Šarūnas Jasikevičius tai džiaugėsi, matydamas ginčo kamuolį laimintį Thomasą Walkupą, tai pyko, keisdamas ir vieną, ir kitą atakų organizatorių, kurie nieko doro negalėjo suorganizuoti. Tai ironiškai juokėsi, nebesuvokdamas, kaip dar paaiškinti savo vyrams tai, kas jam akivaizdu.
Šaro emocijų paletė buvo margesnė nei kamufliažinė „Žalgirio“ apranga Lietuvos kariuomenės dienos pagerbimo vakarą krepšinio saloje.
Kitaip nei „Žalgirio“ puolimas.
Prieš tai trejose rungtynėse liepsnojo „Žalgirio“ gynybos stogas. Bet užgesinę gaisrą žalgiriečiai kitoje aikštės pusėje duso nuo užteršto oro.
Šarūnas Jasikevičius su nerimu vis žvilgčiojo į „Žalgirio“ arenos švieslentę, matydamas tiksintį laiką ir niekaip neištirpstantį „Crvena zvezda“ pranašumą.
Apsiniaukusią padangę virš „Žalgirio“ tvirtovės sklaidė Artūro Milaknio tritaškis, tribūnose susprogdinęs emocijų bombą. Edgaras Ulanovas, kritinę akimirką įstūmęs svarbius taškus į varžovų krepšį.
Tačiau „Žalgiris“ krito. Vienas neatkovotas kamuolys po krepšiu, viena kvaila klaida ir vienas pramestas geras metimas nutildė Kauno krepšinio salą.
„Labai skausmingas pralaimėjimas. Tas pralaimėjimas mus stato į sunkią padėtį. Bet kalbant apie lentelės poziciją, pabrėšiu, kad tai mažiausiai jaudina. Dėl to, kad nesugebu įlįsti žaidėjams į galvas. Sistema nepasikeitė. Gynybinė sistema nepasikeitė. Labai daug teisinu naujokus, bet jau irgi praėjo daug mačų ir treniruočių, kad jau užtenka teisinti. Veteranus teisinti iš viso nėra tikslo.
Sistema nesikeis. Dirbsime ta pačia kryptimi. Labai tikime savo sistema. Bent jau trenerių štabas. Stengsimės, kad žaidėjai suprastų, kur jie daro klaidas. Kita vertus, kominė situacija, nes žaidėjai daro tas pačias klaidas. Iki kol pralaimėsime rungtynes su sistemos padariniais, nesiruošiame nieko keisti.
Aišku, labai padėtų pataikymas. Susikurta aibė puikių metimų. Kai kurie metimai buvo skuboti, nes yra kažkokia nervinė įtampa. Žinai, kad būtina laimėti. Ir yra aibė metimų, kurie pramesti visiškai laisvi. Jeigu tuos metimus sumestume, būtų buvę paprasčiau. Bet taip nėra. Šiuo metu nepataikome. Reiškia, reikia daugiau mėtyti ir dirbti. Kito kelio nėra“, – spaudos konferencijoje sakė Š.Jasikevičius.
– Trenerių štabas tiki sistema, o ar žaidėjai tiki?
– Neieškok čia sliekų. Jie viską žino, viskuo tiki. Reikia padaryti. Dabar esame tokioje situacijoje, kad nauji žaidėjai dar truputį apstulbę nuo Eurolygos. Veteranai dar džiaugiasi finalo ketvertu ir „Top 8“. Ir dar vaikšto po Kauną iškeltomis galvomis. Dabar nebevaikščios. Kaip ir treneris. Reikės pakampiais varyti namo. Tokia realybė. Mes labai greitai atidavėme tą visą kreditą.
– Nepaisant tų nepataikytų gerų metimų, ar jus tenkino puolimo organizavimas?
– Buvo problemų. Jeigu žiūrėtume į „Zvezda“ istoriją, „Zvezda“ labai daug ką pastato į klampų žaidimą.
Žaidimo organizavimas... Žaidžia dvi komandos. Jų gynėjų linija turi nuostabiai besiginančių žmonių. Kad bus sunku – taip. Buvo momentais sunku. Kitas dalykas, mes visai neblogai gynėmės, bet mus kažkas visada nužudo. Tai atkovoti kamuoliai puolime, tai sistemos nesilaikymas. Bet mums komanda įmeta 61 tašką. Ji gali įmesti 45, jei padarai baudas. Baudų nepadaro ir veteranai, ir naujokai, kurie absoliučiai to nesupranta. Kosmosas jiems čia atrodo. Kaip pats įspūdingiausias dalykas, kad gali prasižengti keturis kartus kiekviename ketvirtyje. Bet ir tie, ir tie...
Pralaimėjome rungtynes su neatkovotais kamuoliais ir baudomis, kurių nevalia daryti. Antra klasė. Prametei, tai prametei – gerai. Žiūri į tas 7 pramestas baudas. Žiūri į tą tritaškių procentą, kuris tikrai...
Mes pažiūrėsime video, jūs suskaičiuosite, kiek buvo laisvų metimų.
– Du pirmus kėlinius žaidėte labai aukštu penketu, po pertraukos – žemu. Ar geriau veikė žemas?
– Norėjosi daugiau judėjimo, sustatyti daugiau metikų. Žaidėme 4 rungtynes per 7 dienas. Norėjome parotuoti, kad būtų šviežumo. Bandėme greitinti žaidimą. Bet mes dar nieko neperskaitome. Mūsų naujokai dar nesupranta, kada varžovas žaidžia normalią gynybą, kada jie išsikeičia prieš tave. Su pranašumu turi eiti po krepšiu. Jei ne – tęsti toliau derinį.
Yra labai daug dalykų, kuriuos mes žinome, ką daryti. Trenerio kalbos per pertrauką yra tos pačios. Ir treneris nesugeba žaidėjams perduoti tos informacijos. Čia kažkur trenerio kaltė.
– Tas greičio stygius dėl žaidimo neskaitymo ar dėl fizinių problemų?
– Jeigu skaitai žaidimą, tai viskas lengviau. Yra du dalykai – fizinis greitis, kokių žaidėjų neturime. Bet yra žaidimo skaitymas, ką bandome išmokyti. Manau, kažkas per vidurį.
Mes dėl to labai stipriai nudegėme Pirėjuje... Ar dėl to nudegėm šiandien – nežinau, bet gale tai nepataikom, tai prasileidžiam į stiprią ranką, tai atkovotas kamuolys puolime, tai pražanga... Tai kontroliuojami dalykai, bet šiai dienai iš komandinės pusės, tiek štabas nesugeba perduoti, tiek žaidėjai nesugeba padaryti.
– Kiek naujas „Žalgirio“ žaidėjas įneš naujų spalvų ir keis žaidimą?
– Nežinau. „Žalgiris“ yra organizacija, kuri gandų nekomentuoja. Jeigu bus kas oficialaus, pranešime.
– O „Žalgiris“ ieško vieno ar dviejų žaidėjų?
– Gerai, kad pažįstam vienas kitą... (šypsosi.)
– Kiek reikalingas žaidimo kūrėjas?
– Kartais nesuvokiame, kad turime pranašumą. Kartais neįmetame.
Aš jau pasižymėjau su tomis lyderystėmis spaudos konferencijoje. Kiti per jauni. Man trūksta lyderystės, kad kažkas paaiškintų, pasakytų. Iš naujokų trūksta supratimo, kur jie atsirado. Labai padėtų, jei pataikytume. Atsirastų laisvumas. Metimų susikuriame aibę.
Šiandien susikūrėme tikrai daugiau nei „Zvezda“, kurie praktiškai visada turėjo mesti baigiantis laikui.
Aišku, reikia atsitverti žaidėjus, pasiimti kamuolius. Žaidėjams tai bus rodoma. Bet treneris turi prisiimti, kad kalba apie tuos pačius dalykus. Kita vertus, kaip treneris, nežinau, kaip treniruoti kitus dalykus. Jų nebus – atsitvėrimas, fiziškumas, padaryta bauda. Jie išliks krepšinyje, kol jis bus.
– Kai kalbate apie lyderystę, turite omenyje taškų rinkimą svarbiais momentais ar tokius momentus, kaip protingai padarytas pražangas, sprendimus gynyboje?
– Tas pataikymas tikrai padėtų. Atsirastų laisvumas, arena sukiltų, gerai pasijaustum. Bet treneris negali to kontroliuoti. Žaidėjas irgi negali.
Tu gali gynybines sistemas kontroliuoti. Tu gali neleisti žaidėjo į stiprią ranką. Tu gali atsitverti. Tu gali padaryti baudą, kai neturi komandinių pražangų. Tu bent gali bandyti tą baudą padaryti. Jeigu neturi komandinių baudų, gali kažkiek pasinaudoti rankomis. Ir tada teisėjas priims sprendimą, buvo tai bauda ar ne. Bet jeigu giniesi taip (iškelia rankas) prieš keturias komandines pražangas, reiškia, nenori aukotis. Nemanau, kad jie nenori – manau, kad jie nesupranta.
Kiekvieni metai ir rungtynės yra nauja istorija. Baigėsi vaikščiojimas iškelta galva. Kas buvo – buvo praeityje. Westermannas, Daviesas – jau nebe čia. Reikia kažkam ateiti ir užimti jų vietą bei vesti „Žalgirį“ į priekį.
