Kai Kauno „Žalgirio“ žaidėjai nusivylę kulniavo rūbinės link, priešingame „Žalgirio“ arenos koridoriaus gale pasigirdo šūksniai. Tai buvo triumfuojantys „Valencia“ žaidėjai, kurie pirmą kartą šį sezoną laimėję išvykoje džiūgavo taip, lyg būtų patekę į atkrintamąsias.
Dar vienas priešininkas, kurį „Žalgiris“ turėjo nugalėti, draskė žalgiriečių širdis 86:82. Ir taip jau septintą kartą iš eilės.
Kai pastarąjį kartą Eurolygoje „Žalgiris“ klupo septyniskart iš eilės, Saulius Štombergas nebesulaukė aštuntųjų Eurolygos rungtynių.
Kai „Žalgiris“ septynis sykius paeiliui krito 2009-2010 m. sezoną, aštunto šanso nebegavo ir Gintaras Krapikas.
2005-2006 m. Antanui Sireikai užteko šešių nesėkmių serijos, kad septintą mačą prie komandos vairo stotų jau Ainaras Bagatskis.
„Žalgiris“ ilgesniame pralaimėjimų ruože keliavo tik 2006-2007 m., kai Ainarą Bagatskį jo pradžioje vėliau keitė Rimantas Grigas. Tada žalgiriečiai išgyveno net 10 pralaimėjimų atkarpą.
Kuris dar Eurolygos treneris galėtų būti ramus dėl savo posto po septynių pralaimėjimų iš eilės?
Atsakymas yra Šarūnas Jasikevičius.
Rimti specialistai kalba, kad Europoje šiuo metu yra tik du GERI treneriai. Ir tai yra Šarūnas Jasikevičius bei Željko Obradovičius.
Yra žaidėjų ir NBA atstovų, kurie prie išjungtų mikrofonų jums pasakytų, kad Šaras jau netgi pranoksta Željko.
Tačiau visi šie pagarbos raštai kritikų lankstomi į popieriaus kamuolį ir metami į šiukšliadėžę.
Prie įspūdingų pergalių pripratę skeptikai mėtosi kaltinimais, kad sistema, kuri kūrė šedevrus Eurolygos aikštėse, nebėra veiksminga.
Nemažai sirgalių prarado tikėjimą Šaro projektu. Bet svarbiausia, kad jo neprarado šią akimirką treneriui svarbiausi žmonės – jo kareiviai.
„Jis pastaraisiais metais viską įrodė savo darbais. „Žalgiris“ niekada neturėjo problemų dėl žaidimo plano ir trenerių štabo. Tai mes. Ir turime tai išsiaiškinti“, – tvirtai už Šarūno Jasikevičiaus krūtinę stato Jockas Landale'as.
„Kodėl mes tikime sistema? Nes ji veikė praeityje. Žmonės matė, kaip ji veikė. Kiek su visais kalbu, visi sako, kad sistema veikia, – Eurolyga.lt sakė Nigelas Hayesas. – Jis (Šaras. – aut.) buvo nuostabus žaidėjas, dabar – fantastiškas treneris. Sistema veikia ir tai jau įrodyta. Čia jau mūsų reikalas būti prie vienos linijos ir padaryti viską, kas ir turi būti padaryta.“
Tokiose situacijose dažnai egzistuoja ir suvaidintas palankumas treneriui. Apsimetėliškos frazės, kurias iš lūpų išleidę žaidėjai iš tikrųjų netiki treneriu labiau, nei tas sirgalius, neišlaukęs rungtynių pabaigos pačiupęs striukę ir patraukęs išėjimo link.
Bet tą juodąjį penktadienį, 13-ąją, „Žalgirio“ rūbinėje buvo kitaip.
N.Hayesas net atsisuko pasižiūrėti į akis, kad parodytų savo tikėjimą Šaro filosofija. J.Landale'as net prunkštelėjo suprasdamas, kokia neteisinga pralaimėjimų priežastis gali būti treneris ir jo komandos sprendimai.
Šitas „Žalgiris“ neturi abejonių dėl savo vedlio ir žvelgia į veidrodį bandydamas suvokti savo trūkumus. Kiekvienas atskirai.
„Net neturiu abejonės, kad šioje komandoje visi stengiasi atiduoti visas jėgas. Matosi, kad žaidėjai tobulėja ir pildo trenerių prašymus. Bet mes per dažnai paslystame ir nerodome rezultato. Turime detalių, iš kurių galėtume tapti velniškai gera komanda. Tik mes kažkodėl to neparodome, – Eurolyga.lt tikino J.Landale'as. – Galvoju, tai, ką darome, darome pagal pergalingą formulę. Tiesiog mes neįgyvendiname tos formulės.“
„Nežinau... Nežinau...Tiesiog nedarome to, ką turėtume, – sunkiai žodžius po pralaimėjimo rinko N.Hayesas. – Mes tiesiog nuviliame savo sistemą ir žaidimo taisykles. Tiesiog komandiškai nedarome gero darbo visas rungtynes. Maždaug 4-5 minučių atkarpomis darome viską gerai ir jūs matote rezultatus: žaidžiame gerai, krepšinis atrodo gražus, mes pataikome, laimime ir viskas atrodo puiku.
Bet kažkaip ateina momentai, kai mes tiesiog nustojame taip žaisti, laikytis disciplinos ir atsisakome visų dalykų, kurie leido mums susikurti pranašumą. Ir mes daliname pergales, kurias turėjome pasiimti.“
„Žalgiris“ prie Eurolygos sezono starto linijos stojo kaip antra jauniausia turnyro komanda.
Jauni šie vyrai ir pagal Eurolygoje sužaistų rungtynių patirtį. Atimkite Paulių Jankūną, ir pagal Eurolygos mačų skaičių žalgiriečiai krenta į 15-ą poziciją.
„Žalgirio“ naujokai Jockas Landale'as ir Nigelas Hayesas Eurolygoje žaidžia pirmąjį sezoną. Eurolygos debiutas apkarto Alexui Perezui, kuris neišlaikė Šaro egzamino. Vasaros naujokas su didžiausia Eurolygos patirtimi buvo Zachas LeDay, bet ir jo patirties bagaže tėra vienas sezonas su Pirėjo „Olympiakos“ net be atkrintamųjų varžybų.
Šis „Žalgiris“ dar sėdi pradinėse Eurolygos krepšinio mokyklos klasėse. Ir turi kentėti.
„Vienas dalykas, kurį Šaras akcentuoja per pasitarimus, yra branda ir vyriško krepšinio žaidimas be vaikiškų klaidų. Manau, jis teisus, – teigė N.Hayesas. – Turime subręsti ir būti drausmingesni. Visą mačą daryti viską, ką reikia. Turime taisykles ir susitarimus bet kuriai situacijai aikštėje. Viskas prasideda nuo kiekvieno mūsų individualiai, o po to – komandiškai. Tiesiog turime eiti per mūsų susitarimų sąrašą ir atsižymėti varnelėmis prie kiekvieno svarbaus punkto.“
„Ta pati istorija, kaip ir kiekvienose rungtynėse – mes nesilaikėme žaidimo plano, – suraukė kaktą J.Landale'as. – Turime puikų žaidimo planą ir derinius. Į kiekvienas rungtynes einame su didžiuliu pasitikėjimu, nes mes puikiai žinome, ką bandysime padaryti, kad laimėtume. Bet pastaruoju metu sunkiai galime tą planą išpildyti. Ir tai mus žudo.“
O ko reikia norint laikytis žaidimo plano?
„Tiesiog būti vyrais. Būti pakankamai drausmingiems ir negalvoti apie save, savo taškus. Per susibūrimus treneris mums vis pasakydavo, kad mes bandome pergudrauti save ir sistemą. Ir mes negalime to daryti. Nes kai mes pradedame galvoti, mes užsikrauname sau galvas, – analizavo J.Landale'as. – Aš kaltas, KC kaltas, Nigelas kaltas. Mes visi kalti. Turime tendenciją daryti kažką tokio, kas prasilenkia su žaidimo planu.
Nežinau atsakymo, kodėl, bet kartais tiesiog atrodo, kad norisi sužaisti gudriau, nors tai visai nėra gudru. Mums tai problematiška.“
Šarūnas Jasikevičius prieš pastarąją Eurolygos savaitę davė du laisvadienius tikėdamasis, kad įkvėpę gryno oro, žalgiriečiai kibs į darbus su šviežiomis galvomis ir naujomis jėgomis.
Treneris ne kartą yra gerokai užlaikęs savo vyrus video peržiūrose. Vaikęs su bizūnu per treniruotes, jeigu žaidėjai atrodydavo pernelyg nedrausmingi.
Bet pergalingo recepto, kaip iškepti tą norimą gardų stabilaus žaidimo plano vykdymo pyragą, „Žalgiris“ dar neatrado.
„Manau, tai psichologija, – svarstė N.Hayesas. – Mes turime ištraukti tai iš savęs. Turime pradėti individualiai identifikuoti, kas buvo blogai. Kažkur toje pačioje vietoje klysta žaidėjas A, kažkur kažko nepadaro žaidėjas B. Turime pasirūpinti ir kiekvienas savimi, ir komandiškai.
Ta pralaimėjimų serija užsitęsė per ilgai. Atėjo metas išsukti iš to kampo, suaugti, subręsti ir kaip žaidėjams, ir komandai.“
Vos tik ateis akimirka, kai kareiviai nebetikės savo generolu, karas bus pralaimėtas. Bet po septynių pralaimėtų mūšių iš eilės, „Žalgirio“ karas dar nebaigtas.
