Jau 18-ąją rungtynių minutę žalgiriečiai į „Fenerbahče“ krepšį įmetė tiek taškų, kiek sumetė per visas pirmąsias ketvirtfinalio serijos rungtynes antradienį – 43.
Šarūnas Jasikevičius dirigavo vienuolikai tų pačių žaidėjų, kaip antradienį, bet atrodė, jog ant parketo išbėgo visai kiti žmonės.
Fantastiškas pataikymas, vienu metu peršokęs net 80 procentų ribą. Kitas fiziškumo lygis, dėl kurio „Fenerbahče“ žaidėjai ieškojo paguodos teisėjų veiduose. Ir galingas kirtis, kurio neatlaikė net Željko Obradovičius.
„Manau, buvo fantastinė kova iš abiejų komandų.
Mūsų žaidėjų reakcija ir atsidavimas buvo aukščiausio lygio. Nepralaimėjome fizinės kovos ir tai buvo bazė visko.
Manau, reikia išskirti Edgarą Ulanovą, kuris davė komandai tokį impulsą, kad paskui visi atėjo jam iš paskos.
Tikrai jautėsi begalinė energija ir tik su tokia energija, atsidavimu, mes galime kovoti su turkais“, – rungtynes apibendrino Š.Jasikevičius.
– Ką tokio padarėte per tas 48 valandas, kad matėme visai kitokį „Žalgirį“?
– Gal galvojate, kad reikia kažką keisti, kažką daryti kitaip, bet kartais reikia tiesiog pasižiūrėti į save. Žaidėjai turi pamatyti video, kur galbūt jie kažkiek nusileido kova, aistra.
Daug kas kalba apie kažkokius sprendimus, bet nematėme daug sprendimų nei iš mūsų pusės, nei iš „Fenerbahče“. Niekas taip daug nesikeičia, kaip jums atrodo.
Sąžiningai, manau, kad vienas svarbiausių dalykų nepamesti galvos ir nepradėti išradinėti kažkokio dviračio. Esame sezono gale ir dviračio neišrasi, jei jo neišradai pirmoje pusėje. Žaidėjai turi eiti kautis ir palikti širdį.
– Kaip pavyko suvaldyti tą galvą mačo pabaigoje, kai išbyrėjo 17 taškų pranašumas?
– Manau, tik todėl, kad turėjome kažkokį pranašumą ir baigėsi laikas. Jeigu būtume žaidę ilgiau, turbūt būtume pralaimėję.
Nelabai patenkintas kai kuriais dalykais ketvirtame kėlinyje, bet žaidėjai tikrai rodė charakterį ir man tai svarbiausia.
Aišku, jeigu būtume pralaimėję, būčiau žiauriai nusivylęs. Bet reiktų sakyti tą patį – žaidėjų atsidavimas ir paliktos jėgos aikštėje buvo fantastinio lygio.
– Kita vertus, naudojote daugiau žemo penketo. Kaip tai gerai veikė?
– Kažkiek buvo planuota. Norime būti judresni, nes „Fenerbahče“ daug žaidžia žemu penketu. Norime daug veržtis, susikurti metimus. Jeigu tik perdavinėsi kamuolį aplink perimetrą, niekada nesusikursi metimo.
Tai geriausia komanda Europoje ir prieš ją labai sunku žaisti bei susikurti metimus.
– Ar Edgaras Ulanovas buvo vienas tų pranašumų, apie kuriuos kalbėjote prieš mačą?
– Edgaras savo energija užvedė savo komandą. Ir centravo, kada reikėjo. Ir šiaip, gynėjai šiandien žaidė protingiau. Įvesdavo į tuos vadinamus mismatchus. Mes šiandien žaidėme protingiau.
Gal žaidėjai suprato patį svarbiausią dalyką – jei nori eiti toliau serijoje, turi žaisti patį kiečiausią krepšinį, kokį esi žaidęs. Turiu omeny iš fizinės pusės. Tai neturi nieko bendro su taktikomis.
Žaidėjai turi aukotis savo kūnus, kitaip neturime šansų.
– Ar galima teigti, kad „Žalgiris“ šįkart pataikė tuos metimus, kuriuos prametė pirmose rungtynėse, ir tai labai atvėrė kūrybos galimybes puolime?
– Taip. Tada mes pralaimėjome iš fizinės pusės, bet kažkiek susikūrėme irgi. Daug metimų tada nepataikėme. Jeigu būtume kažkiek pataikę, prieš dvi dienas tas rezultatas nebūtų toks blogas. Gerai, kad ir susikūrėme, ir pataikėme.
Reikia grįžti prie Edgaro, Nate'o Wolterso, kuris, manau, sukūrė visą pranašumą.
Yra nusistovėję penketai ir norėjosi užbaigti su tais, kuriais žaidžiame aibę savaičių. Bet Woltersas sužaidė nuostabias rungtynes. Su savo ardymu, agresija.
– Sloukas primetė daugiau nei pirmosiose rungtynėse, bet mačo pabaigoje priėmė blogus sprendimus. Atrodo, iš vėžių lemiamu metu buvo išmuštas ir Vesely. Kokie gynybiniai sprendimai privedė prie to, kad net ir labiausiai patyrę žaidėjai taip klydo svarbiausiu metu?
– Nežinau. Galvoju, Sloukas pirmoje pusėje berods abu metimus įmetė prieš labai neblogą Thompsono gynybą. Kalbame apie absoliutų Europos elitą ir jie tuos metimus įmes. Bet negalime duoti kažko už dyką.
Šiandien buvo daug laiku padarytų baudų, kurios jiems nesuteikė pranašumo ir tai buvo žymiai geriau.
– Kalbant apie baudas, vėl buvo daug pražangų bonuso situacijoje. Matėme, daug diskutavote apie tai su Luigi Lamonica. Tai koks yra tas leistinas fiziškumo lygis ant pražangos ribos?
– Čia jau klausimas ne man. Jeigu būtume pralaimėję, būčiau susimokėjęs (šypsosi.).
– Kaip jums atrodė paskutinė pergalinga ataka nuo šoninės linijos?
– Du taškai. Ir viskas (šypsosi.).
Gražių rungtynių prieš „Fenerbahče“ nebus. Turi jas išstenėti.
Čia vyksta aukščiausio lygio atkrintamųjų krepšinis.
– Ši pergalė reiškia, kad dar dvejas rungtynes žaisite Kaune. Ką jums tai reiškia?
– Jau minėjau, kad gražiausias šių metų dalykas yra fanai. Tą patį pasakiau Eurolygos televizijai: „Žalgirio“ fanai gaus galimybę dukart pažiūrėti į geriausią Europos komandą ir geriausią Europos trenerį.
– Ar namų aikštės pranašumas yra reikšmingas šioje serijoje?
– Galvoju, visada geriau žaisti namie. Kažkokią įtaką vis tiek turi. Niekada nemalonu, kai tau švilpia 15 tūkst.
Bet turime suprasti, kad yra komanda, kuri pripratusi prie visko – praėjusi ugnį.
Jie žmonės – nemalonu žaisti išvykoje, bet fanai už mus nieko nelaimės.
– Važiuojate namo su 1-1. Tai geriausias įmanomas rezultatas, kurį buvo galima planuoti prieš kelionę į Stambulą?
– Žiūrint į mūsų vaizdą prieš 48 valandas, tai taip... (šypsosi.)