| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Real“ | 20:00 | Kaunas |
Nepraėjo nė pusmetis nuo pirmųjų sezono rungtynių ir 2012-ųjų žiemą Pablo Laso su Madrido „Real“ kėlė į viršų pirmąjį trofėjų – Karaliaus taurę Barselonoje.
Ant parketo išlaisčius pergalės šampaną, Madrido „Real“ vadovas Florentino Perezas džiaugsmingai įžengė į rūbinę.
„Na, o dabar metas laimėti ir Ispanijos lygą“, – pirmuosius garsiojo „Real“ šeimos vadovo žodžius su šypsena po 7 metų mena P.Laso.
Per septynerius savo darbo metus Madride P.Laso laimėjo keturis Ispanijos čempionų titulus. Dalyvavo 5 iš 7 Eurolygos finalo ketvertų ir dukart tapo čempionu. Iškovojo 5 Ispanijos Karaliaus taures, tris supertaures ir tarpkontinentinę taurę. Tai beveik penktadalis visų per 87 klubo gyvavimo metus iškovotų „Real“ trofėjų.
Iki Pablo Laso eros „Real“ per 35 metus teiškovojo vieną Eurolygos trofėjų. Tiems patiems 4 nacionalinio čempionato titulams prireikė net 25 metų. Ispanijos taurės „Real“ iki P.Laso nebuvo iškovojęs 19, supertaurės – 27 metus.
Yra dar vienas faktas, daug pasakantis apie P.Laso sugebėjimus. Yra tik du Eurolygos vyr. treneriai (neskaičiuojant I.Kantzourio, kuris buvo laikinai pakeitęs A.Trinchieri Bamberge ir namie nugalėjo „Žalgirį“), kurių dar nenukovė Šarūnas Jasikevičius.
Vienas jų – Vitorijos „Baskonia“ specialistas Pedro Martinezas. Kitas – Pablo Laso.
Bet ispanas visą gyvenimą laikėsi svarbiausios taisyklės – pagarbos. Todėl P.Laso nesipuikuoja nei serija prieš Šarą 6-0, nei 15 titulų kolekcija.
Kai tenka imti interviu iš krepšininkų ir trenerių, dažnai reikia kiek atlošti galvą ir aukščiau kilstelėti diktofoną. Bet P.Laso – nedidukas, gan smulkus vos 178 cm ūgio specialistas.
Nepažinodamas dukart geriausio Eurolygos trenerio (2015 ir 2018 m.) net nepasakytum, kad P.Laso kadaise buvo krepšininkas. Ir dar koks.
Iš Vitorijos kilęs ispanas patenka į Ispanijos ACB lygos visų laikų aikštėje praleistų minučių (17 378 min., 4 vieta) ir sužaistų rungtynių (624, 9 rezultatas) dešimtukus.
Jis taip pat yra daugiausiai kamuolių perėmęs (1219) ir daugiausiai rezultatyvių perdavimų (2896) atlikęs žaidėjas per visą Ispanijos krepšinio lygos istoriją.
Buvęs įžaidėjas ir į „Real“ žaidimą įnešė daug greičio, kūrybos, simpatišką kamuolio judėjimą ir žaidimą virš lanko.
„Real“ yra ne vienintelis didingas ir turtingas Eurolygos klubas, bet P.Laso rado balansą tarp protingo ir smagaus žaidimo, suvaldė žvaigždyną ir sukūrė tikrą krepšinio karalystę.
Prieš „Žalgirio“ ir „Real“ Eurolygos mūšį penktadienį – išskirtinis 24sek interviu su P.Laso.
– Treneri, interviu Eurolygai esate sakęs, kad krepšinyje svarbiausia rasti balansą tarp pasimėgavimo žaidimu ir rimtų krepšinio niuansų išpildymo. „Real“, atrodo, žaidžia būtent taip – labai smagiai, bet superefektyviai. Kaip ieškote to balanso Madrido komandoje?
– Tai tikrai nėra lengva. Taip, skamba paprastai, bet labai sunku tą įgyvendinti.
Visada prašau žaidėjų nepamiršti, kad krepšinis tėra žaidimas ir reikia juo mėgautis. Tai nereiškia, kad gali daryti, ką nori – visada turime žaisti kaip komanda.
Tuo pačiu turime suprasti, kad mūsų darbas sunkus. Mes atstovaujame didžiuliam vardui ir didžiuliam klubui, kuris žinomas visame pasaulyje.
– Sakoma, kad labai sunku iškovoti titulą, bet dar sunkiau jį apginti. Kaip išlaikote savo žaidėjus alkanus po tiek daug sėkmingų sezonų?
– Pirmiausia, bandau eiti per asmeniškus dalykus. Tai ne taip, kad Pablo Laso eitų ir sakytų žaidėjams, kad štai, turime iškovoti ir kitą titulą, turime vėl žaisti sunkiai. Ne. Kiekvieno žaidėjo charakteryje reikia ieškoti asmeniškų dalykų.
Visada sakiau, kad sunkiausia dalis ne tapti „Real“ žaidėju, o žaisti „Real“ komandoje. Tai tikrai sunku. Ir mes ieškome krepšininkų, kurie gali tą suvokti.
Visada turime būti pasirengę naujam iššūkiui. Tą bandome skatinti nuo pat pirmos sezono dienos pradedant visa vadovybe ar personalu.
– Madride dirbo daug garsių trenerių, žaidė daug superžvaigždžių, bet būtent jums tapus „Real“ treneriu, klubas ėmė šluoti titulus. Ką pakeitėte „Real“ kultūroje?
– Manau, tai buvo visų indėlis: klubo, prezidento, kuris remia komandą, vadovybės, žaidėjų. Visi kartu stūmėme vienas kitą į priekį ir stengėmės pasiekti tikslus.
Kai atvykau... Galima sakyti, nebuvome tokie sėkmingi laimint titulus, bet „Real“ jau buvo didžiulis vardas krepšinyje.
Pamenu, kai su „Real“ laimėjome pirmąjį titulą – Karaliaus taurę Barselonoje, Florentino Perezas atėjo į rūbinę ir pirmas dalykas, kurį jis pasakė, buvo: „Gerai, dabar reikia laimėti lygą“.
Visi buvome labai alkani kautis dėl aukščiausių pozicijų. Neįmanoma laimėti kiekvieno mačo. Jokioje sporto šakoje to nepadarysi. Bet visada buvome kovingi. Turėjome kovingus žaidėjus ir gerą organizaciją. Tai padėjo laimėti titulus.
Manau, visi prisidėjo prie bendro paveikslo ir aš labai džiaugiuosi būdamas „Real“ treneriu.
– Eurolygoje yra tik trys treneriai, kurių dar neįveikė Šarūnas Jasikevičius: Pedro Martinezas su Vitorijos „Baskonia“, Ilias Kantzouris su Bambergo „Brose“ ir jūs, su rezultatu 6-0. Ko reikia norint įveikti Šaro „Žalgirį“?
– Kiekvienos rungtynės yra skirtingos. Pavyzdžiui, vienaip yra žaisti Madride, o visai kitaip – „Žalgirio“ arenoje. Kaune visada nuostabi atmosfera.
Krepšinyje yra labai daug detalių, kurios gali būti labai svarbios. Vieną vakarą pergalę gali nulemti vieni dalykai, kitą – visai kiti: taiklumas, atkovoti kamuoliai, gynyba.
Tai nėra kažkoks stebuklingas dalykas, kurį privalai sugalvoti prieš rungtynes. Yra daug dalykų, kuriuos reikia įgyvendinti, kad galėtum nugalėti tokią komandą kaip „Žalgiris“.
Dabar mes negalvojame apie tas 6 laimėtas dvikovas. Tai bus nauja ir kitokia kova.
– Kuo Šarūnas Jasikevičius skiriasi nuo kitų trenerių, su kuriais jums tenka susidurti šalia šoninės linijos?
– Jei atvirai, nelabai. Šaras nėra Pablo Laso, nėra Željko Obradovičius, ne Xavi Pascualis. Visi mes kitokie.
Aš labai gerbiu visus savo oponentus – Šarą ir visus kitus specialistus. Jie daro geriausią darbą.
O „Žalgiris“ pernai turėjo puikų sezoną. Šiemet, ko gero, visų lūkesčiai pakilo. Bet tai skirtingi metai. Kaip ir mums. Tad kaip treneris, turi tą suvokti nuo pirmos dienos.
– Tai visai kitokie „Real“ metai ir todėl, kad Madride nebežaidžia Luka Dončičius. Koks yra „Real“ gyvenimas be Lukos?
– Na, Luka yra puikus vaikis. Nuo pat pirmos dienos, kai atvyko į Madridą 13-os, jis buvo nuostabus. Čia jis tapo fenomenu, kadangi išvyko į NBA toks jaunas ir dominavo Europoje būdamas tokio amžiaus.
Mes labai dėl jo džiaugiamės ir didžiuojamės – pradedant visais treneriais nuo jaunimo programos šaknų.
Gyvenimas po Lukos? Mes per daug apie tai negalvojame.
Mes labai mylime Luką kaip žmogų. Tas vaikis čia užaugo. Visi čia jį labai gerbia.
Bet turime susitaikyti ir eiti į priekį. Linkime Lukai kuo didžiausios sėkmės NBA ir tuo pačiu einame savo keliu.
Jis sakė grįš į Madridą, kai tik baigs sezoną Dalase, nes mūsų labai pasiilgo (šypsosi.). Tai gerai, nes organizaciją su juo sieja puikūs santykiai.
Bet mums tai vienas pasibaigęs etapas. Dabar turime žaisti kitaip, tačiau yra daug krepšininkų, kurie turės pasitempti ir užimti jo vietą.
– Prieš L.Dončičiaus debiutą NBA būta daug spekuliacijų, ar jis ateityje taip dominuos kitoje Atlanto pusėje, kaip dominavo Eurolygoje. Kol kas jo sezono pradžia su „Dallas Mavericks“ nuostabi – vid. 19,6 taško, 4,4 atkovoto kamuolio ir 6,3 rezultatyvaus perdavimo. Ką jaučiate matydamas taip žaidžiantį buvusį savo auklėtinį?
– Nieko ypatingo – žinojau, kad taip bus (šypsosi.). Tiek metų su juo pradirbus, manęs jis nenustebino. Žinojau, kad Luka gali žaisti NBA.
Pamenu, prieš pora metų Luka Dončičius į „Žalgirio“ krepšį įmetė labai svarbų sudėtingą metimą Madride. Tada, atrodo, Šaras sakė, kad tai nebuvo geriausias jo pasirinktas metimas. Bet... Kaip jo treneris, galiu pasakyti, kad tai buvo geriausias Lukos metimas, kokį jis galėjo atlikti.
Toks jau tas Luka – jis jau įrodė, kad nieko nebijo. Dėl to jis toks sėkmingas. Jis visada žaidžia prisiimdamas atsakomybę.
Nuo pirmos dienos žinojau jo galimybes ir buvau tikras, kad jis turės sėkmingą NBA karjerą, nes gali labai greitai prisitaikyti prie bet kokios situacijos.
– Ar turite taisyklę, kurios visada laikėtės kaip treneris ir žmogus?
– Aš labai gerbiu visus trenerius. Manau, labai svarbu visus gerbti – kolegas, žaidėjus, buvusias darbovietes, varžovus, tokius kaip „Žalgirį“.
Kiekvieną dieną reikšti pagarbą nėra lengva. Ne tik krepšinyje, bet ir gyvenime.
Tačiau privalai įsiskiepyti tą pagarbą kaskart žengiant ant parketo. Turime gerbti visus iškilusius sunkumus.
Negalime galvoti, kad mes Madrido „Real“ ir esame geriausi Europoje. Ne. Turime atiduoti visas jėgas ir visus gerbti.
Visada bandau tai perteikti savo žaidėjams.
