Šarūnas Jasikevičius pasveikino Ioannį Sfairopoulą su geromis rungtynėmis, paspaudė ranką teisėjams, kuriems šįkart neteko bausti trenerio technine pražanga, ir kiek pavargęs prasuko pro aktyviausių sirgalių sektorių, kad šiems paplotų už aktyvų palaikymą svarbiame mūšyje.
Dviguba savaitė uždaryta – galima ramiai sutikti Kalėdas.
„Žalgiris“ pirmą dvigubą savaitę šį sezoną pradėjo ir baigė pergalingai.
Taip, atrodo, tebuvo įveiktos 14 ir 16 Eurolygos komandos – „Maccabi“ ir „Daruššafaka“, tačiau „Žalgiris“ jas sutiko permainų kelyje, kai abi akivaizdžiai gerino žaidimą ir puolė susigrąžinti prarastų pozicijų.
„Mums šiandien svarbiausia išgyventi. Mes tą kol kas tą darome“, – spaudos konferencijoje po pergalės 80:73 atsiduso Šaras.
Išgyventi teko dvi labai svarbias netektis: dviejų starto penketo žaidėjų Nate'o Wolterso bei Pauliaus Jankūno.
Š.Jasikevičius turėjo du įžaidėjus pagrindiniam atakų organizatoriui pavaduoti. Derricko Waltono gražūs užmetami alley-oop'ai Aaronui White'ui bei jau nebestebinantys Leo Westermanno tritaškiai timptelėdavo komandą, bet amerikiečio palikta spraga „Žalgirio“ rotacijoje tiesiog per didelė.
Remiantis Mykolo Stumbro skaičiavimais, su N.Woltersu ant parketo „Žalgiris“ įmetė 79 taškais daugiau nei varžovai (didžiausias +/ – rodiklis „Žalgiryje“), o „Overbasket.com“ rodo, kad be pagrindinio įžaidėjo ant parketo per 100 atakų „Žalgiris“ įmeta 9,1 taško mažiau ir praleidžia 4,4 taško daugiau.
Paulius Jankūnas irgi gerokai paįvairintų Šarūno Jasikevičiaus brėžinius ir suteiktų „Žalgiriui“ daugiau ginklų, bet kapitonas rūbinėje kuitėsi ne persirengdamas žaidybinius žalius marškinėlius, o tvarkydamas oficialią „Baltman“ aprangą.
„Kiti žaidėjai atsistojo į tas vietas. Mūsų komanda tuo ir stipri, kad iškritus vienam žaidėjui, šitas kortų namelis nesubyra. Ir visi atstovėjo, – 24sek pasakojo šalia Pauliaus įsitaisęs Artūras Milaknis. – Paulių pakeitė Aaronas, Ulė. O įžaidėjai gauna daugiau žaisti.
Matote, kai jie rungtyniauja trise, būna, vienas klaidą padaro ir iškart yra keičiamas. Gal tai išmuša juos iš vėžių. O dabar abu žino, kad liko dviese ir galbūt keis tik vienas kitą. Gal suprato svarbą ir naštą, kuri užkrito ant jų pečių. Suprato vienas kitą.
Manau, jie puikiai pavadavo Nate'ą.“
Vyrai daro, ką gali.
Čiurnos traumą patyrus Nate'ui Woltersui, Leo Westermannas per trejas pastarąsias rungtynes pelnė vid. po 14 taškų ir savo tritaškiais ketvirtajame kėlinyje atnešė dvi pergales iš trijų.
Skaičiai elitiniai – prancūzas su „Bayern“, „Daruššafaka“ ir „Maccabi“ pataikė net 9 tritaškius iš 16 (56,3 proc.).
D.Waltonas gal nebuvo toks rezultatyvus, bet atliko vid. 3,3 rezultatyvaus perdavimo, o jam vadovaujant „Žalgirio“ žaidimui, M.Stumbro skaičiavimais, žalgiriečiai per tris mačus įmetė 15 taškų daugiau nei priešininkai.
Iškritus dviem starto penketo žaidėjams, pasitempė ir kiti.
Štai Brandonas Daviesas nešasi lyderio vėliavą ir per tą trijų rungtynių atkarpą tyliai ramiai rinko po 17 taškų bei 22,3 naudingumo balo.
Artūras Milaknis pridėjo po 11,3 taško, o tokiais tolimais metimais kaip į „Maccabi“ krepšį, kurių pataikė bent 4 iš 6, sėkmingai išplėtė „Žalgirio“ žaidimą šiame išgyvenimo ruože įsmeigdamas iš viso 7 tritaškius iš 13 (53,8 proc.).
Jo šūviai Kaune kėlė iš vietų ir sirgalius, ir visos komandos ūpą.
Būtina įvertinti ir Aaroną White'ą, kuris per tas trejas rungtynes rinko vid. 11,3 taško.
Prisiminkime, kad tai jo kiek netikėtas tritaškis Stambule ir galingas dėjimas traukė „Žalgirį“ iš pralaimėjimo. Jis vėl tapo tuo energiniu gėrimu žalgiriečiams, kai jo šiems reikėjo ketvirtajame kėlinyje.
Beje, M.Stumbro statistikos duombazės rodmenys iškalbingi: per tą trejų rungtynių atkarpą, A.White'o +/ – rodiklis buvo geriausias komandoje – „Žalgiriui“ jis atnešė bendrą 26 taškų naudą.
Ir čia – tik keli paminėtieji, kurių statistika buvo ryškiausia lyg gražiausios kalėdinės lemputės.
Bet kiek darbų sėkmingai dalijosi ir „Žalgirį“ į priekį stūmė kiti žalgiriečiai, savo atkarpomis reikšmingai prisidėję prie išgyvenimo misijos.
Ar tai Hulko Thomaso Walkupo energijos pliūpsnis, įkvėpęs komandą Stambule.
Ar tai Edgaro Ulanovo rezultatyviausias sezono mačas prieš „Maccabi“ (13 tšk.).
Ar tai Mariaus Grigonio gynyba ir efektyvumas (antras geriausias +/ – rodiklis komandoje po A.White'o, +23).
Ar kad ir drąsūs to paties Roko Jokubaičio blykstelėjimai ant parketo, kurie leido Š.Jasikevičiui išlaikyti kuo šviežesnę išretėjusią rikiuotę.
„Neaiškėja“, – kiek sunerimęs leptelėjo Šaras, paklaustas, ar kas nors aiškėja dėl traumuotų N.Wolterso ir P.Jankūno.
Turimų jėgų dar gal užteks kitą savaitę įveikti kitą palei Eurolygos dugną plaukiojančią komandą – Gran Kanarijos „Herbalife“.
Bet nuo sausio 4-osios prasideda antrojo Eurolygos rato skerdynės: per vieną mėnesį teks kapotis su Maskvos CSKA, Stambulo „Anadolu Efes“ ir „Fenerbahče“, Atėnų „Panathinaikos“, Milano „Olimpia“, „Chimki“ bei „Barcelona“.
„Laukiame jų labai smarkiai, – užmesdamas akį į rūbinės kaimyną Nate'ą Woltersą, 24sek tikino Leo Westermannas. – Turėjome du gerus pasirodymus, bet su Nate'u ir Pauliumi mes būtume žymiai geresni. Taip, parodėme savo potencialą be dviejų kertinių žaidėjų, tačiau kai jie grįš, būsime kur kas geresni.“