Šis ėjimas brendo jau kelis mėnesius.
„Žalgiris“ ruošėsi išsiskirti su Dariumi Songaila, kuris pasileido NBA darbo vietos paieškoms.
Tą kėdę Š.Jasikevičiaus kairėje užims trimis centimetrais žemesnis, bet labai alkanas treneris – septynerius metus „Žalgirio“ dublerius gainiojęs Tomas Masiulis.
„Pasitinku šį iššūkį su šiokiu tokiu lengvu nerimu. Viskas nauja, viskas kitaip – dar neturiu tokios asistento patirties. Bet džiaugiuosi galimybe ir stengsiuosi iš visų jėgų, kad būčiau naudingas komandai“, – 24sek pasakojo 203 cm ūgio T.Masiulis.
Kai 42-ejų buvęs krepšininkas dar pats lakstė pagal trenerio nubraižytus derinius, jam buvo užklijuota tylaus juodadarbio etiketė. Taip tyliai jis darbuojasi ir užsivilkęs trenerio kostiumą. Ir už jį vėl kalba geri rezultatai.
Nuo 2011-ųjų „Žalgirio“ jaunimą treniravęs T.Masiulis triskart atvedė dublerius į NKL finalo ketvertą.
2013–2016 metais T.Masiulis treniravo Lietuvos jaunimo rinktines. Su devyniolikmečiais 2013-aisiais jis iškovojo pasaulio čempionato bronzą, o 2016-aisiais su dvidešimtmečiais – Europos čempionato sidabrą. Pernai su studentų rinktine T.Masiulis užsikabino ant kaklo ir aukso medalį.
„Žalgiris“ įvertino šiuos pasiekimus. Organizacija pamatė ir T.Masiulio darbo etiką. Norą dirbti ir tobulėti. „Žalgiriui“ šis paaukštinimas atrodė ir labai logiškas, ir teisingas.
Atėjo metas žengti į vyrų krepšinį, o T.Masiulis jau ruošėsi tam ilgą laiką.
Jis ne sykį prašėsi į pagrindinės „Žalgirio“ komandos treniruotes, kur stebėjo ne tik Šarūno Jasikevičiaus, bet ir kitų buvusių klubo trenerių – Joano Plazos, Gintaro Krapiko, Aleksandro Trifunovičiaus darbą.
„Turėjau idealias sąlygas. Klubas man davė labai daug laisvės, o visi treneriai priimdavo labai geranoriškai.“
Š.Jasikevičius įsileisdavo T.Masiulį į komandos pasitarimus, video peržiūras.
Visą tą informaciją T.Masiulis sugėrė kaip kempinė ir bandydavo perduoti dubleriams. Ne paslaptis, kad „Žalgirio-2“ komanda žaidė pagal tą pačią gynybos sistemą, o puolime turėjo daug analogiškų variantų.
Aišku, tik išpildymas buvo kito lygio.
Tik šįkart sėdėdamas nebe „Žalgirio“ arenos tribūnose, o visai šalia Šarūno Jasikevičiaus, jis turės galimybę patarti komandos generolui, kokių veiksmų galima imtis rungtynių įkarštyje.
Tikslių Š.Jasikevičiaus nurodymų treneris dar nesulaukė, bet T.Masiulis ruošiasi atlikti funkcijas, kurios Kaune buvo patikėtos D.Songailai: siūlyti Šarui savo žaidimo idėjas, padėti ruoštis rungtynėms, sekti įvykius mačo metu, o treniruotėse papildomai darbuotis su aukštaūgiais.
Jau dabar Š.Jasikevičius teiraujasi Tomo patarimo dėl vieno ar kito žaidėjo, kuris gali papildyti „Žalgirį“. Žaliai balti dabar kaip tik ieško atakų organizatoriaus.
„Šarūnas yra toks žmogus, kuris nori išgirsti kuo daugiau nuomonių. Matau, kad jis įsiklauso ir galiausiai priima galutinį sprendimą. Tam čia ir būsiu – bandysiu sakyti savo nuomonę, – pasakojo T.Masiulis. – Su Šarūnu turime daug bendrų kampų, panašų krepšinio supratimą. Tai palengvina darbą.“
Tą panašią krepšinio filosofiją T.Masiulis su Š.Jasikevičiumi formavosi toje pačioje sporto mokykloje.
Galima sakyti, T.Masiulis dar nuo mažens matė, kaip augo ši išskirtinė Lietuvos krepšinio figūra.
2000-aisiais jiedu kartu gynė Lietuvos rinktinės garbę Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir netikėtai padovanojo valstybei bronzą.
„Koks buvo aikštėje kaip žaidėjas, toks jis liko ir kaip treneris – maksimalistas. Jau gerai įsidėmėjote jo kalbas apie detales, detales ir detales. Iš tų smulkmenų susideda jo sėkmės formulė. Kalbu apie tokias detales kaip tikslus skrydžių laikas, treniruočių grafikas ir t.t. Kuo toliau, tuo labiau galime įsitikinti, kad tai yra labai svarbu.“
Sidnėjuje, beje, buvo ir Darius Maskoliūnas – trečias iš keturių „Žalgirio“ asistentų. Su D.Maskoliūnu T.Masiulis penkerius metus rungtyniavo Sopoto „Trefl“ komandoje.
„Sopote viename kambaryje gyvenome, – šyptelėjo T.Masiulis. – Tai buvo labai smagūs, įdomūs laikai. Darius man labai padėjo ir šiltai priėmė į Lenkiją. Tie metai man buvo svarbūs – pirmieji užsienyje.“
„Nesame kažkokie artimiausi draugai, bet bet kada galime pasiskambinti vienas kitam. Dabar tas ryšys bus artimesnis.“
Per tuos metus tarp būsimų trenerių ir kolegų užsimezgė toks artimas ryšys, kad ištikus bėdai ar džiaugsmingai akimirkai, T.Masiulis be problemų galėtų skambinti bet kuriam iš buvusių komandos draugų ir kolegų.
Visi jie kartais atvykdavo pasižiūrėti „Žalgirio“ dublerių rungtynių į Kaustos krepšinio salę. Žaidėjams tai įtempdavo nervus, bet T.Masiulis dirbo ramiai – šaltakraujiškumas įrašytas jo vizitinėje kortelėje.
Tie septyneri metai „Žalgirio“ sistemoje prabėgo greitai kaip spragtelėjimas pirštais.
Tomas dar dabar pamena, kaip „Žalgiris“ kvietė jį užimti dublerių trenerio pareigų dar sezono eigoje. Kaip jis iš pradžių kratėsi šio pasiūlymo, nenorėdamas palikti A.Sabonio krepšinio mokyklos.
„Bet įkalbėjo ir atėjau. Galvojau, kaip čia seksis – pavyks ar nepavyks. Sakiau, kad jei nepavyks, tai padėkosiu ir baigsiu darbus. Tačiau pavyko užsikabinti ir dabar jaučiu malonumą. Man tai ne darbas, o malonumas, – 24sek tikino T.Masiulis. – Įdomiausia, kaip kasmet viskas keičiasi. Pasikeitė labai daug vaikų. Vieniems pasisekė geriau, kitiems – mažiau. Bet smagiausia buvo matyti Luko Lekavičiaus progresą.
Jis atėjo į „Žalgirio“ dublerius gal kaip penktas 94-ųjų kartos žaidėjas. Atėjo pas mus paskutinis, bet tas jo noras ir progresas buvo kažkas įspūdingo. Kažkas tokio, kad reikėdavo jį stabdyti. Matote, dar net iki dabar įstrigo.
Jis parodė, kad nėra nieko neįmanomo. Aišku, pateko laiku ir vietoje, bet dėl tokių vaikų smagiausia. Yra ir daugiau pavyzdžių.
Mes, treneriai, galime tik patarti ir padėti. Bet už savo gyvenimą esame atsakingi tik mes patys.“
Dabar T.Masiulis bus atsakingas ne tik už talentų, bet ir pergalingų rezultatų nukaldinimą. 2000-aisiais jis su kompanija jau parodė, kad gali stebinti krepšinio pasaulį.
