Į SEF susirinko 9 tūkstančiai žiūrovų, bet tai „Žalgiris! Žalgiris!“ aidėjo likus ištiksėti paskutinėms 6,5 mačo sekundės.
„Olympiakos“ sirgaliai nuščiuvę žvelgė į triumfuojančius žalgiriečius, o dalis nebeišlaukę mačo pabaigos skirstėsi į metro ir parkavimo aikštelę.
12 taškų skirtumą panaikinę žalgiriečiai atlaikė pragarišką įtampą ir dar sykį paliko Pirėjo Taikos ir draugystės stadioną kaip nugalėtojai.
Šarūnas Jasikevičius kaip viesulas sukosi prie šoninės linijos, ieškodamas pergalingo sprendimo.
Trečiojo kėlinio pabaigoje „Žalgirio“ stovykloje nuaidėjo aliarmo signalas, švieslentėje įsižiebus 39:51.
Bet keisdamas žaidėjus lyg per NFL rungtynes, Šarūnas Jasikevičius galiausiai atrado pergalingą raktą į ketvirtfinalio link vedančias duris.
Varžovai vėl išpūtę akis žiūri ir stebisi, o žalgiriečiai stebuklingai grįžta į lenktynes dėl vietos atkrintamosiose varžybose.
„Na, tai bus klausimų? – laimingas į žurnalistus po pergalės kreipėsi Šaras. – Smagu laimėti. Aišku, ypač žaidžiant gana prastai. Tikrai nežinau, ar čia mus taip nervai ėdė, jog žinojome, kad būtinai turime laimėti. Bet šie vyrai aikštėje palieka širdį.
Man, kaip treneriui, norėtųsi daugiau kokybės, bet dabar svarbiausia pergalės. Tas pergales imam, bandom toliau gerinti žaidimą, nes tikrai turime potencialo. Bet prie tokios atmosferos tikrai nėra lengva demonstruoti gerą krepšinį.
Šiai dienai svarbiausia laimėti ir tą padarėme. Dideli sveikinimai visiems.“
– Trečiojo kėlinio pabaigoje į aikštę metėte tris įžaidėjus ir prasidėjo sugrįžimo spurtas, pakeitęs mačo eigą. Ko siekėte tuo manevru?
– Kažką norėjau... Kad truputį greičiau žaistume. Kad būtų kamuolio judėjimas. Per pertrauką pabrėžėme, kad žaidžiame per daug lėtai, užlaikome kamuolį. Kita vertus, nelaukėme tokios varžovų gynybos.
Kažkiek norėjosi kamuolio judėjimo. Atrodo, ir situacijas susikuriame, matau, kad yra laisvi žmonės, bet kamuolys iki jų nepriėjo.
Leo trečiame kėlinyje pradėjo geriau judėti. Iš pradžių atrodė, kad juda prastai iš fizinės pusės.
Kažkaip išėjo, kad tas rungtynes perlaužėme ir einame toliau.
– Pagerinote puolimą, o rungtynių pabaigoje pergalę atnešė gynyba. Kas lėmė tokią jos darną paskutinėmis sekundėmis?
– Padarėme iš Briante Webberio superžvaigždę.
Gal mano paaiškinimai, kaip prieš jį gintis, nesuveikė, bet žmogus įėjo į rungtynes su labai lengvais taškais ir jam atsirišo rankos.
Su Milutinovu jiedu mums vieninteliai kėlė grėsmę. Bet gale su juo susitvarkėme.
Tai buvo rungtynės, kurias galėjo laimėti bet kuri komanda. Ačiū Dievui, laimėjome mes.
Daviesas yra žymiai aukštesnio lygio žaidėjas, nei jis pademonstravo šiandien. Aš kažkiek supykęs ant jo bet negali iš jo atimti tos širdies.
– Kiek svarbūs buvo tie Brandono Davieso blokai lemiamais momentais?
– Jeigu sąžiningai, galvoju, Brandonas yra žymiai aukštesnio lygio žaidėjas, nei jis pademonstravo šiandien.
Aš kažkiek užpykęs ant jo, bet negali iš jo atimti tos širdies. Jis vis tiek su ja kiekvieną dieną ateina, dirba, stengiasi. Kažkur gal perdaro.
Šiai dienai svarbiausia laimėti rungtynes. Mes labai sunkiai dar kažką pagerinsime. Žaidžiame su tuo, ką turime, ir viskas.
– Kiek pavyko pristabdyti Nikolą Milutinovą?
– „Olympiakos“ antrame kėlinyje po mūsų krepšiu nusiėmė šešis kamuolius. Daug kur buvo mūsų klaidos.
Kažkodėl daugelyje situacijų prieš jį atsidūrė Aaronas, ne Brandonas. Labai negali pykti, bet Aaronui labai sunku prieš tokį gigantą. Bet svarbiausia laimėjome.
Po pertraukos jo nebedvigubinome ir geriau dirbome su Printeziu. Išlikdavo personalinis jo gynėjas, o gynėjai ateidavo. Turime aukštus gynėjus ir bandėme su jais centruoti, veržtis. Galbūt tai buvo kiek per daug statiška iš mūsų pusės.
Kai paleidome į aikštę tris įžaidėjus, kamuolys lyg ir pradėjo geriau judėti. Bet dar reikia peržiūrėti.
– Po pralaimėjimo Vitorijoje minėjote, kad komandai trūksta lyderystės. „Žalgiris“ dabar turi ilgiausią šį sezoną penkių pergalių seriją. Kas padėjo atgauti charakterį?
– Mums labai smagu. Tarpusavyje daug šnekamės, kad pagaliau atėjo tas žaidimas, kurio mes tikėjomės.
Aišku, sugrįžus traumuotiems žaidėjams gal grįžta ir vasaros idėjos, iš ko norėjau daryti komandą. Kai prasideda traumos, perki žaidėjus ir taip pat turi idėją. Kažkiek viskas eina į tą idėją.
Bet mes turime žaisti geriau.
– Eurolygoje liko vienas turas ir viskas beveik jūsų rankose. Kiek smagu patekti į tokią situaciją, kai dar prieš mėnesį mažai kas tikėjo „Žalgirio“ galimybėmis?
– Čia jokio skirtumo – eini į sekančias rungtynes. O kitos rungtynės yra su „Lietkabeliu“.
Aišku, emocijos visai kitokios, nes žinai, kad turi šansą. Bet nematau, kad kas nors pasikeistų. Yra kitas tikslas. Ar mes out, ar mes in, eisime ant sekančio tikslo.
Mes esame sportininkai ir norime nugalėti varžovą. Nežinau, kaip galima eiti į aikštę ir nebandyti nugalėti varžovų.
