Dar neteko matyti tiek daug iš savo vietų pašokusių „Žalgirio“ sirgalių, kuriuos iš jų kilnojo sėkmingi žalgiriečių epizodai.
Seniai teko matyti ir tokį patenkintą Šarūną Jasikevičių. „Žalgirio“ treneris net šypsodamasis vis paplepėdavo su teisėjais, užuot auklėjęs juos dėl šeimininkams nepalankių sprendimų.
Jis plojo savo auklėtiniams net ir tada, kai metimai skriedavo pro šalį. Didžiąja dalimi tai buvo geri metimai.
Prie suolo vaikštai, bandai atrodyti ramus, bet vidinis pasitenkinimas didžiulis.
Jis profilaktiškai dar duodavo velnių žalgiriečiams: Vasilije Micičiui už prie kamuolio prilipusias rankas ar Artūrui Milakniui už gynybą, bet Šaras su visa komanda pergalingai gniaužė kumštį po taiklių metimų.
„Žalgiris“ vėl galingai pradėjo ir nubloškė CSKA į nokdauną, iš kurio svečiai bandė keltis Leo Westermanno tritaškiu iš vidurio aikštės (48:42). Bet skirtingai nei ankstesnėse kovose, kai prieš Eurolygos favoritus trečiąjį ir ketvirtąjį kėlinį pralaimėdavo vidutiniškai 11 taškų skirtumu, „Žalgiris“ antroje rungtynių pusėje atsilaikė prieš CSKA agresyvų spaudimą.
Viskas prasidėjo nuo Aarono White'o skrydžio. Saugodamas Brandono Davieso užnugarį, amerikietis išniro iš po krepšio ir galingu dėjimu taisė tautiečio metimą.
Atidaręs savo oro linijas, A.White'as išprovokavo nesportinę pražangą ore ir įkvėpė „Žalgirį“ spurtui 16:0.
O tada Artūro Milaknio ir Kevino Pangoso tritaškiai sprogdino tokį emocijų fejerverką, kokio „Žalgirio“ arena nebuvo regėjusi.
Žmonės laukia tokių White'o epizodų. O dar kiek alaus būna išgėrę iki ketvirto kėlinio pradžios... Jau ketvirtą kėlinį patys būna užsikūrę normaliai.
Apakinti CSKA krepšininkai svaidė metimus pro šalį, nors yra taikliausi Eurolygoje, ir nebegalėjo atsipeikėti. „Žalgiris“ antrą kartą šiame šimtmetyje guldo ant menčių CSKA klubą ir kyla į šeštąją Eurolygos vietą.
Pirmą kartą „Žalgiris“ tą padarė, kai Šaras buvo išvarytas iš aikštės ketvirtajame kėlinyje, praėjusį sezoną. Šįkart žalgiriečių vedlys išliko iki pabaigos ir galėjo pasimėgauti tuo ypatingu vakaru.
„Šįkart išlikau aikštėj. Gerai... – šypsojosi žalgiriečių treneris – Vis dėlto jie tikrai super komanda. Tokios pergalės, tikrai... Prideda džiaugsmo miestui. Mums patiems. Žinote... Fantastika.
Sveikinu visus. Tai fanų pergalė. Jiems tai buvo svarbios rungtynės ir žaidėjai tą pajuto. Neapsakomas jausmas, kai prieš mėnesį išpirkti bilietai.... Žaidėjams tai duoda dar daugiau motyvacijos. Nors nežinau, ar prieš CSKA jos dar reikia.
Labai daug ką išpildėme, darėme mažiau klaidų. Palikti CSKA su 73 taškais ir aibe sunkių metimų yra puikus pasirodymas.
Tai yra toks „Žalgiris“, kokį norime matyti – kuris pradeda žaisti nuo gynybos. Taip gerai ginantis, arena visai kitokia. Ji sužvėrėja, kaip ir mūsų žaidėjai. Gynyba buvo pagrindinis raktas į pergalę, su mūsų aukštaūgių agresija, centravimu ir puikiu dviejų įžaidėjų žaidimu.“
– Aarono dėjimas įkvėpė „Žalgirį“ lemiamam spurtui. Kiek svarbūs tokie White'o epizodai?
– Galvoju, arenai jis labai svarbus. Žmonės laukia tokių epizodų. O dar kiek alaus būna išgėrę iki ketvirto kėlinio pradžios... Jau ketvirtą kėlinį patys būna užsikūrę normaliai. Vienas dėjimas tik prideda daugiau dalykų. Viskas logiška.
– Iš keturių topinių komandų nugalėjote tris bent kartą. Kiek tai suteikia pasitikėjimo prieš atkrintamąsias?
– Mes daugmaž žinome, kad galime žaisti. Mūsų klausimas – kiek laikysimės žaidimo plano. Vis dėlto tas nepatyrimas mus baudžia. Šiandien buvo tikrai gerai. Buvo labai smagu.
Sakau, momentais buvo net toks didžiulis pasimėgavimas komandos vaizdu aikštėje, kad net sunku nusakyti. Prie suolo vaikštai, bandai atrodyti ramus, bet vidinis pasitenkinimas didžiulis.
– Anksčiau „Žalgiris“ prieš grandus laimėdavo pirmą pusę, bet prieš „Fenerbahče“, „Baskonia“, „Real“ ir „Chimki“ pralaimėdavo antrąsias puses vidutiniškai 11,5 taško skirtumu. Šįkart „Žalgiris“ atsilaikė. Kas pasikeitė?
– Galvoju, kad tik gynyba. Dvi dienas sakiau žaidėjams – neturime šansų laimėti, jei jie įmes daugiau nei 80 taškų. Turime stipriai numušti jų skaičius ir kažkiek pavyko. Tikrai, įspūdinga pergalė.
– O kokie elementai lėmė tokią gerą gynybą ketvirtajame kėlinyje?
– Plano laikymasis. Gynyba kažkiek prasideda nuo puolimo.
Pirmoje pusėje buvome labai baudžiami dėl blogų sprendimų puolime. Jiems atsirado greitas puolimas, bet po pertraukos buvo geras logiškas puolimas. Po jo yra visada lengviau gintis.
Plius, galbūt, kaip sakant, mes dar labiau prisitaikėme prie to gynybos žaidimo plano, nes jis buvo kažkiek kitoks nei visose rungtynėse. Gal žaidėjai pajuto, geriau reagavo į korekcijas.
– Atrodo, ir Beno Udrihas solidžiai vadovavo komandai?
– Beno jau atrodo geriau. Jis dar gali eiti į priekį su fiziniu pasiruošimu. Tokios rungtynės kaip šiandien jam turi pridėti pasitikėjimo.
Esame jauna komanda. Jis pasirašytas todėl, kad turi didelę patirtį. Galbūt bus tokių rungtynių. Aišku, kai įsigijome jį, atkrintamosios buvo toli, bet yra du jauni žaidėjai, o Beno turi juos papildyti. Šiandien suveikė.
– Šįkart daugiau nei įprasta kartu žaidė Kavaliauskas ir Daviesas. Kiek tam įtakos turėjo White'o trauma?
– Labai daug. Treniravomės savaitę be White'o ir galvojome, kaip kompensuoti jo netektį. Gerai atrodėme per treniruotes su Daviesu ir Kavaliausku. Nors nebuvo didelio tikslo keisti planus grįžus Aaronui, toliau bandėme žaisti kaip planavome.
Žinome, kad CSKA turi žemesnę priekinę liniją, ketvirti numeriai žaidžia atsitraukę, tad bandėme tą išnaudoti.
– Artūras Milaknis sakė, kad žaidimo plano laikymosi prasme, tai buvo geriausios rungtynės. Pritariate?
– Taip, tik mes nukrypdavome nuo plano pirmoje pusėje ir jie iškart mus bausdavo greitu puolimu. Bet po pertraukos Pangosas su Beno įnešė ramybės, priėmė puikius sprendimus. Prisitaikėme prie CSKA gynybos pasikeitimų.
Sakau, kai aikštėje yra du protai, visai kitokia komanda.
