Antrojo kėlinio pradžioje ištiksėjo vos 64 sekundės ir Šarūnas Jasikevičius striktelėjo iš vietos su minutės pertraukėlės pirštų kombinacija – „Budučnost“ šeimininkavo Kaune 23:22.
Tačiau tai buvo neįprastas „Žalgirio“ susibūrimas.
Šarui neprireikė derinių lentos. Atsistojęs prie šoninės linijos, strategas išrašė komandai moralą. Kelių sekundžių pokalbis buvo trumpas, bet labai aiškus. Žaidėjai nė neprisėdę ant suolo, kulniavo atgal ant parketo.
Nežinia, ką vyrams tokio pasakė Šarūnas Jasikevičius, bet viskas išsirutuliojo iki tiek, kad Artūras Milaknis su visu varžovu sugrūdo kamuolį iš viršaus ir didino pranašumą iki dviženklio 39:29.
Pasirodė, kad „Žalgiris“ atkuto ir turėjo palengva nuvažiuoti į ilgai lauktą 9-ąją pergalę Eurolygoje. Tačiau netrukus Šarūnas Jasikevičius vis dažniau skėsčiojo rankomis ir trypčiojo nepatenkintas prie aikštės, matydamas sunkų mūšį su atvykėliais iš Podgoricos, kurie šį sezoną dar nebuvo laimėję Eurolygos išvykos rungtynių.
Tas pirmas kartas vos nenutiko Kaune, kai „Budučnost“ ketvirtajame kėlinyje gąsdino „Žalgirio“ arenos žiūrovus būdami priekyje.
Bet „Žalgirio“ vyrai gali atsikvėpti.
„Svarbiausia šiandien buvo laimėti, – neslėpė Š.Jasikevičius. – Tą ir padarėme. Buvo labai daug gerų dalykų. Bet momentais jautėsi, kad nervinamės ir labai norime laimėti. Tai pakišo koją.
Laimėjome ne gražiu krepšiniu, o kova. Kažkaip išstenėjome. Ir tai šiandien svarbiausia. Kuo ilgiau kabintis ant aštuntuko, gerinti žaidimą ir įtraukti visus žaidėjus į rotaciją.“
– Ką gero iš šios pergalės galima pasiimti be teigiamo rezultato?
– Tik rezultatą.
Viskas tas pats, ką sakiau lapkričio pradžioje. Sakiau tą patį: nepadarome baudų iki bonuso, neužbaigiame atakų, kur, atrodo, liko 1 sekundė ir žinai, kad žmogus mes į krepšį, reikia ant jo lipti, priversti veržtis. Stabdyti greitą puolimą su baudomis, kurias reglamentas leidžia. Šiandien pirmą kėlinį iš tų dalykų kažkur nepadarėme 17 taškų.
Čia yra žiaurūs skaičiai.
– Ketvirtajame kėlinyje praleidote 14 taškų, kai iki tol vidutiniškai – po 22. Ar tenkina ne tik skaičius, bet ir vaizdas, kurį pamatėte gynyboje lemiamu metu?
– Ketvirtame kėlinyje gynyba buvo labai gera. Rizikavome, nes matėme, kad su ta gynyba „Budučnost“ baudžia kai kuriuos varžovus. Nenorėjome gintis labai agresyviai. Bet kadangi įsižaidė Cole'as, reikėjo agresyvinti gynybą prieš jį. Reikėjo keisti.
Manau, kad 14 taškų su Clarko tritaškiu nuo lentos, dar vienu prasiveržimu, kai turėjome tik tris komandines pražangas, ką irgi, atrodo, galėjome nuimti, lemiamam kėliniui tai iš fantastikos srities.
Gynyba ketvirtame kėlinyje buvo aukštumoj.
– 22 rezultatyvūs perdavimai, iš kurių šešis atliko Walkupas. Ar buvote patenkintas Thomaso vadovavimu komandai?
– Manau, Thomasas sunkiais momentais patraukė. Taip, gal tai nebuvo klasikiniai įžaidėjo elementai, bet man svarbiausia, kad jis antroje pusėje padarė išvadas.
Jis sustabdė dukart greitą puolimą, tris kamuolius pasiėmė į savo rankas, kurie buvo niekieno. Krito ant jų ir tuo momentu buvo labai gerai.
Jis yra kovotojas iš didžiosios raidės. Reikia, kad jis pridėtų krepšinio. Manau, kad jis tikrai gali duoti daugiau. Kol jis buvo aikštėje, Cole'as buvo kontroliuojamas. Paskui ketvirtame kėlinyje jis įvedė komandą į puolimą, priėmė gerus sprendimus.
Bet jis žaidžia šioje pozicijoje ne iš gero gyvenimo. Nors Walkupas gali čia žaisti.
– Apie Nate'o Wolterso traumą žinojome, bet nežaidė ir Antanas Kavaliauskas. Kokia jo situacija?
– Vakar gavo traumą treniruotėje. Nemanau, kad čia yra kažkas netikėto šiems metams (šypsosi.).
Neaišku. Atrodo, patempimas blauzdos. Spręsime, ar galės įsijungti po laisvų dienų.
– Kaip Brandonui Daviesui sekėsi susitvarkyti su emocijomis po vaiko gimimo praėjusią naktį?
– Jis pribaigė žaidimu iš po krepšio, kai varžovai pasirinko žemesnį penketą.
Labai išgyvenome dėl jo, kokioje stadijoje jis bus šiose rungtynėse. Situacija privertė žaisti 32 minutes, nors naktį Brandonas daug nemiegojo, ryte labai laukė pietų miego.
Matosi, kad turbūt gerai išsimiegojo žmogus.
– Minėjote, kad į rotaciją reikia įtraukti daugiau žaidėjų. Kodėl vis dar tokios mažos Deono Thompsono minutės?
– Deonas buvo pasirašytas su idėja.
Žinojome, kas mums bus su Laurynu ir Antanu dėl jų operacijų. Juolab, nežinojome, ar kažką gausime iš Pauliaus ar ne.
Manau, jis gali duoti tikrai daugiau. Į Eurolygos komandą įsijungti čia daug metų nežaidus sunku. Kita vertus, dabar tokioje stadijoje esame, kad kiekvienos rungtynės yra finalo reikšmės. Treneris nelabai pasiruošęs daug eksperimentuoti. Dėl to tokia situacija.
Jis nepavydėtinoje situacijoje. Bet Deonas elgiasi puikiai, yra puikus profesionalas, kuris labai nori.
– Antrajame kėlinyje sušaukėte minutės pertraukėlę, kurią surengėte prie šoninės linijos, ne ant suolo. Tai buvo pažadinimo signalas komandai?
– Jau nebegali būti tų pažadinimų. Apie tuos pačius dalykus kalbame nuo sezono pradžios. Nepadarome tų dalykų, kuriuos treniruojamės kiekvieną dieną.
Jeigu kalbėtume apie pokalbį pertraukos metu, tai buvo absoliučiai plano pakartojimas.
Vėl akcentuojami tie patys dalykai: jei neturi keturių baudų, gali sustabdyti greitą puolimą. Jei esi prieš žmogų, kuris gali tik veržtis į dešinę, negali jam duoti dešinės. Patys elementariausi dalykai.
Deja, kaip sakoma, patys elementariausi dalykai šiandien yra patys sunkiausi. Jau žymiai lengviau pataikyti sunkų tritaškį, bet uždaryti Gordičiui ir Jacksonui dešinę ranką, Cole'ui – kairę... Rodom aibę video, dirbam, bet kažkur kažkas nepavyksta.
– Kalbant apie netikėtus dalykus, turbūt jus nustebino Artūro Milaknio dėjimas?
– Sąžiningai, tą matome kasdien.
Jis tikrai žymiai daugiau šoka į viršų, nei visi galvoja. Bet jei bėgioji aplink tritaškį, negali daug dėjimų įdėti.
Milas yra žymiai geresnis atletas, nei žmonės galvoja.
