| Antradienis | Eurolyga | „Brose“ – „Žalgiris“ | 21:00 | Bambergas |
Prieš „Žalgirio“ dvikovą Bamberge Robertas Javtokas kabliu laidė metimus iš vidurio aikštės.
Po vakarinės žalgiriečių treniruotės centras tradiciškai dalyvavo vidurio linijos konkurse, kuriam neatsispyrė ir kiti „Žalgirio“ vadovai Paulius Motiejūnas bei Mindaugas Kvedaras, prisijungė ir Šaro asistentas Darius Songaila.
Kitose išvykose Robertas yra dalyvavęs ir tritaškių konkursuose. Tokie smagūs žaidimai ir buvimas kartu su komanda padeda lengviau įveikti adaptacinį laikotarpį, kai krepšininkas iš aikštės pereina į biurą.
Žaidėjams ne visada patogu laisvą krepšininko aprangą persirengti į varžantį kostiumą. Bet kol kas jis Robertui Javtokui ir tinka, ir labai patinka.
„Taip, Kaune mažiau būnu salėje ir vyksta daugiau ofisinis darbas. O čia vėl esi su komanda. Atrodo, lygiai taip pat, kaip kai buvau krepšininkas“, – 24sek Bamberge pasakojo R.Javtokas, įsitaisęs 6 tūkstančių vietų talpinančioje „Brose“ arenoje, į kurią antradienio vakarą susirinks beveik kas dešimtas vietos gyventojas.
Bet „Žalgirio“ sporto direktoriumi vasarą paskirto žalgiriečio neapėmė depresija dėl nežinios, kai po 2016–2017 metų sezono jis paskelbė apie karjeros pabaigą.
Tai akimirkai jis jau buvo pasiruošęs. Gerokai sunkiau buvo pirminėse susitaikymo stadijose.
„Dabar labai lengvai, nes nueidinėju nuo krepšininko karjeros jau porą metų, – juokėsi R.Javtokas. – Jau prieš tai ruošiausi psichologiškai. Gal buvo sunku žaidžiant paskutinius metus, kai žinojau, jog viskas. Viduje, atrodo, superžaidėjas ir daug nori padaryti, bet laikas, žaidimo kokybė ir trenerių pasitikėjimas darė savo. Manau, tai užmušė tą žaidėją.
Paskutinius dvejus metus jautėsi gal ta tokia depresija, nežinau kaip pavadinti, nervinė įtampa. Bet dabar viduje nebeliko jokio žaidėjo.
Paskutinius dvejus metus jautėsi gal tokia depresija, nežinau kaip pavadinti, nervinė įtampa. Bet dabar viduje nebeliko jokio žaidėjo.“
Viena pirmųjų R.Javtoko komandiruočių buvo Las Vegase. Ten jis NBA vasaros lygoje palaikė kompaniją Kauno „Žalgirio“ direktoriui Pauliui Motiejūnui.
Jau tada klubo vadovas pasakojo, kad buvusiems krepšininkams paprasčiau užmegzti santykį su žaidėjais. Krepšininkai buvusiais krepšininkais labiau pasitiki. Šis dėsnis galioja ir derybose dėl sutarties, ir vidiniuose pokalbiuose sezono metu.
R.Javtokas bando išnaudoti šį kozirį. Viena iš Roberto užduočių – geros atmosferos kūrimas „Žalgirio“ organizacijoje. Arba, tiksliau, šeimoje, kaip pats ją vadina.
Iš šono tai gali atrodyti kaip smulkmė, bet riboto biudžeto komandoms reikia ieškoti visų kelių tikslo link.
„Bendravimas, agentai, kaip komandoje sukurti atmosferą nuo smulkmenų, iki didžiausių reikalų, kad jai viskas būtų gerai, – savo pagrindines užduotis vardijo R.Javtokas. – Manau, kad rezultatai nesusideda tik iš to, kokį žaidėją ir trenerius nupirksi. Tada tų didelių biudžetų komandos viską laimėtų.
Tad aš bandau sukurti atmosferą, šeimą, pradedant dubleriais, baigiant pagrindine komanda. Bandome darbu kompensuoti tai, ko negalime padaryti biudžetu.
Visko daug nauja. Dar yra daug ko mokytis ir iš ko mokytis. Įsivažiuoju, dirbu, bandau, darau. Nežinau, kiek pavyksta, bet man tas patinka.
Kažkiek vis tiek toje virtuvėje visada buvau. Dabar tik atsirado visokių naujų užduočių. Kiek įmanoma tvarkausi, bet kai yra šalia Paulius Motiejūnas, visada galiu pasiklausti.“
Robertas dirba ir mokosi.
Buvęs vidurio puolėjas bandė įtikinti Ballų šeimą, kad LaMelo pasirodymas jaunimo Eurolygos atrankos turnyre būtų naudingas ir „Žalgiriui“, ir 16-mečiui.
Tačiau jis išgirdo neigiamą atsakymą ir oficialią versiją, kad Ballai nori susitelkti savo žaidimui tik Prienų-Birštono „Vytauto“ komandoje. Pats Robertas nugirdo ir kitokių atsiliepimų.
„Iš kitų esu girdėjęs, kad yra tam tikrų sutarties sąlygų. Taip pat gal nepatiko mūsų dublerių trenerio Tomo Masiulio pasisakymas („Aišku, tie jų sprendimai atrodė kaip šou. Mes labiau mėgstame pozicinį, galvotą krepšinį, o čia visiems Lietuvoje matėsi, kad kai kurie sprendimai buvo protu nesuvokiami. Aš nenorėčiau, kad mano komandoje būtų priimami tokie sprendimai.“).
Nežinau... Daug priežasčių.
Konkurentai jau atakuoja, o mes bandome gintis, kiek galime.
Mes manėme, kad jis gali mums padėti Eurolygoje tiek kaip žaidėjas, tiek pritraukiant žiūrovų. Deja, jie nusprendė kitaip. Žinote, kai ieško priežasčių, tai ir randa. Kai nori, tai atvažiuoja.
Atrodė, kad ir jiems tai būtų naudinga. Bet gal jie tos naudos neįžvelgė.“
Buvo ir kitos derybos. Gerokai reikšmingesnės. „Žalgiris“ buvo vienas iš variantų Mindaugo Kuzminsko atsitraukimo iš NBA planui. Nors Kauno klubas užmetė meškerę į Atlanto vandenyną, M.Kuzminskas užkibo už Milano „Olimpia“ pasiūlymo.
Šiose derybose intensyviai dalyvavo ir R.Javtokas. Jie dar nuo Lietuvos rinktinės ir „Žalgirio“ laikų užmezgė gerą ryšį, bet santykiai pasiekti susitarimo nepadėjo.
„Nebuvo lengviau, nes neatėjo, – juokėsi R.Javtokas paklaustas, ar artimesnė pažintis padeda susikalbėti krepšininkams. – Gal kitąkart, kai yra draugai, pažįstami, kolegos, gal nežiūri taip rimtai. Kad ai, maždaug...
Pats su Kuzminsku visada turėjau gerus santykius, tik jis tiesiog pasirinko kitą komandą.“
Vienus pokalbius keičia kiti. Paprastai apie naujas pasirašytas sutartis sužinome tik vasarą, bet derybos vyksta dar ankstyvose sezono stadijose.
Prieš artėjančią vasarą „Žalgiris“ turi mažiausiai du žmones, ant kurių pavardžių jau uždėti didesnių Europos klubų taikiniai – Šarūną Jasikevičių ir Edgarą Ulanovą.
Kevino Pangoso, ko gero, išlaikyti jau nebebus įmanoma.
„Konkurentai jau atakuoja, o mes bandome gintis, kiek galime. Bet viskas priklauso nuo trenerio, žaidėjo. Nenorime vidury sezono blaškytis ir nukreipti jų nuo aikštės. Bet tikrai darome viską, ką galime ir stengiamės juos išlaikyti Kaune. Kuo ilgiau, tuo geriau.
Vis dėlto negalime konkuruoti su didelių biudžetų komandomis. Todėl ir bandome sukurti tokią atmosferą, kad čia būtų žaidimas, laikas, sirgaliai. Nuo rūbinės iki begalinio dėmesio, kad jie čia tik jaustųsi saugūs ir norėtų būti „Žalgiryje“.
Kartais tai svarbiau nei didesnis atlyginimas.“
Kiekvienas jaunas žaidėjas nori kada nors rungtyniauti NBA. O ko nori sporto direktorius?
Naują gyvenimo iššūkį priėmęs Robertas Javtokas taip toli į priekį negalvoja. Jis dairosi aplinkui – „Žalgirio“ bazėje, ir svajoja galbūt apie finalo ketvertą.
„Ar norėčiau dirbti NBA, bet dabar neturiu noro. Bet man patinka būti šitoje šeimoje, šitoje komandoje. Aš čia žaidžiau 6 metus ir nesinori iš jos išeiti.
Kol kas man čia patinka, bet dar noriu daug ko išmokti, man daug ko trūksta. Tam pasiekti reikia laiko. Nėra taip paprasta – tai ne tik skambučiai žaidėjams ar agentams.
Noriu jaustis taip laisvai, kad Paulius Motiejūnas galėtų išvažiuoti atostogų ir gerti kokteilį.“
