo daug gaujų, jos save vadino „šeimomis“, kaip Italijoje. Tada policija ir kariuomenė metė visas pajėgas, kad padėtis taptų normali. Buvo postai prie miestų, tikrinimai, reikėjo nešiotis su savimi dokumentus. Krepšininkus šalyje žinojo gerai, bet ir mus dažnai patikrindavo.“
Apie nuotaiką: „Aš neliūdžiu, juk dabar iššūkis yra visiems. Visi stojo į vieną liniją – turtingi ir vargšai, politikai ir darbininkai, europiečiai ir afrikiečiai. Virusas visus sulygino, kiekvienam iš mūsų vienas žingsnis gali kainuoti brangiai. Visi esame tame pačiame laive.
Tikiuosi, kad padėtis suvienys kuo daugiau žmonių. Be to, visi kažkuo užsiėmę, net ir poilsiaujant atsiranda skubių reikalų. Dabar viskas užsidarė, viskas vyksta lėčiau, bet pas visus atsirado daugiau laiko. Tai – neįkainojama. Pagaliau mes sužinosime savo žmonų ir vaikų vardus (juokiasi).“
Apie Eurolygą: „Norėtųsi sužaisti iki pabaigos, bet nematau variantų, kaip tai padaryti. Pats realiausias pasiūlymas – surengti visus mačus viename mieste. Tarkime, Atėnuose. Bet kaip krepšininkams grįžti į savo klubus? Kaip rusų, ispanų ar turkų atstovai atskris į Atėnus? Sienos uždarytos, o kada atsidarys – neaišku. Juk visose šalyse skirtinga epidemijos padėtis.
Tarkime, sienos atsidarys – žaidėjai grįš į savo bazes ir mes turėsime dvi savaites, kad pasirengtume sezono pabaigai. Kaip treneris galiu pasakyti, kad tai – neįmanoma. Lygis bus labai žemas, mačai pasibaigs rezultatais 45:40. Juk visose šalyse uždaryti net sveikatingumo centrai, negalima bėgioti parkuose. Todėl žaidėjai iškrito iš treniruočių režimo, turbūt prisirinko nereikalingų kilogramų, nors ir siunčiame jiems asmeninius pasirengimo planus.
Aišku, Eurolygai reikia vykdyti savo įsipareigojimus rėmėjams, pasirūpinti televizijos transliacijomis. Aš irgi būčiau už tai, kad sužaistume iki pabaigos ir Eurolygoje, ir VTB Jungtinėje lygoje. Bet tik tuo atveju, jei nebus rizikos žmonių sveikatai ir mes gausime valdžios leidimus.“
Apie rinką: „Kažkoks judėjimas jau prasidėjo. Man skambino agentai dėl kai kurių mūsų žaidėjų, klausė, ar jie bus laisvi kitą sezoną. Bet galiu pasakyti, kad mes „Chimki“ klube niekada nebandome suformuoti komandą per pirmą tarpsezonio mėnesį. Įprastai tai būdavo birželis. Žaidėjų kainos tuo metu būdavo beprotiškos. Mes geriau pralauksime ir rūpestingai pradėsime derybas liepą. O iki tol dar 2,5 mėnesio, tad grafikas normoje, mes niekur neskubame.“
Apie tris geriausius Eurolygos sezono žaidėjus: „Aleksejus Švedas, Mike'as Jamesas. Daug kandidatų trečiai vietai, bet aš įvardinsiu Gustavo Ayoną. Prieš porą metų jau buvau jį nurašęs, bet meksikietis atrodė labai šauniai ir buvo svarbiausia figūra „Zenit“ klube. Kai jis žaisdavo gerai, Sankt Peterburgo komanda laimėdavo, kai ne – pralaimėdavo.“
Apie pasižymėjusius trenerius: „Noriu pažymėti Kazio Maksvyčio darbą. Jis gerai darbavosi anksčiau Lietuvos krepšinio lygoje, net buvo išvedęs „Neptūną“ į Eurolygą. Persikėlęs į Rusiją, Kazys įrodė savo aukštą lygį. „Parma“ buvo labai pavojinga komanda ir aš nenorėjau su ja susitikti atkrintamosiose Jungtinės lygos varžybose. Manau, kad jis vienas perspektyviausių Europos trenerių, be to, labai svarbu, kad – geras žmogus. Jis neserga žvaigždžių liga, yra tikras krepšinio aistruolis.“
Apie Artūrą Karnišovą: „Visi laikraščiai rašo apie tai. Artūras – didelis šaunuolis, kad pasiekė tokių aukštumų NBA. Žingsnis po žingsnio. Padirbo skautu, generalinio vadybininko padėjėju, puikiai pasirodė kaip „Denver Nuggets“ vadovas, dabar pabandys sugrąžinti šlovę Čikagai. Jis buvo stiprus žaidėjas, kertinis krepšininkas po to, kai pasitraukė mano karta. Jis buvo vienas pirmųjų lietuvių, išvažiavusių į JAV, galiausiai ryškiai pasirodė NCAA, o paskui dominavo Europoje, tapo valdininku NBA. Puiki karjera ir pavyzdys jauniems vaikinams. Galiu tik pagirti dėl darbštumo ir palinkėti jam sėkmės naujoje vietoje.“
Apie savo galimybes NBA: „Kaip žaidėjas gaudavau tokių pasiūlymų būdamas 30-ies. Pasakiau, kad pavėlavote 10 metų. Jau buvau praėjęs karjeros piką ir nebuvau pasirengęs eiti antraeilius ar trečiaeilius vaidmenis NBA.
Dirbant treneriu irgi buvo šansas ten išvažiuoti. Penkerius metus iš eilės dirbdavau Trevize krepšinio stovyklose, kur treniruodavosi talentingiausi 60 jaunų žaidėjų iš viso pasaulio. Kasmet į Italiją atvykdavo kokie septyni treneriai iš NBA klubų. Mes daug bendravome, kūrėme treniruočių planus, kartu leidome laisvalaikį. Ir vienas man pasakė: Rimai, jei nori, mes galime tave paimti į trenerių štabą.
Kalbu apie NBA klubą, bet nenoriu įvardinti jo pavadinimo. Bet supraskite – NBA trenerių štabas, tai 15–17 žmonių, ten yra aiškios pareigos. Treneris metimams, pražangoms, driblingui... Galbūt priimti tą pasiūlymą būtų buvę gerai dėl mano CV, bet tais metais laimėjau Europos taurę su Vilniaus „Rytu“ ir turėjau geras perspektyvas trenerio karjeroje. Prabėgus metams, galiu pasakyti, kad pasirinkau teisingai. Viskas susidėjo gerai, nors vis dar turiu nerealizuotų svajonių. Pažiūrėsime, kaip bus toliau.“
