„Motyvacija yra magiškas dalykas“, – pasakė Maskvos CSKA treneris Dimitris Itoudis, kai jo auklėtiniai pramiegojo praėjusios savaitės rungtynes su „Žalgiriu“.
Atrodo, žaidėjus užliūliavo žinojimas, kad pergalės ar pralaimėjimo atveju žalgiriečiai užims šeštą vietą.
Nors „Olympiakos“ vertėsi be dviejų starto penketo žaidėjų, geriausio atsarginio ir trečio priekinės linijos nario, komandos žaidė taip, lyg „Žalgiris“ kraujuotų dėl keturių žaidėjų trūkumo.
„Žalgiris“ startavo taip, kad rinko daugiau klaidų (6) nei taškų (6).
Aaronas White'as mėtė nelogiškus metimus iš toli, Vassilis Spanoulis pjaustė „Žalgirio“ gynybą lyg šventinį pyragą, o Vasilije Micičiaus perdavimai virto ne taškais, o mėlyne fotografui, į kurio fotoobjektyvą tėškėsi mestas kamuolys.
„Kodėl?!“ – saviškių klausė treneris, po gausybės keistų sprendimų.
Bet „Žalgiris“ pačiu laiku pabudo iš šio košmaro. Beno Udrihas sukontroliavo komandą kritiniu metu, Paulius Jankūnas atakavo neklysdamas, Artūras Milaknis tritaškiu išvedė svečius į priekį pirmą kartą per 37 minutes ir „Olympiakos“ aistruoliai jau pakavosi savo vėliavas nė nesibaigus susitikimui.
„Vyrai gal pradėjo truputį kautis. Gal pradėjome laikytis žaidimo plano. Nors ir antra pusė buvo tokia slogi. Gal jie kažkiek nepataikė, gal mes geriau žaidėme. Bet labai nuliūdino pradžia.
Labai sunku įlįsti į vidų ir suprasti, ką galvoja kiti. Bet jei esi kažkoks kovotojas, eini ir žaidi. Kodėl Spanoulis pirmoje pusėje turėjo daugiau motyvacijos nei mes, nors jis viską laimėjęs, o mes – nieko? Man buvo labai keista.
Jis dominavo, tik po pertraukos mums pavyko jį kažkiek kontroliuoti. Gal su Beno išėjimu atsirado ramybės. Panašiai, kaip su CSKA. Atradome kažkokį ne tai kad vedlį, bet tokį žmogų, kuris sustatė visus į savo vietas.
Brandonas atsigavo, kiti atsigavo, Milas pataikė. Pergalė yra didžiulė. Nenoriu skirstyti, kad nežaidėme dėl kažko ar žaidėme. Kovotojai turi kautis kiekvieną dieną“, – po pergalės kalbėjo Š.Jasikevičius.
– Kiek buvo išpildyta paskutinė ataka?
– Edgaras turėjo ten veržtis. Išėjo gan logiškas krepšinis. Tai buvo stiprus prasiveržimas ir kažkas turėjo padėti. O Paulius buvo savo vietoje. Ant galo jau galėjo laimėti bet kuri komanda. Gerai, kad laimėjome mes.
– Pradžioje liūdino žaidėjai, o kiek liūdino teisėjai?
– Kartais būna, kad teisėjams persiduoda energija. Vieni labai stengiasi, kiti vaikšto. Nežinau... Reikia žiūrėti video. Šiaip reikia žiūrėti video, bet manau, kad daug pagarbos negavome. Nemanau, kad daug jos gausime atkrintamosiose.
Pirmąkart ten būsime. Kitoj pusėj bus žvaigždės. Tikiuosi, bus 50 ant 50, nors sunku tikėtis.
Metimai tai jau kaip Dievas duos, bet mes iš pradžių nekovojome ir visai nesilaikėme žaidimo plano. Jie buvo labiau motyvuoti ir tai liūdina.
– Rungtynių pradžioje, matėme, bandėte surasti patikimą penketą net leisdamas į aikštę ir Gytį Masiulį?
– Niekas netenkino. Pasakiau jiems, kad apsuksiu visus dvylika, kol rasiu kažkokią energiją, atsidavimą. Nes neradau iš nė vieno.
Bandėme ir dviem aukštais žaisti, ir Ulanovu ketvirtu, ir Masiulis, galvojau, įneš energijos. Niekas neveikė. Sėdėti sudėjus rankas būtų nelogiška.
Bet po to vyrai... Kažkaip užsikūrė.
– Kaip vertinate komandos pasirodymą kritiniu metu pratęsime?
– Nemanau, kad galima duoti mesti du tritaškius vietoj to, kad nenukrenti ant kamuolio ar jo neatkovoji po pramestos baudos. Vėlgi, buvo tokių įdomių situacijų.
Gale bet kuri komanda galėįo laimėti. Laimėjome mes.
Negali tau rankos nusvirti. Turi eiti kovoti, atiduoti širdį. Pataikai nepataikai, gynyba, atsidavimas ir kova dėl kamuolių yra dalykai, kuriuos visi galime kontroliuoti. Metimai tai jau kaip Dievas duos, bet mes iš pradžių nekovojome ir visai nesilaikėme žaidimo plano. Jie buvo labiau motyvuoti ir tai liūdina.
– Gale toks ir buvo planas žaisti per Jankūną?
Esu tikras, kad atkrintamosios padarys mus geresnius, ir mane kaip trenerį. Neabejoju, kad žaidėjai paliks aikštėje visą širdį
– Žinote, patirtis ir taip toliau. Tas jo pikenpopas yra sunkiai uždengiamas dalykas tokiems mobiliems centrams kaip Milutinovas. Stengėmės kažkur atakuoti. Kažkas pavyko, kažkur nenuėjome. Daug kas šiandien nepavyko. Deja, ne dėl „Olympiakos“ kietos gynybos, kuria jie garsėja. Ir mes kažkur nedagalvojome. Bet pergalė yra pergalė.
– Beno buvo aikštėje lemiamu metu. Jis tampa tokiu žaidėju, kokį jį norėjote matyti?
– Taip. Jam dar trūksta ritmo, jis pavargsta, bet tai tikrai jėga nuo suolo. Kevinui didžiulis dėmesys iš visų komandų. Tad kuo daugiau opcijų puolime, tuo mums geriau. Iki atkrintamųjų liko dvi savaitės ir Beno dar reikia pridėti kondicijos. Tada jis tikrai mums padės. Tobulėti mums yra kur.
– Kokios mintys sukosi galvoje po Spanoulio metimo?
– Na ką jau... Kokios ten mintys. Nežinau, bet po pertraukos geriau jį konroliavome. Būtų pataikęs – šešti. Nelabai ten buvo minčių. O kai pažiūrėjau... Nežinau, nelabai ten buvo minčių.
– Kaip komanda gerina žaidimą?
– Gerinam, bet dar sunku suprasti, kodėl taip banguojame. Jei norime kabintis į atkrintamąsias, negalime banguoti. Aišku, atmosfera bus kita. Šįkart ji buvo kaip bažnyčioj. Bet esu tikras, kad atkrintamosios padarys mus geresnius, ir mane kaip trenerį. Neabejoju, kad žaidėjai paliks aikštėje visą širdį.
