R.Seibutis buvo vienas svarbiausių „Darussafaka“ žaidėjų, o Stambulo klubas gerokai patampė nervus šalies grandams bei gavo vardinį kelialapį į Eurolygą.
Solidus atlyginimas, Stambulo saulė, viena stipriausių lygų Europoje ir žaidimas Eurolygoje – R.Seibutis galbūt ir negalėjo pataikyti dar geriau.
„Pasakysiu taip: kai pasirašiau kontraktą, vyko rinktinės stovykla. Žurnalistai manęs klausė, ar nedarau žingsnio atgal. Laikas parodė, kad sprendimas buvo geras. Man jau ne kartą yra tekę priimti iš pažiūros tokius rizikingus sprendimus, bet aš tikrai važiavau į Stambulą žinodamas, kad tai yra rimtas klubas ir turi ambicijų lipti į viršų. Užteko vienerių metų, todėl esu labai laimingas“, – duodamas interviu 24sek.lt pasakojo Lietuvos rinktinės kandidatas.
Jei sveikata leido, niekada rinktinei nesakiau ne. O šiai dienai tikrai negalvoju nevažiuoti į rinktinę.
Stambulo klube R.Seibutis rinkdavo vidutiniškai 11,5 taško per rungtynes ir rezultatyvumu nusileido tik NBA patirties turinčiam įžaidėjui Jordanui Farmarui.
Turkijos ekipą jau papildė Stambulo „Fenerbahce“ žaidėjai Emiras Preldžičius ir Oguzas Savašas, Berlyno „Alba“ lyderis Reggie Reddingas, Stambulo „Anadolu Efes“ puolėjas Milko Bjelica ir „Galatasaray“ įžaidėjas Enderas Arslanas.
Tačiau R.Seibučio mintys dabar telkiasi ne ties kitu sezonu Eurolygoje, o Lietuvos rinktine.
Iki pirmosios stovyklos Palangoje likus pustrečios savaitės, R.Seibutis dar laižosi paskutiniąsias žaizdas ir nekantriai laukia susitikimo su nacionalinės komandos bendražygiais.
– Renaldai, praėjusią vasarą priėmėte rizikingą sprendimą, tačiau gavote daug žaisti, turėjote sėkmingą sezoną, o jau rudenį žaisite Eurolygoje. Geriau pataikyti turbūt ir nebuvo įmanoma? – 24sek.lt paklausė R.Seibučio.
– Pasakysiu taip: kai pasirašiau kontraktą, buvo rinktinės stovykla. Žurnalistai manęs klausė, ar nedarau žingsnio atgal. Laikas parodė, kad sprendimas buvo geras. Man jau ne kartą yra tekę priimti iš pažiūros tokius rizikingus sprendimus, bet aš tikrai važiavau į Stambulą žinodamas, kad tai yra rimtas klubas ir turi ambicijų lipti į viršų. Tai ir lėmė mano sprendimą žaisti Stambule.
Žinojau, kad „Darussafaka“ bus pajėgi kovoti vietiniame fronte aukščiausiame lygyje ir bus pasirengusi patekti į kurį nors Europos turnyrą. Užteko vienerių metų, todėl esu labai laimingas.
– Donatas Motiejūnas patvirtino, kad neatstovaus rinktinei, mažai šansų joje išvysti ir Liną Kleizą su Darjušu Lavrinovičiumi, Martynas Pocius patvirtino, kad jo nebus. Atsargiai paklausiu – ar Renaldas Seibutis liepos 20-ąją bus Palangoje?
– Jei sveikata leido, niekada rinktinei nesakiau ne. O šiai dienai tikrai negalvoju nevažiuoti į rinktinę. Planuoju, ruošiuosi ir tik laikas parodys, kaip būsiu pasiruošęs ir ar pateksiu į dvyliktuką. Esu nusiteikęs pozityviai.
Dar turiu laiko pasiruošti iki rinktinės. Išsigydyti iki galo viską, ką skaudėjo ir kas dar skauda (Šypsosi). Žiūrėsime. Laukia sunki darbinga vasara.
– Jei rinktinėje nebus visų keturių minėtų žaidėjų, kokią įtaką šios netektys gali turėti rinktinės ambicijoms Europos čempionate?
– Parodys laikas. Kiekviena netektis yra skaudi. Tie žaidėjai yra ir buvo vieni svarbiausių. Tikiuosi, kad ir ateityje bus. Bet šiai dienai kiekvienas žmogus turi savo pateisinamų priežasčių. Tai atsilieps, bet kiek, parodys laikas. Yra žmonių, kurie atvažiuoja į rinktinę ir nori įrodyti, užimti tas vietas, kurios dabar atsilaisvinusios. Vėlgi, dvylika žaidėjų tikrai bus (Šypsosi). O kas jie bus, pamatysime.
– Grįžtant prie klubo, „Darussafaka“ pirmadienį gavo vardinį kvietimą į Eurolygą. Tikėjote, kad šuolis į Eurolygą gali įvykti taip greitai?
– Tai – labai džiaugsmingos naujienos. Kiekvienas žaidėjas nori žaisti aukščiausiame lygyje. Visada norisi būti tarp geriausių. „Darussafaka“ padarė stulbinantį darbą. Ne tik praėjusį sezoną, bet ir dar metais anksčiau. Žingsnis po žingsnio klubas žengė į aukštesnį lygį. Ne manęs klausti, kokie aspektai sukrito, bet manau, kad anksčiau ar vėliau „Darussafaka“ turėjo būti Eurolygoje.
– Sezonas buvo geras, bet galėjo būti dar geresnis. Užėmę trečiąją vietą reguliariajame sezone, ketvirtfinalyje pralaimėjote „Trabzonspor“ komandai. Kas nutiko?
– Yra daug faktorių. Susidėjo patirties stoka, nuovargis, traumos... Visko po truputį. Gaila, kad taip baigėsi. Padalijus sezoną į dvi dalis, iki atkrintamųjų viskas buvo labai gerai. Žaidėme gražų ir laimintį krepšinį. Turkijoje iš pradžių ne daug kas iš mūsų to tikėjosi, bet savaitė po savaitės lūkesčiai vis didėjo ir didėjo. Atsidūrėme ten, kur atsidūrėme – trečiojoje reguliariojo sezono vietoje. Bet atkrintamosiose gavome antausį jau ketvirtfinalyje. Reikia su tuo susitaikyti ir tikėtis, kad ateityje bus geriau.
– Ar likote patenkintas savo vaidmeniu Stambule? Kaip jis keisis kitą sezoną?
– Esu maksimalistas, todėl noriu kuo daugiau. Komandoje turėjau svarbų vaidmenį. Treneriai ir komandos draugai manimi pasitikėjo. Jaučiausi gerai. Buvo sudarytos puikios sąlygos. Net ir girdėdamas gerus žodžius apie klubą, prieš atvykdamas net nesitikėjau, kad bus taip gerai. Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau „Darussafaka“.
Turiu dar vienerius metus. Stengiuosi kiek įmanoma padėti komandai. Kiekvienoje ekipoje būna skirtingi vaidmenys, bet aš manau, kad rezultatai kalba už save. Sezonas buvo geras.
– Kalbant apie sąlygas Turkijoje, čia pat jūsų kaimynystėje Martyno Pociaus Stambulo „Galatasaray“ klubui teko susidurti su finansinėmis problemomis, kitais rūpesčiais. Panašu, kad „Darussafaka“ nebuvo nieko panašaus?
– Nežinau, kaip tiksliai buvo kitose komandose. Apie tai girdėjau tik iš žiniasklaidos. Na, galbūt ir teko matyti bendraujant su pačiu Martynu. Yra kaip yra. Gaila, kad krepšinyje taip būna. Man pačiam viskas buvo priešingai. Jokios problemos nekvaršino galvos. Visa organizacija ir suteiktos sąlygos buvo idealios.
