Praslinko metai nuo pandemijos Europoje pradžios, žiūrovai perka bilietus ir pasirodo nebent Rusijos klubų arenose, bet Eurolygoje iškrito žvaigždžių lietus.
Į daugumą klubų pastarosiomis savaitėmis nusileido krepšinio meteoritai ir daug metų žibančios žvaigždės.
„Barcelona“ suskambėjo garsiausiai, kai prie jos prisidėjo Pau Gasolis. Prie šešis kartus NBA „All-Star“ žaidusio ir 11 medalių su Ispanijos rinktine laimėjusio ispano buvusio žalgiriečio Leo Westermanno perėjimas pasimiršo greitai.
Maskvos CSKA čiupo Effe Lundbergą (ir gerai, nes taip jis negalėjo sužaisti už Danijos rinktine rungtynėse Vilniuje ) ir Michaelą Ericą.
Milano „Olimpia“, su kuriuo penktadienį Kaune susidurs „Žalgiris“, pridėjo buvusį NBA Oro karalių Jeremy Evansą ir Jakubą Wojciechowskį.
Miuncheno „Bayern“ tapo labiau patyrusi su Jamesu Gistu ir Vilniuje žaidusiu DJ Seeley, o praėjusią savaitę iš G lygos paviliojo ir Davidą Kraemerį.
Stambulo „Anadolu“ prie savo brangių talentų pridėjo perspektyvųjį bosnį Džananą Musą iš „Brooklyn Nets“.
Sankt Peterburgo „Zenit“ gretose šią savaitę debiutavo Tarikas Blackas.
Madrido „Real“ turi daugiau praradimų, bet jam raumenų gynyboje pridėjo Alexas Tyusas.
Stambulo „Fenerbahče“ prisikėlė Eurolygoje, kai iš „Memphis Grizzlies“ į Turkiją sugrįžo Marko Guduričius, o kur dar vienas atvykėlis iš NBA Kyle'as O'Quinas bei buvęs žalgirietis Alexas Perezas.
„Valencia“ sezono pradžioje pridėjo Josepą Puerto.
Vilerbano ASVEL įžaidėjo spragą lopė šiuo metu traumuotu buvusiu žalgiriečiu Derricku Waltonu, o dar skambesnis pirkinys – Thomas Heurtelis pasikviestas Prancūzijos lygai, nes Eurolygoje žaisti šį sezoną nebegali.
Pirėjo „Olympiakos“ paaugo, kai sudarė sutartį su 11 metų NBA žaidusiu Kostu Koufos.
Tel Avivo „Maccabi“ pačioje sezono pradžioje iš NBA atgal pakvietė Draganą Benderį, o vėliau pridėjo T.J.Cline'ą.
Atėnų „Panathinaikos“ sezono pradžioje koregavo sudėtį su Shelvinu Macku, o praėjusią savaitę keli šimtai sirgalių Graikijos sostinės oro uoste susigrūdo, kad pasitiktų naują žvaigždę – penkerius metus NBA žaidusį Mario Hezonją.
Berlyno ALBA pagriebė patį aukščiausią Eurolygos naujoką – 221 cm ūgio Jeaną Marcą Christą Koumadje.
Belgrado „Crvena zvezda“ spėjo ir pasikviesti, ir atleisti amerikiečius Taylorą Rochestie ir Johny O'Bryantą, o komandoje liko Quino Colomas.
„Chimki“ – atskira istorija, ten žaidėjai irgi keičiasi, bet dauguma keliauja kita kryptimi, sprukdami iš Eurolygos dugne nugrimzdusio povandeninio laivo, kuriame nebeliko ir Rimo Kurtinaičio.
Tarp visų 18-os Eurolygos klubų tik du šį sezoną nepirko naujų žaidėjų, o vienas jų – be papildomų degalų atkrintamųjų varžybų traukinį gaudantis „Žalgiris“.
Apie be pirkinių klubui pasibaigusį krepšinio turgų 15min šią savaitę kalbėjosi su „Žalgirio“ sporto direktoriumi Robertu Javtoku – buvusiu Kauno komandos krepšininku, kurio atsakomybės lauke jau ketverius metus klube yra ir žaidėjų komplektacijos klausimai.
– Robertai, kuris pastarųjų savaičių sandoris Eurolygoje pačiam padarė didžiausią įspūdį?
– Labiausiai netikėtas pats skambiausias – Barselonoje.
Komanda žaidžia labai gerai, atrodė ir taip subalansuota labai tinkamai. Nežinau, ar tai labai reikalinga, bet įspūdis buvo: „Vau!“
– Kiek Pau Gasolis, su kuriuo pačiam teko kovoti ne kartą, dar gali praversti būdamas 40-ies?
– Nežinau, kiek bus naudos, bet kai Sabas buvo grįžęs į Kauno „Žalgirį“ (2003–2004 m., kai Arvydui Saboniui irgi buvo 40 metų), nauda buvo labai didelė.
Aišku, kad ir Pau Gasolis buvo žiauriai geras žaidėjas, o kokios sportinės formos yra dabar ir kaip tiks prie Šaro sistemos – sunku pasakyti. Tačiau gal kiti žaidėjai prie jo žais dar geriau, dar labiau stengsis.
– Kiek nustebino Eurolygos klubų pirkiniai ir jų gausa pandemijos metais, kai iš bilietų uždirbti galimybių nebuvo ir nėra?
– Pernai prieš sezoną atrodė, kad smuks žaidėjų kainos, kad mažės klubų biudžetai. Tačiau dabar matosi, kad neatsitiko taip, kaip prognozavome. Daugumos klubų biudžetai nesusitraukė, pirko tikrai ne pigius žaidėjus.
To nesitikėjome, bet gerai ir nežinojome, ko tikėtis.
– Eurolygoje sezono metu naujų žaidėjų nepirko tik du klubai – „Baskonia“ ir Kauno „Žalgiris“. Rankinis stabdis pirmiausia užtrauktas dėl finansinės padėties, bet gal nelabai ir ko trūko?
– Finansai atsiliepė labai stipriai, nes žaidimas be žiūrovų stipriai pakeitė finansinę padėtį. Faktas, kad šie metai bus nuostolingi, bet kiek gali eiti į minusą? Komanda žaidžia neblogai.
Prie palankesnės finansinės padėties mūsų veiksmai gal būtų kitokie, bet dabartinė situacija įpareigoja verstis tais, kuriuos turime.
– „Žalgiris“ pastaraisiais metais pasižymėjo kaip klubas, itin atidžiai besirenkantis žaidėjus. Be to, sezono eigoje sudėtis keisdavosi retai. Pastaruosius kelerius metus sezono eigoje buvo tik keli naujokai: Beno Udrihas, Deonas Thompsonas, Derrickas Waltonas ir KC Riversas. Ar šiemet buvo svarstytas variantas pridėti vieną žaidėją, nes tarsi vis prašėsi į traumuoto Patricio Garino poziciją?
– Dar turime įsipareigojimų P.Garino ir vis tikimės, kad jis dar grįš į aikštę ir ten ką nors nuveiks.
Kaip ir minėjote, kasmet pas mus nebūna didelių permainų. Be to, ypač pas Šarą anksčiau ar vėliau žaidėjai atsiskleisdavo, treneris išsireikalaudavo vis daugiau. Šiemet irgi visi žaidėjai jau davė nemažai, išskyrus P.Garino, kuris visą laiką gydosi traumą. Įsipareigojimai jam liko, o finansinė padėtis pati padiktavo sprendimą neieškoti nieko kito.
– Ar buvo įmanomas variantas susigrąžinti į Kauną Tomą Dimšą iš „Gran Canaria“, kai traumas gydosi jam panašios pozicijos žaidėjai?
– Susigrąžinti paskolintą žaidėją sezono metu neįmanoma. Taip jau būdavo anksčiau, kai paskolindavome savo žaidėjus, sudarę nuomos sutartį iki sezono pabaigos. Nė viena komanda nesutiks grąžinti krepšininko, nebent jis prastai žaistų. Taip jau yra – jei paskolini, tai iki sezono pabaigos.
– Kokie lūkesčiai dėl Steve'o Vasturios, pirktas dar dirbant Kauno klube Šarūnui Jasikevičiui, kuris galbūt matė jį kitame vaidmenyje nei treneris Martinas Schilleris?
– Jis buvo įsigytas ne tam, kad iškart duotų didelę naudą. Pirkome jį kaip ilgalaikį projektą. Aišku, prieš pasirašant kontraktą su juo, svarbiausią balsą turėjo Šaras, matęs jame potencialo.
Mums stebint jį per treniruotes irgi vis atrodo, kad S.Vasturia gali pridėti.
Kai laukėme, kad jau įsibėgės, traumelė pristabdė, tad jo žaidimas kiek suprastėjo dėl objektyvių priežasčių. Gal traumą patyrus ir Artūrui Milakniui, jis atsiskleis labiau.
Daug lems, kiek iš jo išsireikalaus treneris, bet tai yra jaunas žaidėjas, kuriam reikia žaidybinės praktikos, kad įsivažiuotų. Pastarosios LKL rungtynės su „Neptūnu“ vėl buvo neblogos, žiūrėsime, kiek jo prireiks treneriui Eurolygoje.
– Ar tuo metu, kai Eurolygos klubai aktyviai dalyvavo paskutiniame išpardavime rinkoje, „Žalgiriui“ reikėjo saugoti savo žaidėjus – ar buvo užklausų dėl komandos lyderių, tokių kaip Marius Grigonis ir Thomas Walkupas?
– Kalbų ir užklausų visada pasitaiko. Paulius Motiejūnas gal patikslintų, bet užklausų dėl lyderių buvo ir šiemet.
Tačiau mes irgi turime rūpintis savo komanda, siekti rezultatų, o žaidėjai patys nepareiškė noro kur nors išvykti. O užklausų visad būna.
– Ar būtų sunkus procesas įtikinti pasilikti?
– Iš tikrųjų nebuvo prieita iki to. Dažniau kiti klubai pateikia užklausą arba ieško informacijos per agentus. Patys žaidėjai tikrai nebuvo atėję, nė vienas nepasakė: „aš noriu išeiti“. Tad įprastai mes atsakome į užklausas išdėstę savo poziciją ir tuo viskas baigiasi.
– Bus sunkiau vasarą, kai teks kalbėtis akis į akį?
– Žinoma, kad bus sunku išlaikyti tokius kaip Grigonis ar Walkupas. Bus labai sudėtinga. Bet yra treneris, klubo skautas, kitų žaidėjų rinka – viską dėliosime ir matysime.
Faktas, kad bus sunkiau juos išlaikyti, nes tokie žaidėjai pabrangsta, o kiti klubai tik ir laukia tokių, kurie jau būna pasiruošę ir ką nors įrodę Eurolygoje.
Su tokiu biudžetu kaip mūsų kartais išlaikyti žadėjus būna sudėtinga, bet kartais investuojama į juos, kad ir aplink juos vėl suburtume komandą, užaugintume jaunesnius. Bandysime daryti viską, kad kuo daugiau žaidėjų išlaikytume, bet bus kaip bus.
– Regis, keturių „Žalgirio“ pagrindinių žaidėjų sutartys baigiasi, o vienas jų yra Paulius Jankūnas, kuris pats dar nėra apsisprendęs, ar apskritai tęs karjerą. Jei paklaustų patarimo, ką atsakytumėte Pauliui?
– Sunku patarti, kiekvienas sprendžia asmeniškai. Šį sezoną Paulius žaidžia be traumų. Gal jau skamba banaliai, kad jis laiko „rūbinę“, bet tai irgi yra labai svarbus dalykas. Be to, pastarosiose rungtynėse jis parodė, kad dar gali ir gali nemažai.
Tai bus jo asmeninis sprendimas. Aš manau, kad „Žalgiryje“ jis žais tiek, kiek pats norės. Tačiau ir pabaigai kažkada ateina laikas. Viduje jis pajaus, ką daryti.
– Prieš kelias savaites „Žalgiris“ pratęsė sutartį su Joffrey Lauvergne'u iki 2023 metų. Kodėl pirmasis naujasis kontraktas sudarytas su žaidėju, kurio pozicija atrodo saugiausiai – klubas turi sutartis su dar trimis vidurio puolėjais (Augustine'u Rubitu, Martinu Gebenu ir Mareku Blaževičiumi)?
– Tokio kalibro žaidėjai, atsižvelgiant į jo žaidimą, į darbą per treniruotes, į mūsų finansinę padėtį – nesimėto. Manome, kad gera išeitis pasilikti žaidėją, prie kurio augtų jaunesni žaidėjai. Jis daug matęs ir gali suteikti daug vertingų patarimų, o savo pavyzdžiu per treniruotes įkvėpti kitus. Jis yra įkandamas mums finansiškai, tikrai gero Eurolygos lygio žaidėjas, kuriam išėjus būtų sunku surasti kitą į jo vietą.
– Ar „Žalgiris“ jau yra pateikęs pasiūlymus ir kitiems žaidėjams dėl kontraktų pratęsimo?
– Tai jau klubo vidiniai dalykai, kurių nenorime komentuoti.
Nenorime apie tai kalbėti viešai, nes galbūt tai būtų ir spaudimas žaidėjams. Viskas bus tikrai aišku, kai pasirašysime su kuo nors sutartį arba nepasirašysime.
– Dažnai apie sutartis su žaidėjais „Žalgiris“ pranešdavo vasarą, nors dėl kontraktų būdavo susitarta daug anksčiau. Kiek dabartinius veiksmus lemia tai, kad klubo piniginė yra plonesnė?
– Atsižvelgiant į finansus ir žvalgomės į žaidėjus, kuriuos galėtume įkąsti.
Klube yra skautas Algimantas Bružas, kuris atlieka analizę, vertinimus, renkame duomenų bazę.
Mums būtų sunku pagauti laisvuosius agentus, jei dirbtume tik vasarą. Stengiamės kuo anksčiau užmesti akį, pasižiūrėti, įvertinti – darbas vyksta pastoviai.
– Kiek sudėtinga jį dirbti, kai tenka perbraižyti prieš sezoną nusibrėžtus biudžetų rėmus (rudenį „Žalgiris“ skelbė apie planuojamą 9,7 mln. eurų biudžetą, iš kurio 7,2 mln. eurų būtų skirta žaidėjų ir trenerių atlyginimams), kai nėra pajamų iš bilietų?
– Tai didžiausias Pauliaus Motiejūno darbas. Žinoma, kad tokio biudžeto nesurinksime, o kokie bus nuostoliai lems ir kiti dalykai, pavyzdžiui, ar ateis naujas investuotojas. Paulius dirba dieną naktį ir sprendžia tuos klausimus – galbūt nesurinktą biudžeto dalį teks išdalyti į kitus sezonus, nes be žiūrovų netenkame labai didelės pinigų dalies, kurią reikės anksčiau ar vėliau surasti ir grąžinti.
– Anksčiau Paulius Motiejūnas yra sakęs, kad veikiausiai vasarį teks kalbėtis su „Žalgirio“ žaidėjais dėl jų atlyginimo sumažinimo. Ar tokias derybas jau teko vesti?
– Ne, aš tokios informacijos neturiu.
Kadangi Eurolyga nėra sustabdyta, visos rungtynės vyksta, apie derybas negali būti kalbos, nes krepšininkai žaidžia tiek pat daug rungtynių.
Galbūt, jei visų Eurolygos klubų pozicija būtų kitokia, tektų derėtis, bet kadangi to nėra, tai ir mes nė su vienu žaidėju nesiderėjome, kad sumokėtume mažiau. Visi gauna tai, kas įrašyta kontrakte.
– Šiemet Eurolyga premijas klubams skiria nebe už pergales (po 38 tūkst. už pergalę reguliariajame sezone), o už galutinę vietą turnyro rikiuotėje. Kiek tai keičia dabartinėje situacijoje, ar būtų esminis skirtumas tarp, pavyzdžiui, aštuntos ir devintos vietos?
– Galiu tik patvirtinti, kad šiemet ne nuo pergalių skaičiaus, bet nuo užimtos vietos lentelėje priklausys pinigų kiekis.
Tikslios sumos nepasakysiu – dabar esame susitelkę bandymui patekti į atkrintamąsias varžybas. Manau, kad ten patekus ir gautume daugiau.
