Eurolyga prieš gegužės 18–20 d. Belgrade vyksiantį finalo ketvertą pateikė interviu su „Žalgirio“ treneriu.
– Jums, kaip kauniečiui, patekimas į finalo ketvertą tai kaip svajonės išsipildymas?
– Žinoma. Augdamas tokių svajonių iš trenerio perspektyvos sau nekeli. Visada svajoji kaip žaidėjas. Bet dabar viskas nuostabu.
Žmonės čia labai laimingi. Aš taip pat labai džiaugiuosi dėl miesto ir organizacijos, kad žengėme tą kitą žingsnį. Ir tikiuosi, kad galime padaryti dar daugiau.
– Kai „Žalgiris“ 1999-aisiais laimėjo Eurolygą, jūs žaidėte „Lietuvos ryte“. Kaip tada sutikote „Žalgirio“ triumfą?
– Išėjau į Vilniaus gatves švęsti. „Lietuvos rytas“ tada dar tebuvo tik pradedantis klubas. O „Žalgiris“ buvo visos Lietuvos komanda.
Bet nemanau, kad dabar Vilniuje taip beprotiškai švęstų „Žalgirio“ triumfą. Tačiau tada, 1999-aisiais, gatvės buvo pilnos žmonių, automobiliai signalizavo, žmonės kartu džiaugėsi, visur mosavo Lietuvos ir „Žalgirio“ vėliavomis.
Ir aš buvau vienas jų. Tai buvo puikus vakaras. Daug švenčiau.
– Kaip jūs su „Žalgiriu“ sugebėjote taip viršyti lūkesčius?
– Tikėsiesi ar ne, tai tau nepadės. Svarbiausia susitelkti į kitas rungtynes. O kai atėjo antroji sezono pusė, mes jau turėjome daug gerų pergalių prieš gerus varžovus, todėl buvo akivaizdu, ką gali mūsų žaidėjai.
O dvi pergalės prieš „Olympiakos“ reguliariajame sezone mums užaugino sparnus. Pirmoji pergalė atkrintamosiose buvo milžiniškos svarbos. Atėmėme namų aikštės pranašumą, o kai grįžti namo su tokia persvara, žinai, kad tai pasiekiama.
Sirgaliai mums labai padėjo. Ta atmosfera buvo neįtikėtina. Buvo labai gera būti to dalimi.
– Jūs dalyvavote daugybėje finalo ketvertų. Tokie klubai kaip CSKA, „Real“ ir „Fenerbahče“ ten lankosi jau reguliariai. Ar jūsų komanda turėtų būti laikoma finalo ketverto juoduoju arkliuku?
– Aš neabejoju, kad daugelis mus tokiais laiko, bet žinote ką – o kam tai rūpi?
Kai ginčo kamuolys metamas į orą, manau, visos prognozės išmetamos per langą. Tada svarbiausia, ką daro treneriai ir žaidėjai, kaip jie pasiruošia, kaip jie susitelkia ir kaip laikosi žaidimo plano.
Mes žinome, kad galime nugalėti bet ką. Mes tą jau įrodėme.
Kaip aš visada sakau, patirtis yra svarbu. Tai vienas iš komponentų, kurių reikia pergalei. Bet tikiuosi, kad būsime geresni kitur – labiau susitelksime ir būsime stiprūs kaip komanda.
– Nė vienas jūsų auklėtinis nežaidė finalo ketverte. Ką galėtumėte jiems perteikti iš savo patirties?
– Aš jiems pasakysiu tai, ką žinau. Bet man tai juk irgi pirmas finalo ketvertas kaip treneriui.
Akivaizdu, kad jie turės nugalėti jaudulį, džiaugsmą, atlaikyti atmosferą ir susitelkti į dalykus aikštėje, žaidimo planą. Išpildyti jį kuo geriau, kad suteiktų sau šansą laimėti rungtynes.
– Laimėjote 10 rungtynių, kurios baigėsi mažesniu nei 6 taškų skirtumu. Ar tai komandai suteiks papildomo pasitikėjimo?
– Taip, mes žinome, kad galime nugalėti bet ką. Mes tą įrodėme.
Bet, žinote, finalo ketvertas yra nauja istorija ir čia labai svarbu suvaldyti emocijas. Pažiūrėsime, ar mums tai pavyks.
– Pusfinalyje žaisite su „Fenerbahče“. Kaip stabdysite tokią puikią komandą?
– Reikės vykdyti planą. Teks kai kur rizikuoti ir tikėtis, kad rizika pasiteisins. Visko sustabdyti juk nepavyks. O tada matysime.
– Susitiksite su savo buvusiu treneriu Željko Obradovičiumi. Ar išmokote iš jo ko nors tokio, kuo galbūt galėtumėte jį įveikti?
– Nemanau, kad čia yra kažkokių paslapčių. Manau, tai tiesiog kasdienis darbas.
Jis dirba su savo komanda 8 mėnesius, ne tik prieš finalo ketvertą, kad staiga pradėtum rodyti triukus ir pademonstruotum magišką taktiką.
Jis kryptingai dirbo nuo sezono pradžios, bandė iš komandos spausti maksimumą ir vylėsi, jog tai padės jiems sezono pabaigoje.
Per tuos metus Željko komanda praėjo pro daug dalykų. Buvo ir sunkių situacijų. Jie dabar gerai skaito scenarijus ir neabejoju, kad bus pasiruošę.
O mums reikės atsakyti jų energijai ir gerai pasiruošti vykdyti žaidimo planą.
– Kaip pačiam buvusiam įžaidėjui, kiek svarbu bus trims įžaidėjams Pangosui, Micičiui ir Udrihui kontroliuoti žaidimo tempą?
– Gynėjų darbas yra labai svarbus. Jie priima daugiausiai sprendimų. Visi trys jie labai gerai žaidė su „Olympiakos“.
Dėl „Fenerbahče“, jų gynėjai Sloukas, Wanamakeris ir Gudurovičius žaidė labai gerą krepšinį. Jie neša visą komandą ant savo pečių, priima daugiausiai sprendimų ir kuria žaidimą.
Gynėjų žaidimas Europos krepšinyje yra pats svarbiausias.
– Ką galvojate apie kitą pusfinalio porą: CSKA prieš „Real“?
– Laukiu neįtikėtinai lygios kovos.
Finalo ketverte bus svarbiausia susirinkti kuo geriausios formos. O abi komandos turėjo traumų problemų.
CSKA patekti į finalo ketvertą be De Colo ir Hineso yra didžiulis pasiekimas. Dabar galbūt jie jau bus grįžę.
„Real“ beveik metus vertėsi be Llullo, dabar iškrito ir Campazzo. Tai labai svarbūs žaidėjai. Bus įdomu pamatyti, kaip abi komandos išlaviruos iš šitos situacijos.
Tai suteikia didesnę siurprizų tikimybę, nes nelengva pasiruošti rungtynėms, kai nežinai, kas žais.
– Laimėjote pirmus keturis savo finalo ketvertus, o „Žalgiris“ – vienintelį, kuriame dalyvavo. Tai reiškia, kad kartu žinote, kaip pasinaudoti tokiomis galimybėmis?
– Nepasitikiu sėkme. Dėl šito dirbome 7–8 mėnesius.
Tai bus 40 minučių kova. Viskas susidės iš koncentracijos, šaltų nervų, atsiribojimo nuo viso to ažiotažo.
Svarbiausia bus sekti ataką iš atakos. Ir įvykdyti planą.
Svarbiausia yra jo išpildymas kuo arčiau tobulumo. Taip pat begalinės pastangos ir teisingi sprendimai.
– Ką Kaunui reikštų laimėti Eurolygą?
– Labai daug. Kaunas yra krepšinio miestas, Lietuva – krepšinio šalis. „Žalgiris“ – visos Lietuvos komanda.
Tad mes suprantame, dėl ko žaisime. Ir mūsų vyrai atiduos viską.
