Šį pavasarį, kai anksčiau virdavo sezono kovos, R.Javtokas didžiąją laiko dalį leido su šeima sodyboje.
Pandemija pakeitė ne tik įprastą darbo vietą „Žalgirio“ arenos biure, bet ir visiškai sujaukė darbų pobūdį.
„Žalgirio“ sporto direktorius pripažino, kad pirmiausia reikėjo sulaukti, kol dėl sezono pabaigos galutinai apsispręs Eurolyga.
Bet dabar ateina kitas neapibrėžtas laikas.
Suprasti akimirksniu
- 15min žiniomis, „Žalgirio“ biudžetas nuo planuotų 11,9 mln. eurų 2019–2020 m. sezonui, kitiems metams susitrauks maždaug iki 7–8 mln. eurų.
„Žalgiris“ dėlioja naujo sezono sudėties viziją, kurioje realu, kad trūks kelių svarbių dalių lyginant su 2019–2020 metų sezonu.
Šią vasarą baigiasi trijų žalgiriečių kontraktai – Edgaras Ulanovas, Artūras Milaknis ir KC Riversas taps laivais žaidėjais rinkoje, bet ir kitus krepšininkus gali paliesti svarbiausi klausimai.
Ar pandemija nuslūgo galutinai? Ar nebus antros bangos? Ar kitą sezoną galės į areną grįžti žiūrovai? Ar biudžetas trauksis 30 proc.? O gal net perpus? „Žalgiriui“ tai milijonų tiesiogine prasme verti klausimai, į kuriuos atsakymų dar greitai nebus, o pradėti lipdyti komandą reikės jau dabar.
Apie praėjusio sezono įžvalgas ir svarbiausius vasaros iššūkius – pokalbis su Kauno klubo sporto direktoriumi R.Javtoku.
– Robertai, kaip pats reagavote į Eurolygos sprendimą atšaukti sezoną?
– Iš to, kiek buvau bendravęs su Eurolyga ir kitais klubais, nelabai tikėjau, kad gali būti kitaip. To ir tikėjausi.
– Kaip pats, kaip buvęs krepšininkas, dabartinis sporto direktorius, vertinate, jog Eurolygos sezono pratęsimo klausimu taip ryškiai išsiskyrė žaidėjų ir klubų nuomonės? Visų klubų kapitonai pasisakė už tai, kad sezonas būtų nutrauktas, tuo metu klubų nuomonės buvo pasidalijusios apylygiai.
– Kaip buvusiam krepšininkui man iš tiesų buvo net keista, kad žaidėjai vienbalsiai nusprendė, jog nebenori tęsti sezono. Kita vertus, juos suprantu – per tuos mėnesius prarasti sportinę formą ir ją susigrąžinti sunku. Nežinia, kaip būtų pasikeitusios per tą laiką komandų sudėtys.
Ne tai, kad likau nusivylęs, jog žaidėjai nenori dalyvauti, bet likau nustebintas, jog jų noras vienbalsis.
– Galbūt žaidėjus sustabdė ir tai, kad pagal bendrą krepšininkų profsąjungos susitarimą su Eurolygos klubais buvo sutarta dėl 80 proc. metinio atlyginimo, o sezoną pratęsus atlygis pakiltų tik iki 85 proc.?
– Manau, kad tai turėjo nemažos reikšmės. Žaidėjams skristi per visą pasaulį, treniruotis ir žaisti du mėnesius dėl 5 proc. gal ir neatrodo pamatuota.
Kita vertus, ne viskas pinigais paremta. Turbūt visa esmė nėra 5 procentuose. Pirmiausia, viskas paremta sveikata.
Nors pats manau, kad žaidėjui nėra gerai praleisti tiek laiko be krepšinio. Žinau, kad bent jau „Žalgirio“ lietuviai treniruojasi Kaune, bet tai nėra tas pats, kaip treniruotis ir žaisti krepšinį su komanda. Kiti krepšininkai nežinia, ar iš viso treniruojasi. Abejoju, ar yra gerai profesionaliam žaidėjui laukti 5 mėnesius.
– Nors sezonas oficialiai nepabaigtas, „Žalgiris“ rikiavosi 9 vietoje tarp 18-os klubų likus šešiems turams iki reguliaraus čempionato pabaigos. Kaip tai vertinate?
– Manau, normaliai. Žinoma, visada norisi geriau, tikrai galėjome stovėti aukščiau, bet praradome taškų, kur neturėjome jų barstyti.
Bet džiugino, kad galiausiai grįžome į geras vėžes, atgijo kovinė dvasia ir tikėjimas. Žaidėjai jau buvo supratę, ko iš jų reikalauja treneriai, sportinė forma buvo gera.
Norėjosi aukštesnės vietos, bet prastai vertinti sezono tikrai negalima.
– Kuri iš dvylikos pasiektų pergalių Eurolygoje šį sezoną įstrigo labiausiai?
– Kiekviena pergalė Eurolygoje išgyvenama ir labai džiugina. Aišku, nugalėti grandus dar smagiau. Bet išskirti vieno mačo negalėčiau.
– Galbūt buvo apmaudžiausia nesėkmė iš 16-os pralaimėjimų?
– Slogiausia buvo 9 pralaimėtų rungtynių serija. Kai ta serija prasidėjo, atrodė, kad žaidėjams ėmė stigti tikėjimo, ką jie gali pasiekti. Ta serija buvo labai apmaudi. Paskui viskas pasikeitė.
– Kiek galite veikti dabar, kai laukia neeilinė vasara, per kurią planuoti ypač sudėtinga?
– Dabar taip ir yra – su Pauliumi (klubo prezidentu Pauliumi Motiejūnu) sėdime ir atrodo, kad lyg ir galėtum pradėti judinti ir tą, ir kitą, bet realiai galime dėlioti nebent visą sistemą, kažkiek pakeisti jaunimo ugdymo planą.
Užsidarius Eurolygai galėsime pradėti kalbėti su žaidėjais. Darbas vasarą bus kitoks – nebebus NBA vasaros lygos, nebus ko važiuoti žiūrėti. Vėl viskas vyks dairantis į kitus, o dar labiau žiūrint į save, skaičiuojant, kokį biudžetą pavyks surinkti.
Manau, kad pandemija atsilieps visiems Eurolygos klubams, nes dauguma verslų sustojo arba prislopo. Atsilieps ir „Žalgiriui“, bet žinojome ir taip: kaip ir anksčiau, taip ir dabar, mes neišsiskirsime biudžetu.
Manau, kad dar bus pokalbių su Eurolygos žaidėjų asociacija kalbantis, jog susitraukus visų komandų biudžetams turėtų susitraukti ir krepšininkų kontraktai.
– Ar „Žalgiriui“ realu išlaikyti Thomasą Walkupą, su kuriuo yra galiojanti sutartis, bet amerikiečio kaina rinkoje gerokai išaugo?
– Suprantama, kad biudžetui mažėjant reikės kalbėtis iš naujo, peržiūrėti sutartis. Galbūt ne visų, bet taip pat aišku, kad ir išlaikyti visų norimų žaidėjų turbūt nepavyks. Biudžetą daug lems, ar žaisime su žiūrovais, ar be žiūrovų.
Dėl Walkupo, manau, kad įmanoma išlaikyti, nes jis neatrodo panašus į žaidėją, kuriam rūpėtų tik vaikytis pinigus. Jam patinka Kaune, mums jis irgi labai tinka ir patinka.
Walkupas labai ambicingas, o pas Šarą žaidžia gerai. Aš nežinau, ar kitur jam taip pat sektųsi. Ne visi žaidėjai, gerai žaidę „Žalgiryje“, taip pat sėkmingai rungtyniauja svetur. Tikiu, kad galima išlaikyti Th.Walkupą.
– Ar jį ir toliau regite kaip įžaidėją – prieš praėjusio sezono pradžią šioje pozicijoje buvo bandomi kiti trys žaidėjai.
– Kaip broliai Lavrinovičiai sako: „Čia jau kaip treneris pasakys.“
Aišku, šį sezoną jis įrodė, kad gali sėkmingai žaisti šioje pozicijoje, gali imtis lyderio vaidmens.
– Lukas Lekavičius ne juokais įsibėgėjo sezonui įpusėjus. Kaip vertinate jo progresą ir galimybes jį išlaikyti?
– Tai priklausys ir nuo kitų sąlygų – agentų, kitų klubų pasiūlymų. Kol iš ten nieko nesigirdi, atrodo, kad viskas bus gerai.
Praėjusio sezono pradžia jam buvo sunkesnė, bet su jo požiūriu į darbą buvo tik laiko klausimas, kada jis sužais gerai. Kai žmogus dirba nuoširdžiai ir daug, užsitarnauja trenerio pasitikėjimą, o tada anksčiau ar vėliau pradeda žaisti gerai. To tikėjomės, taip ir įvyko.
– Ar Rokas Jokubaitis ne per geras talentas trečio įžaidėjo vaidmeniui?
– Iš pradžių Rokas kažkiek minučių gavo avansu, bet pabaigoje įsižaidė ir buvo naudingas. Manau, kad treniruotėse rungtyniauti prieš Walkupą ar Luką, gauti daug žaidimo laiko LKL ir kažkiek semtis patirties Eurolygoje buvo naudinga. Jam reikia užsigrūdinti ateičiai. Mes juo patenkinti, nors visada norime ir dar daugiau.
– Ar „Žalgiris“ sieja savo ateitį su Mariumi Grigoniu kaip vienu komandos lyderiu – kokios galimybės jį išlaikyti suvokiant, kad į jį taikysis kiti Eurolygos klubai?
– Ant Grigonio krenta didelis klaustukas, nes jis įrodė, kad gali būti komandos lyderis ne tik aikštėje, bet ir rūbinėje. Vienareikšmiškai mums reikalingas – jis augęs „Žalgirio“ sistemoje, turi didelę širdį ir tai parodė.
Aišku, jis turės kitų pasiūlymų, kurie gali sumažinti mūsų šansus jį išlaikyti.
– Ar Artūras Milaknis dar bus reikalingas „Žalgiriui“ būdamas 34-erių?
– Tokie kaip jis visada reikalingi. Tokių snaiperių lengvai nesurasi. Jis turi daug patirties Eurolygoje, Šaras jį puikiai pažįsta ir jis yra tarsi antrasis kapitonas komandos rūbinėje.
Jis bus reikalingas, bet viskas bus vertinama ir pagal finansus. „Žalgiris“ mažins biudžetą, tad kitų klubų pasiūlymai gali jį sužavėti labiau.
Milaknio taiklumas su metais niekur nedingo. Jį turėti komandoje būtų neblogai.
– KC Riversas viešai išreiškė norą likti „Žalgiryje“ – ką manote apie jo sugrįžimą?
– Jam atvažiavus iškart pasijuto, kad tai labai patyręs žaidėjas. Treniruotėse irgi tai matėsi, jis eina, gali patarti kitiems. KC Riversas – aukšto kalibro žaidėjas.
Prireikė kelių mačų ir jis rado savo žaidimą. Manau, kad tiek Šarui, tiek visam klubui jis atrodo naudingas. Visa kita – derybų klausimas.
– Ką nuojauta sako dėl Edgaro Ulanovo? Dabar kalbant tai iš eilės trečias žaidėjas, kurio sutartis su „Žalgiriu“ baigėsi.
– Sakyčiau, kad tai sunkiausias klausimas.
Viena vertus, atrodo, kad jis galėtų susieti savo ateitį su „Žalgiriu“ ir tapti tokiu kaip Paulius Jankūnas – žalgiriečiu iki pat pabaigos. Ulanovas tikrai įrodė savo vertybes – jis kovotojas aikštėje ir geras žmogus už jos ribų.
Kita vertus, jei nori pabandyti legionieriaus duonos, išbandyti save didesniame klube, tada pats laikas iškeliauti. Daug lems paties Edgaro sprendimas ir jam pateiktų pasiūlymų sąlygos.
– Nigelui Hayesui sezono pradžia buvo sudėtinga. Ar jis įrodė, kad yra pasiteisinęs pirkinys?
– Pelnytų taškų tai yra, tai trūksta, bet savo darbą jis atlikdavo labai gerai. Hayesas yra protingas, aukšto IQ lygio žaidėjas, kuris komandai davė daugiau, nei matydavosi.
Gal ne visada tiek, kiek galėdavo, bet kuo toliau, tuo labiau jis rodė gerus rezultatus. Treneriai liko juo patenkinti. Jo ateitis irgi priklausys nuo susitarimo detalių, bet jis tenkina klubą.
– Ar toks klubo simbolis kaip Paulius Jankūnas turėtų žaisti „Žalgiryje“ tiek, kiek pats panorėtų, nepriklausomai nuo sutarties dydžio ir amžiaus?
– Jo statusas neliečiamas (juokiasi, – red.).
Bet aš manau, kad jis duoda dar daug naudos „Žalgiriui“. Jankūnas padeda suvesti visus žaidėjus į tą tašką, kuriame žaidimą mato treneris. Jis tarsi treneris žaidėjų rūbinėje.
Nežinau, ar visi mato jo indėlį. Visi kalba apie kontraktą, bet jei klubas pasirašė, tai ne be reikalo. Aišku, gal kažkas sakys, kad Paulius užima kokio jauno žaidėjo vietą, bet, kita vertus, jis dar nėra tokio amžiaus, kad negalėtų žaisti gerai. Manau, kad ateinantį sezoną jis tikrai dar žais, svarbu kad traumos nebeužpultų.
– Ar Jockas Landale'as visiškai pateisino „Žalgirio“ lūkesčius?
– Manau, kad jis parodė, jog yra labai aukšto kalibro žaidėjas. Tai ypač gerai matėsi antrojoje sezono pusėje, paskutinėse rungtynėse Sankt Peterburge (mače su „Zenit“ J.Landale'as pelnė 27 taškus).
Galbūt jam reikėjo daugiau laiko suvokti, kad čia ne NBA, atvažiavus po NBA vasaros lygos, kad čia jis visų neuždusins. Tačiau, kai apsiprato, pradėjo žaisti kitaip, jis įrodė, kad yra labai aukšto lygio žaidėjas. O gali būti dar žymiai geresnis.
– Zachas LeDay buvo ne tik vienas brangiausių, bet ir rezultatyviausias ir naudingiausias „Žalgirio“ žaidėjas Eurolygoje. Kokios galimybės jį išlaikyti?
– Jis tarsi pitbulis, kuris pasižymi kovotojo charakteriu. Visad eina į aikštę kautis.
Jis nuoširdus rūbinėje ir daro viską, kad kovotų ir kiti. Kita vertus, turėti jį komandoje yra prabanga, jo kontraktas iš tiesų nemažas. Mums mažinant biudžetą bus įdomu, ar žaidėjai suvoks, kad negalime visų aprėpti, turime sumažinti jiems algas.
– Ar Martinas Gebenas įrodė esąs vertas vietos „Žalgiryje“?
– Kaip pirmaisiais metais negalėjome daugiau reikalauti. Jis įvykdė tai, ko treneris norėjo. Ne kiekviename mače turėjo šansų pasireikšti, bet mūsų lūkesčius pateisino. Martinas tikrai patobulėjo. Jei toliau taip tobulės, ateis laikas ir užims pagrindinio vidurio puolėjo poziciją.
– Gali būti, kad iš turimų vidurio puolėjų kažkurio teks atsisakyti?
– Visko gali būti.
– Kokį preliminarų biudžetą planuojate?
– Negalėčiau atsakyti. Kiek kalbamės su Pauliumi, pasisukus šnekai apie kažkurį žaidėją konkrečiai jis vis sako „palauk dar“. Mes tikrai ilgai nežinojome, nei kiek ilgai pandemija truks, nei kas bus po jos. Laukėme Eurolygos sezono paskelbimo. Net rėmų nesame užsibrėžę. Tiesą sakant, didelių derybų nevykdėme ir griežto plano neturime, nors vis pasitariame su treneriu.
– Ar naujų žaidėjų paieškos yra visiškai nuslopusios dėl nežinomybės?
– Nevisiškai nuslopusios, nes yra treneriai, skautas, kurie dirba tuo klausimu. Tik tiek, kad pagal dabartinę padėtį sunku suvokti, kaip atrodys krepšinio rinka, kokios bus žaidėjų kainos, kiek jos sumažės.
Žvalgybos darbai vyksta, tik nevedame derybų, nes dar patys nežinome, kurioje pozicijoje būsime dėl savo žaidėjų sutarčių.
– Kuris iš „Žalgirio“ skolintų žaidėjų, tokių kaip Laurynas Birutis, Gytis Masiulis, Arnas Velička, taip pat klube buvęs Erikas Venskus, yra arčiausiai „Žalgirio“?
– Negaliu pasakyti, kad nors vienas jų automatiškai bus įtrauktas į pagrindinės komandos sudėtį. Jie visi yra mūsų sąrašuose, treneris spręs pagal visą komandos komplektaciją, kai aiškiai matysis, kurie žaidėjai paliks klubą. Tada žiūrėsime, ar turime vietą kitiems.
Laikyti komandoje vien tam, kad laikytume, nenaudinga nei žaidėjui, nei pačiam klubui. Kol kas šie žaidėjai visi atrodo taip pat arti „Žalgirio“, kaip ir toli.
– Kas atsitiko, kad iškart du „Žalgirio“ jaunimo komandos žaidėjai – Kerras Kriisa ir Modestas Kancleris vietoj galimybės augti toliau klubo sistemoje pasirinko žaidimą ir studijas JAV universitetuose, kaip kadaise ir Šarūnas Jasikevičius?
– Norėtųsi išlaikyti savo žaidėjus, bet užėjo stipri mada išvažiuoti į universitetus. Iš dalies tai galima suprasti, nes ten krepšinis suderintas su mokslais, tuo atžvilgiu jiems gerai.
Aišku, mums nesinori būti organizacija, kuri vien ruoštų žaidėjus NCAA. Stengiamės išlaikyti, bet priversti pasilikti nieko negalime. Kai kuriems žaidėjams iš tiesų labiau verta išvažiuoti ten, o ne blaškytis keliaujant iš vienos komandos į kitą, šokinėti iš NKL į LKL, o kartais ir atgal į NKL. Siekiant norimo krepšinio lygio dažnai nukenčia mokslai, o ten nuvažiavus gauni ketverių metų nemokamų studijų garantiją ir gero lygio krepšinį. Kai kuriems net pats patariu važiuoti ten. Dėl kitų manau kitaip, bet vėl – dar yra tėvai, agentai, patys krepšininkai turi savų norų. O mums reikia prie to prisitaikyti.
– Ar dėliodamas sudėtį „Žalgiris“ jau yra įtraukęs Stevą Vasturią?
– Į šį klausimą geresnį atsakymą pateiktų treneris. Jis mato, ką reikia įtraukti, ko – ne. Tai – Šaro rūpestis.
– Ar iš Vilniaus „Ryto“ gali persikelti žaidėjų į „Žalgirį“?
– Gal gali (juokiasi). Aš esu perėjęs ir Antanas (Kavaliauskas) yra perėjęs, – daug pavyzdžių. Noriu išvengti spekuliacijų, kad žmonės nespėliotų, kas gali pareiti.
Ar Vilniuje yra žaidėjų, kurie galėtų pareiti į „Žalgirį“? Manau, kad yra. Ar pereis? Net neįsivaizduoju.
– Kiek aktyviai „Žalgiris“ domėjosi savo sistemos auklėtiniu Arnoldu Kulboka, praėjusį sezoną žaidusiu Bilbao klube?
– Žinote, savo duomenų bazėje turime daug žaidėjų, o lietuvius stebime ne paviršutiniškai. Kulboka yra aukšto lygio žaidėjas, pašauktas NBA naujokų biržoje, tad natūralu, kad stebime jį, kaip ir matome kitus užsienyje žaidžiančius jaunus lietuvius.
Žinoma, kad domimės juo. Kitas dalykas, ką mes galėtume jam pasiūlyti? Kokį vaidmenį, kiek žaidimo laiko? Pasirašyti žaidėją, o paskui skolinti irgi nėra geriausias variantas. Tad šiuo atveju, domėjomės, bet kol kas tai ir lieka domėjimusi.
– Ar egzistuotų galimybė prisivilioti į „Žalgirį“ Igną Brazdeikį, jei jis nerastų vietos „New York Knicks“?
– Galimybė arba būna gera, arba nebūna. Aš asmeniškai nesikalbėjau su juo ar jo agentu. Galiu tik pakartoti, kad visi aukšto lygio lietuviai mums yra įdomūs ir mes visada persvarstome, kas būtų, jei būtų. Bet turėdamas dabartinę sudėtį pirmiausia derini pagal ją, kas tiktų, kas netiktų. Dabar nežinome: Ulanovas išeis ar pasiliks? Jei išeis, gal tada ieškosime aukštesnio žaidėjo, o gal panašaus į jį.
– Ar turite nusistatę datas, kada jau norėsite turėti atsakymus iš dabartinių žaidėjų?
– Žinoma, norėtųsi anksčiau, bet dabar žinome tik tiek, kiek galioja jų sutartys – datas, kai kontraktai pasibaigia.
– Ar turite atsakymą į svarbiausią dėlionės klausimą – ar komandoje liks treneris Šarūnas Jasikevičius?
– Šis klausimas svarbiausias kasmet (juokiasi).
Ir kiekvienais metais tokiu laiku aš nežinau, ką atsakyti. Aš kasmet tikiu, kad jis liks, ir man atrodo, kad jis niekada neišeis. Tačiau taip pat suprantu, kad vieną dieną gali įvykti kitaip nei aš noriu.
Dabar bendrauju su Šarūnu ir kartu planuojame, dėliojame komandą kaip ir kasmet. Nors nežinome galutinai, ar jis liks, ar išeis, dėliojame taip, kad komanda būtų panaši į jį – turėtų čempionišką mentalitetą.