Nurašytas favoritas
Galbūt nepelnytai nurašomas Balkanų kraštas, 24sek šaltinių teigimu, gali turėti rimčiausius svertus žengti į Eurolygą.
Sakoma, kad „Partizan“ ir „Crvena zvezda“ sėkmė priklauso nuo politinės pusiausvyros. Vienos politinės jėgos labiau palaiko „Raudonosios žvaigždės“, kitos – „partizanų“ komandą. O šis palaikymas dažnai virsta labai kontrastingu klubų finansavimu.
Tačiau pastaraisiais metais Belgrado politikos viršūnėje įsivyrauja balansas, o tai naudinga „Partizan“ krepšininkams.
24sek šaltiniai pasakoja, kad „Partizan“ dabar turi tvirtesnį politinį užnugarį, todėl stabilizuoja finansinę padėtį ir po truputį artėja sugrįžimo į Eurolygą link.
Pastarąjį sezoną „Partizan“ surinko maždaug 3 mln. eurų biudžetą. Tiesa, dalį jo Belgrado ekipa dar turi skirti senų skolų išmokėjimui. 2017-aisiais skolos siekė net apie 7 mln. eurų, dabar jos sumažintos iki 3 milijonų.
Jeigu sugrįžtų į Eurolygą, „Partizan“ tikėtųsi dar didesnės finansinės paramos. Kabinetuose tikinama, kad Belgrado klubas surinks Eurolygos lygio sudėtį, o jai diriguos garsusis specialistas Andre Trinchieri, jau 2018-2019 m. sezoną patikėjęs „Partizan“ projektu.
„Crvena zvezda“ vis dar pirmauja Belgrade ir pagal rezultatus aikštėje, ir pagal organizacinį darbą. Bet „Partizan“ turi rimtus rėmėjus, kurie gali padaryti įtaką Eurolygos verdiktui.
24sek šaltiniai Serbijoje pasakoja, kad dėl „Partizan“ dalyvavimo Eurolygoje su Jordi Bertomeu tariasi net Željko Obradovičius. Stambulo „Fenerbahče“ strategas praeityje dirbo „Partizan“ ir iki šiol yra artimas legendinei organizacijai. Ir daugiau buvusių „Partizan“ garsenybių mezga pokalbius su Eurolygos atstovais bei bando įtikinti juos sugrąžinti ekipą į Eurolygą.
„Partizan“ prezidentas Ostoja Mihajlovičius bei sporto direktorius Nikola Lončaras lankėsi Eurolygos finalo ketverte Vitorijoje ir ten bendravo su Jordi Bertomeu. Pats Belgrado klubas užkulisiuose gan užtikrintai skelbiasi, kad sulauks Eurolygos įvertinimo.
Stipriausioje Europos krepšinio lygoje „Partizan“ nerungtyniavo nuo 2014-ųjų.
Eurolygai galintys užkliūti aspektai – dvi aršios priešininkės Eurolygoje iš to paties miesto, kurios turės dalintis ta pačia arena, derinti datas ir kitus organizacinius klausimus. „Crvena zvezda“ gavo teisę žaisti kito sezono Eurolygoje laimėjusi Adrijos lygą.
24sek šaltinių teigimu, užtikrintai jaučiasi ir Adrijos lygos atstovai.
Mat iš Balkanų krašto į Eurolygą gali patraukti ne vienas „Partizan“, bet ir Podgoricos „Budučnost“ klubas.
Juodkalnijos komandos atstovai pabrėžia, kad sugrįžę į Eurolygą patenkino visus lygos reikalavimus, laikėsi visų nurodymų ir solidžiai tvarkėsi organizaciniais klausimais: laiku ir tvarkingai rekonstravo areną, stabiliai valdė finansinę situaciją. 24sek šaltiniai Balkanuose teigia, kad Eurolyga įvertino „Budučnost“ pastangas.
Vis dėlto „Partizan“ yra rimčiausias Balkanų pretendentas papildyti Eurolygą.
Eurolygos 2019-2020 m. sezono dalyviai | |
---|---|
Ispanija | „Real“, „Barcelona“, „Baskonia“, „Valencia“ |
Turkija | „Anadolu Efes“, „Fenerbahče“ |
Graikija | „Panathinaikos“, „Olympiakos“ |
Italija | „Olimpia“ |
Vokietija | „Bayern“, kita geriausia Vokietijos komanda |
Adrijos lyga | „Crvena zvezda“ |
VTB lyga | CSKA, kita geriausia VTB komanda |
Prancūzija | ASVEL |
Izraelis | „Maccabi“ |
Lietuva | „Žalgiris“ |
Svarus Rusijos koziris
Rusija turi daugiausiai pinigų, bet pinigais bus sunku nupirkti 11 Eurolygos A licencijos savininkų simpatijas.
24sek šaltinių teigimu, palankiausiai VTB lygoje Eurolyga vertina Maskvos srities „Chimki“ kandidatūrą. Daugiausia – dėl geografinės padėties, nes Pamaskvėje įsikūręs Rimo Kurtinaičio treniruojamas klubas nesunkiai pasiekiamas iš Šeremetjevo oro uosto, į kurį klubai skrenda žaisti ir su CSKA.
Tuo tarpu kelionės į kitus Rusijos miestus, kaip Krasnodarą ar Kazanę, yra ilgesnės, varginančios ir visai nevilioja 11-os Eurolygos A licencijos savininkų, kurie kartu priims sprendimus dėl vardinio kvietimo likimo.
Žaidimo kokybės prasme, Rusijos klubai turbūt labiausiai sustiprintų Eurolygą. Tokie klubai kaip UNIKS ar „Lokomotiv“ į Eurolygą galėtų žengti su 15-20 mln. eurų biudžetu, o tai jau pirmojo dešimtuko skaičiai. Bet komforto faktorius čia gali būti nenaudingas VTB atstovams.
Vien skrydžiai į tokius kraštus kaip Kazanė ar Krasnodaras iš Maskvos atimtų dar papildomas 1,5-2 val. Tiesa, prieš pasaulio futbolo čempionatą dauguma Rusijos didžiųjų miestų smarkiai apsitvarkė infrastruktūrą, palengvino logistinius klausimus ir sporto objektus apstatė naujais moderniais viešbučiais.
Eurolygoje labai svarbus galutinis Jordi Bertomeu žodis, bet bendrus sprendimus priima patys Eurolygos klubai. O kas pirmiausia į galvą šaus komandų vadovams, kuriems Eurolygos būstinėje Barselonoje bus pristatyti visi galimi pretendentai gauti vardinį kvietimą? Turbūt arenos atstumas nuo oro uosto, kelionės trukmė, viešbučio kokybė ir viešbučio atstumas nuo arenos. Dar galimybė pasigrožėti miestu.
Rusija nusipelno vardinio kvietimo į Eurolygą, bet 24sek žiniomis, jei bus galimybė, Eurolygos klubai mieliau rinksis ne tokius tolimus Europos krepšinio taškus.
Skeptiška turkų kandidatūra
24sek šaltinių teigimu, iš Turkijos į vardinį Eurolygos kvietimą pretenduoja tik Stambulo „Daruššafaka“ klubas.
Tik už „Budučnost“ didesnį biudžetą Eurolygoje pastarąjį sezoną surinkusi „Daruššafaka“ (apie 6 mln. eurų) bandytų padidinti apsukas ir surinkti Eurolygos reikalaujamą minimalų biudžetą.
24sek šaltinių teigimu, Eurolyga pageidautų vardinį kvietimą suteikti komandai, kurios biudžetas siektų mažiausiai 5,4 mln. eurų.
„Daruššafaka“ žaistų Eurolygoje antrą kartą per tris pastaruosius sezonus. Po 2017-2018 m. sezono pertraukos, Stambulo krepšininkai į Eurolygą grįžo laimėję Europos taurę.
Tiesa, net ir pačių 24sek šaltinių Turkijoje „Daruššafaka“ kandidatūra vertinama skeptiškai.
O kitų pretendentų po Turkijos vėliava nėra. Stambulo „Galatasaray“ vis dar nesusitvarko finansinių problemų ir dėl buvusių krepšininkų skundų negali įsigyti naujų žaidėjų. Dėl finansinio nestabilumo Turkijoje pretenduoti į Eurolygą negali joks kitas vietos klubas. 24sek šaltinių teigimu, atlyginimai vėluoja daugumoje Turkijos klubų, net ir pajėgiausių.
Eurolygai neturėtų labai imponuoti trečia komanda Stambule. Ypač, kai vienerias „Daruššafaka“ rungtynes Eurolygoje praėjusį sezoną lankė vid. tik 2,6 tūkst. žiūrovų. Be to, „Daruššafaka“ su 5 pergalėmis ir 25 pralaimėjimais Eurolygoje pastarąjį sezoną liko paskutinė.
24sek šaltiniai Turkijoje informuoja, kad „Daruššafaka“ šansai sulaukti Eurolygos malonės tėra labai minimalūs.
Įdomus vokiškas scenarijus
Ar trys Vokietijos komandos Eurolygoje gali būti realybė? Ypač, kai ilgą laiką Eurolygoje težaisdavo tik po vieną Vokietijos klubą, ir tai – kviestinėmis teisėmis. Skamba nerealiai, bet krepšinio kamuolys futbolo valstybėje sukasi įdomia trajektorija.
Eurolygoje kitą sezoną tikrai žais du Vokietijos klubai. Tai bus susitarimą su Eurolyga turintys Miuncheno „Bayern“ ir kita geriausia šalies čempionato komanda.
Vokietijos čempionato pusfinalyje „Bayern“ susitiks su turnyro sensacija Vechtos „Rasta“, o kitą porą sudaro Berlyno ALBA ir Oldenburgo EWE.
ALBA Eurolygai atrodo kaip patraukliausia antra Vokietijos komanda. Kelialapis į Eurolygą ALBA krepšininkams šį sezoną buvo ranka pasiekiamas, bet Roko Giedraičio klubas suklupo Europos taurės finale ir į Eurolygą užleido Valensijos ekipą.
Bet Eurolygai imponuoja stipri ispaniška ALBA struktūra, moderni arena ir patraukli Berlyno rinka.
Tačiau prieš tai ALBA reikės peršokti Oldenburgo EWE barjerą Vokietijos pirmenybių pusfinalio serijoje iki trijų pergalių. Įdomu, kad Oldenburgo krepšininkai reguliariajame sezone pralenkė ALBA, buvo antri ir turės namų aikštės pranašumą.
Taip pat įdomu, kad EWE turi ambicijų žengti į Eurolygą, bet tą greičiausiai galėtų padaryti tik per vietinį čempionatą.
24sek šaltinių spėjimu, jeigu ALBA gaus kelialapį į Eurolygą kaip geriausia Vokietijos komanda, Eurolyga nebesuteiks vardinio kvietimo trečiam Vokietijos klubui.
Bet Vokietijos čempionate dar gali būti netikėtumų.
Geriausi laikai Graikijoje – istorija
Kadaise Eurolygoje žaidė daugiau nei du ilgamečiai turnyro senbuviai – Atėnų „Panathinaikos“ bei Pirėjo „Olympiakos“.
Prieš dešimtmetį ambicingą iššūkį turtingiesiems metė Salonikų „Aris“ su Jeremiah Massey priešakyje, ir sykį Šarūno Jasikevičiaus diriguojamą PAO klubą už nugarų sensacingai palikę ir iki ketvirtfinalio nusikapstę Atėnų „Maroussi“.
Tačiau geriausi Graikijos krepšinio laikai jau praeityje.
Dabar tik Atėnų AEK klubas būtų finansiškai pajėgesnis pretenduoti į Eurolygą, bet savo poziciją legendinė komanda aiškiai pademonstravo dar po 2017-2018 m. sezono, kai laimėjusi Čempionų lygą atsisakė teisės dalyvauti Europos taurėje.
AEK sieja glaudūs santykiai su FIBA, o kiti klubai išgyvena finansinį sunkmetį, tad Graikijoje net nesvarstoma idėja, kad Eurolygoje galėtų rungtyniauti trys šalies klubai.
Aiški situacija Izraelyje
Izraelyje pretenduoti į vardinį kvietimą galėtų nebent Jeruzalės „Hapoel“ klubas, tačiau didžiausi Tel Avivo „Maccabi“ konkurentai yra įsipareigoję FIBA Čempionų lygai. Su šiuo turnyru „Hapoel“ saisto ilgalaikiai įsipareigojimai.
Prancūzų projektai
Eurolyga avansu priėmė į turnyrą Tony Parkerio projektą Vilerbane, tad būtų sunku tikėtis, kad išskėstomis rankomis būtų sutiktas dar vienas Prancūzijos klubas.
Eurolyga laukia, kada krepšinio jėga susiformuos intriguojančioje rinkoje – Paryžiuje, bet dabar vieno patraukliausių Europos taškų krepšinio klubas dar tik stumdosi antrajame divizione.
Iš Prancūzijos prisijungti prie Eurolygos būtų pajėgus nebent Strasbūro SIG klubas. 7,7 mln. eurų biudžetą šį sezoną surinkusi komanda pagal finansinius pajėgumus nusileidžia tik ASVEL.
Tačiau Eurolygos koridoriuose tokia galimybė rimtai nesvarstoma.
Italija Eurolygos užribyje
Buvo laikai, kai Sienos „Montepaschi“ klubas brovėsi į Eurolygos finalo ketvertą ir tampė nervus turnyro favoritams.
Šalia brendo nauji Milano „Olimpia“ projektai, su didžiuliais milijonais ir ambicijomis. Bet kai Alytaus dydžio miesto komanda bankrutavo ir išnyko iš krepšinio žemėlapio, antras solidus Italijos klubas taip ir nebeišdygo.
Šiuo metu Italijoje Eurolygos lygį galėtų atitikti tik Bolonijos „Virtus“ klubas, kuris rezga planus pasirašyti sutartį su vienu geriausių Europos įžaidėjų Milošu Teodosičiumi ir mėtosi 2,3 mln. eurų pasiūlymais.
Vis dėlto italai dar nesijaučia pasiruošę žengti į elitinį būrį. Turtingas, bet dar nestabilus Bolonijos klubas liko vienuoliktas Italijos čempionate ir net nepateko į atkrintamąsias.
Tiesa, „Virtus“ laimėjo FIBA Čempionų lygą ir gavo 1 milijono eurų premiją. Nors Bolonijos klubą sieja neblogi santykiai su FIBA, 24sek šaltiniai Italijoje informavo, kad „Virtus“ gali svarstyti galimybę žaisti Europos taurėje, bet Eurolygai krepšinio miestas dar nesijaučia pakankamai subrendęs.
24sek žiniomis, Eurolygoje dar neturėtų būti antros Italijos komandos.
Nebeliko vietos ispanams
Kitą sezoną Eurolygoje po Ispanijos vėliava rungtyniaus keturi klubai: Madrido „Real“, „Barcelona“, Vitorijos „Baskonia“ ir „Valencia“.
Kai tik Valensijos krepšininkai laimėjo Europos taurę ir kartu kelialapį į Eurolygą, ACB lygoje užsidarė vartai kitai geriausiai Ispanijos komandai pagal rezultatus patekti į Eurolygos turnyrą.
Eurolyga nenori įsileisti daugiau nei keturių Ispanijos klubų, todėl iš lenktynių iškrenta vikrūs ispaniški bolidai, kurie būtų rimtai pretendavę į pajėgiausią Europos krepšinio turnyrą.
Vilniaus „Rytas“ su savo paraiška gauti vardinį kvietimą įsiterpė į nedidelį Eurolygos klubų ratą. Ir vilniečių šansai pirmą kartą nuo 2014-ųjų sugrįžti į Eurolygą nėra tokie nerealūs, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tačiau „Rytui“ reikės tikėtis palankių rezultatų iš kitų Europos arenų.
Pavyzdžiui, „Rytui“ greičiausiai būtų į naudą ALBA pergalės Vokietijoje ir tiesioginis kelialapis į Eurolygą per vietinį čempionatą. Ko gero, praverstų ir „Chimki“ triumfas VTB pusfinalio serijoje su Kazanės UNIKS, kurioje R.Kurtinaičio ekipa pirmauja 2-1.
Tada reikia tikėtis, kad Eurolyga ras priekabių prie atgimstančio „Partizan“ projekto. Atmes kukliai Eurolygoje pasirodžiusių „Budučnost“ bei „Daruššafaka“ klubų kandidatūras ir atsigręš į Lietuvą.
O Vilnius turi ką pasiūlyti.
Tai Lietuvos sostinė su tarptautiniu oro uostu, gerais viešbučiais, giliomis krepšinio tradicijomis ir apie 10 tūkst. žiūrovų talpinančia arena. Sostinės ekipai dar reikėtų iš kažkur sukrapštyti papildomus 2 mln. eurų minimaliems Eurolygos biudžeto reikalavimams patenkinti ir dar praeiti krūvą Eurolygos filtrų.
Skirdama vieną vietą Eurolygoje išskirtinėmis teisėmis, Eurolyga turėtų atsižvelgti į tokius kriterijus kaip klubo vadovybės struktūrą, organizacinę veiklą, areną, bilietų pardavimus, vietinio čempionato TV auditoriją ir pajamas iš transliacijų teisių (o tai ypač svarbus aspektas Eurolygai), ekipos veiklą socialiniuose tinkluose ir sekėjų skaičių, miestą ir demografinę padėtį, klubo pajamas, išlaidas ir penkerių metų strateginį planą.
24sek žiniomis, vardinio kvietimo paraiškos bus renkamos iki birželio pabaigos, o liepos 11-osios Eurolygos akcininkų susirinkime lygos dalyviams patvirtinimui bus pristatytos komandos, kurios galėtų gauti vardinį kvietimą į Eurolygą.
Šiose lenktynėse dalyvių nėra daug, o tai tik didina „Ryto“ galimybes ištraukti laimingą bilietą.