R.Šimašiaus parašas guli ant paraiškos, kurią „Rytas“ yra nusiuntęs į Eurolygos būstinę Barselonoje.
Per artimiausią mėnesį Eurolyga nuspręs, kam skirs likusį vardinį kelialapį į aštuoniolikos komandų elitinį krepšinio turnyrą 2019-2020 m. sezonui.
Konkurentų sąrašas yra netrumpas (vien Rusijos trys klubai išsiuntė paraiškas dėl bilieto į Eurolygą), bet savo argumentus renka ir „Rytas“.
Sostinės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas, po savivaldos rinkimų perėmęs atsakomybę dėl sporto klubų iš buvusio vicemero Lino Kvedaravičiaus, teigė, kad Eurolygos klausimas buvo pagrindinis per susitikimą su „Ryto“ vadovais.
„Kol kas negalime pažadėti padidinti finansavimą, nei nustatyta dabartinės programos rėmuose (Vilnius skiria „Rytui“ 1,2 mln. eurų paramą per metus).
Jei klubas gautų vardinį kvietimą į Eurolygą, būtų priežastis ieškoti būdų didinti finansavimą. Ar didėtų? Tai – jau kitas klausimas, bet atsirastų rimta priežastis, – sakė A.Bužinskas. – Be to, miestas gali padėti klubui pritraukti privačių rėmėjų. Natūralu, kad vieniems kartais šnekėtis būna sunkiau, nei kartu.“
Miesto vadovams per susitikimą „Ryto“ klubo valdybos pirmininkas Darius Gudelis ir naujasis generalinis direktorius Rolandas Jarutis užsiminė, kad komandos biudžetas galėtų ženkliai paaugti, jei klubas patektų į Eurolygą.
Sėkmės atveju, „Rytas“ braižė tokius finansinius scenarijus – realu būtų surinkti 6 mln. eurų, o optimistiniu atveju – iki 7 mln. eurų.
O tai būtų ženkliai daugiau nei klubas formavo biudžetą praėjusiam sezonui (4,4 mln. eurų) ir pastebimai daugiau nei Eurolygos nustatytas minimalus biudžetas (5,5 mln. eurų).
Skaičiuojama, kad patekęs į Eurolygą „Rytas“ galėtų daugiau uždirbti iš bilietų (nors didžioji dalis iki šiol atitenka „Siemens“ arenos valdytojams), televizijos transliacijų, premijų už pergales, be to, atsivertų naujos galimybės derybose su naujais rėmėjais.
„Natūralu, kad klubas galėtų surinkti didesnį biudžetą, nors su miesto valdžia apie konkrečią paramą kalbama nebuvo. Tiesą sakant, ir iš komandos aiškaus prašymo nebuvo, nes pirmiausia reikėtų sužinoti, kam Eurolyga skirs vardinį kvietimą“, – dėstė A.Bužinskas.
Kitas klausimas, svarstytas savivaldybės kabinete, – „Ryto“ akademija.
Būdama klubo dalininke, savivaldybė nori, kad klubas turėtų aiškią piramidę, kuri padėtų pritraukti ir daugiau vaikų į sportą.
„Rytas“ turi dukterines jaunimo ekipas – NKL rungtyniaujantį „Perlą“ ir Regionų lygoje žaidžiantį „Rytą-2“, bet jauniausios grandies nėra.
Šiuo metu savivaldybė finansuoja Vilniaus krepšinio mokyklą (VKM), kuri perėmė dalį buvusios Šarūno Marčiulionio akademijos auklėtinių, o per pastarąjį dešimtmetį mieste išpopuliarėjo privati Sostinės krepšinio mokykla (SKM).
Su jomis derybas pradeda „Ryto“ vadovybė.
„Mes matytume „Ryto“ akademiją kaip skėtį, po kuriuo tilptų abi mokyklos. O kaip klubas sugalvos tuo skėčiu tapti – globojant vieną krepšinio mokyklų, o gal jungiant abi, – tai jau klubo namų darbai.
Mūsų tikslas, kad klubas panaudotų savo žinias ir rūpintųsi vaikų ugdymu nuo pat pradžių. Kad nebūtų taip, kad atsirenka tik vyriausius.
Maksimalus planas būtų viską sujungti į vieną sistemą. Kad už Vilniaus mokesčių mokėtojų pinigus išugdytų krepšininkų komandai nebereikėtų pirkti per agentus, o jaunimas nuo pat pradžių žinotų savo tapatybę ir aiškią kryptį keliaujant krepšinio pakopomis“, – sakė A.Bužinskas.
