| Penktadienis | Eurolyga | „Panathinaikos“ – „Žalgiris“ | 21:30 | Atėnai |
– Treneri, šį sezoną „Žalgiris“ surinko rekordinį biudžetą, bet ar rezultatai rodo, kad svarbiausia ne pinigai?
– Matote, biudžetas susideda iš to, ką laimėjome prieš tai. Bet pinigai nieko nekeičia. Mes vis dar ta pati komanda. Skaičiai kažkiek pakilo, bet mes to nepajutome.
Didžiausia problema, kad kasmet turime pradėti nuo nulio, nes didesnės komandos pasiima 5-6 mūsų žaidėjus. Nelengva, bet mes susitaikėme su situacija.
Aš nuolat kartojuosi – žmonės kartais maišo gerą krepšinį ir blogą su gerais rezultatais ir blogais. Nereikėtų to maišyti.
Manau, žmonės gerbia, kaip „Žalgiris“ žaidžia ir kaunasi. Žaidėjai aukojasi dėl komandos. Tik gaila, kad buvome patekę į tą blogų rezultatų seriją.
Bet nemanau, kad „Žalgiris“ žaidžia kažkaip kitaip. Kamuolys pas mus gerai juda, susikuriame progų, solidžiai ginamės. Tiesiog kartais tai negarantuoja gerų rezultatų.
– Kaip sunku susitaikyti su pralaimėjimais?
– Labai nemalonu pralaimėti 9 rungtynes iš eilės. Pirmą kartą išgyvenau tokią seriją. Bet reikia atidėti emocijas į šoną ir analizuoti, kodėl taip nutiko.
Aš buvau daugmaž patenkintas, kaip mes žaidėme tą atkarpą. Mes vis dar solidžiai gynėmės, mes susikūrėme, o pralaimėdavome tik dėl kelių detalių.
Tai tie dalykai, kurių trūksta jaunai komandai. Mes negalime iki galo išpildyti kai kurių dalykų ir tos klaidos mus labai skriaudžia. Tai matosi pralaimėjimų stulpelyje.
– Ką po pralaimėjimų kalbatės su Željko Obradovičiumi?
– Mes šiek tiek kalbamės apie savo situaciją, komandas. Dažnai pradedame kalbėti apie visai kitus dalykus, bet vis tiek viskas baigiasi krepšinio pokalbiais (juokiasi.).
Kai susitinkame, tai viskas praktiškai ne apie mūsų profesiją, o du vyrukus, kurie nori kartu gerai praleisti laiką ir pabėgti nuo tos beprotystės, kuri mus supa.
– Kai Eurolygoje užėmėte trečią vietą, minėjote, kad jums buvo gaila, nes tikėjote, kad „Žalgiris“ gali nueiti iki galo. Ar bėgant metams tas tikėjimas, jog su šia komanda galima ir laimėti Eurolygą, senka?
– Tiesiog bandau daryti savo darbą kaip įmanoma geriausiai.
Esu labai laimingas ten, kur esu. Aš visada sakiau, kad noriu dirbti su puikiais žmonėmis puikioje organizacijoje. Čia turiu tai ir dar daugiau. Todėl aš labai čia laimingas.
Nežinau, kai ateis laikas naujiems iššūkiams, tai perlipsime tą tiltą.
– Kas vasarą įvyko derybose su „Memphis Grizzlies“?
– Nieko. Pasikalbėjome, padiskutavome apie tam tikras situacijas ir nieko neįvyko.
– Koks jausmas atsipalaiduoti stebint savo sūnaus Luko žaidimą?
– Jis dar ne toje stadijoje, kur aš jam kažką labai aiškinčiau. Svarbiausia, kad jis tiesiog toliau mylėtų krepšinį ir juo mėgautųsi. Dabar ne laikas jį spausti.
Kai jis paaugs, galbūt labiau įsitrauksiu ir bandysiu jam daugiau padėti. Tada jis pats geriau supras, ko iš jo galima tikėtis. Bet tokiame amžiuje vaikai turėtų tiesiog mėgautis ir žaisti.
– Ką manote apie naująjį Eurolygos formatą ir tai, kaip jis progresuoja?
– Manau, viskas gerai. Visada norėjome daugiau rungtynių. Vis sunkiau kautis aukščiausiu lygiu visą laiką, tad reikia prisitaikyti.
Vienintelis negatyvus dalykas, kad prieš kai kurias rungtynes kartais viena komanda turi daugiau laiko poilsiui. Kartais viena komanda žaidžia antradienį ir penktadienį, o kita trečiadienį ir penktadienį. Ta viena diena yra didžiulis skirtumas.
Kaip visada, yra ir pliusų, ir minusų, bet bendrai, mes ir norėjome daugiau rungtynių, kadangi Eurolyga yra geriausias turnyras.
– Dabar visi gali nugalėti visus?
– Taip buvo visada. Žmonės kartais kalba apie siurprizus, bet Eurolygoje nebežinau, kas yra siurprizas.
– Grįžti į Atėnus vis dar ypatinga?
– Visada gera grįžti į OAKA. Tiek daug prisiminimų ir draugų čia liko. Bet kai prasideda rungtynės, kai ruošiesi mačui – viskas tas pats.
