„Olimpia“ išstatė tokį aukštą ir atletišką penketą, kad žalgiriečiai šešias minutes gimdė pirmuosius taškus.
Šaras skėsčiojo rankomis, kol „Žalgiris“ laužė visas įmanomas žaidimo plano taisykles.
„Lietuva! Lietuva!“ – bandė prikelti žaliai baltus smagi „Žalgirio“ sirgalių tribūna, į kurią sutilpo keli šimtai sirgalių, kuriems dar keli šimtai bendraminčių pritarė iš kitų sektorių.
„Žalgirį“ iš dviženklio nokdauno kėlė Luko Lekavičiaus energija ir agresija, virtusi kaip oras reikalingais taškais ir įžūliais kamuolio apiplėšimais. Tiksliai kaip niekad šį sezoną mačo pradžioje krepšį atakavo Artūras Milaknis.
Bet žalgiriečiai nespėjo paskui Milano komandos diktuotas madas.
Dauguma esame berniukai. Eurolygoje berniukai nelaimės. Čia laimi vyrai.
Luisas Scola dėstė „Žalgirio“ gynybai klaidinančių judesių pradžiamokslį, lyg mokyklos diskotekoje šokdinęs kauniečius savo klasiškais judesiais. Sergio buvo paleistas nuo grandinės į dešinę pusę, iš kurios kūrė magiją.
Šaras gūžčiojo pečiais. Jeigu ne gynybos klaida, tai meistriškas metimas į „Žalgirio“ krepšį.
„Žalgiris“ brangiai mokėjo už klaidas ir ilgai spardėsi, bet Milaną paliko tik su dar viena gera pamoka. Vis dar be pergalės.
„Pradėjome katastrofiškai, ko tikrai bijojome. Labai bijojome, kad Milanas išmuš mus iš ritmo ir bus fiziškesnis. Jie supranta namų atmosferos pranašumą, supranta, kas yra žaisti tokias rungtynes. Gaila, bet pirmas kėlinys mums kainavo viską“, – po rungtynių sakė Š.Jasikevičius.
– Gal aukštas Milano penketas su trimis 4-5 numeriais rungtynių pradžioje išmušė jus iš vėžių?
– Taip, aukštas penketas išmušė, bet rungtynių pradžioje prametėme labai daug laisvų metimų.
Įdomu, koks vaizdas būtų, jei būtume pataikę laisvus metimus. Bet problema, kad neapsigynėme. Vėl tos pačios baudos...
Pagrindinis dalykas, kurį pasakiau žaidėjams, kad esame su septyniais naujais žaidėjais ir dauguma esame berniukai. Eurolygoje berniukai nelaimės. Čia laimi vyrai.
Jau kartojuosi – pirmiausia kova už kiekvieną centimetrą, o tada prasideda kalbos apie krepšinį, taktikas ir t.t. Pirmoje pusėje pralaimėjome tą kovą, pametėme galvas. Pametė galvas tie, kurie patyrę Eurolygoje, ant kurių buvo statomas tas pirmas kėlinukas.
Labai malonu už tuos trečius kėlinius, bet išeina tokios situacijos, kad turi kamuolį rankose, bet ateina Milano žaidėjas ir jį paima. Tai kažkoks jaunatviškumas, nepatyrimas, bet žaidėjai turi suprasti, kad čia bus 10 mėnesių kova už centimetrą, o tik po to bus krepšinis.
Jeigu jie tą supras, o ne ateis pasilinksminti ir gerai praleisti laiko, paskaldyti tritaškių, mes kažkokio potencialo turime.
Alexui dabar iš visų uždėtas kažkoks kryžius.
– Kokiu tempu „Žalgirio“ sistemą perpranta nauji žaidėjai?
– Tas tempas logiškas. Kai kuriais mūsų paskaičiavimais, net greitesnis. Tik tiek, kad septyni nauji žaidėjai...
Neišgirsite iš manęs daug pasiaiškinimų, nes tris kėlinius atrodėme geriau prieš tikrai neblogą komandą. Tik mes dar nesuprantame ir tai logiška. Bet man nuo to nėra šilčiau.
– Ko dar trūksta Alexui Perezui, kad jis galėtų vadovauti komandai lemiamomis minutėmis?
– Alexui dabar iš visų uždėtas kažkoks kryžius. Kai pasirašėme Alexą, žinojome, kad yra keturi įžaidėjai. Žinojome, kad septyni naujokai. Ir kažkodėl dabar visi nori klausti apie Perezą.
Jis dirba labai gerai. Kai situacija ateina į kritinę ribą, normalu, kad treneris remsis kitais žaidėjais, kurie perėję sistemą ir patyrę šią atmosferą. Taip buvo kasmet.
Žaidėjai, kurie dabar žaidžia už du milijonus, atrodė apgailėtinai ir juos visada skalpavo. Dabar atėjo eilė Alexui. Alexas yra savo rogėse ir jam viskas gerai. Jeigu būtų įmetęs tritaškius, laikęsis komandinių taisyklių, dabar apie jį nekalbėtume.
Reikėtų kalbėti globaliai, nes vienas žaidėjas nėra taip svarbu, kaip visuma. O visumoje pralaimėjome pirmą kėlinį, kuris kainavo mums rungtynes.
– Ko Rokui Jokubaičiui dar trūksta, kad jis gautų tą šansą?
– Trūksta, kad komandoje būtų mažiau žaidėjų. Dvylika kovoje taškas į tašką nežais. Situacijoje, kai vienas žmogus nuo antro kėlinio vidurio tempia komandą ir gali atlaikyti didelius fizinius krūvius, kalbėti apie Jokubaitį nėra tikslo.
– Ar metas kalbėti apie Thomaso Walkupo žingsnį į kitą lygį?
– Nereikia daryti spėlionių. Suprantu, kad jums reikia užpildyti puslapius. Bet reikia žiūrėti į visumą. Tai ne tenisas. Mums reikia, kad komanda funkcionuotų kaip vienas kumštis. O kad komanda su 7 naujokais būtų kaip vienas kumštis, kad visi pasirašymai būtų nuostabūs prie mūsų resursų... Nelogiška. Būtų utopija.
Kad komanda su 7 naujokais būtų kaip vienas kumštis, kad visi pasirašymai būtų nuostabūs prie mūsų resursų... Nelogiška. Būtų utopija.
– Kiek tas fiziškumo supratimo lygis naujokams dar per aukštas?
– Mes dar vaikučiai. Atrodo, jau turime tą kamuolį, bet ne, jie iš mūsų paima. Ir taip visą laiką. Jie nesupranta, kad čia kiečiausia lyga pasaulyje. Čia nieko nėra bendro su NBA. Čia žymiai sunkiau, čia žymiai didesnis fiziškumas. Čia reikia luptis.
Archyvuose rasite tas pačias frazes. Jie dar to nesupranta.
Jei „Fenerbahče“ žmonės nesuprato Belgrade... Tai ką kalbėti mūsų vyrams? Reikia laiko, žmonės. Suprantu, kad jums reikia užpildyti tuos... Čia gyvenimas.
– Sunki pradžia, sunku įsibėgėti, žaidėjams reikia suprasti sistemą. Ar šiemetinė situacija kuo nors skiriasi nuo ankstesnių?
– Labai panaši. Čia žmonių žaidimas – ar jie persilauš, ar ne. Vieni persilaužia, kiti mažiau. Mes jų lauksime – neturime kitokių variantų.
– Starto penkete žaidė Landale'as su Hayesu, ko anksčiau nebuvo. Kokia buvo to idėja?
– Idėja iš mano pusės buvo nebloga, bet ji visiškai nepasiteisino. Kai kurie galbūt nesuprato, kokį pranašumą turi prieš savo varžovus. Nors Jankūnas su Gebenu visai suprato...
Europoje yra laiko pasiruošti, bet visa tai reikia praeiti. Idėja buvo ir po to 2,5 kėlinio veikė. Kalbėti apie pranašumus viešai nelabai gražu, bet jūs patys žiūrite rungtynes... Paskui viskas pasiteisino, ką norėjome daryti. Bet kai pirmas kėlinys -16 išvykoje, sunku sugrįžti. Pozityvu, kad tą padarėme. Bet vis dėlto yra 0-2.
– Labai agresyviai atakavote Milano aukštaūgius nuo pat pirmos minutės. Pritrūko labiau kantrybės ar išpildymo?
– Kantrybės. Labai kantrybės trūksta. Visi nori. Gal kai kurie svajojo apie žaidimą Eurolygoje, jiems čia sekantis žingsnis. Iš tikrųjų logiška, bet kas man iš tos logikos.
