Vienas geriausių Europos įžaidėjų aikštėje nerado gero atakų organizatoriaus su žaliais marškinėliais.
„Ateik čia!“ – jis taip šaukė ant Nate'o Wolterso, kad tai aiškiai girdėjosi 13 tūkst. žiūrovų sklidinai užpildytoje „Ulker“ arenoje.
Bet nei Leo Westermannas, nei Thomasas Walkupas, taip žibėję stebuklingo „Žalgirio“ šturmo metu, nerado plyšių „Fenerbahče“ gynyboje.
Pastarąjį mėnesį smagią 87,8 taško vidurkio atkarpą turėjusią „Žalgirio“ komandą sustabdė elitinė „Fenerbahče“ gynyba, per du pirmuosius ketvirčius leidusi įmesti vos 21 tašką.
„Let's go green!“ – vienu metu jau ironiškai svečius palaikė „Fenerbahče“ aistruoliai, matydami „Žalgirio“ puolimo kančias.
Žalgiriečiai dar laikėsi kovoje gynyboje įsitvėrę į „Fenerbahče“ marškinėlius, bet ir ši buvo suplėšyta į skutelius kaip turkiško kebabo mėsa, kai antrojo kėlinio pabaigoje „Fenerbahče“ smogė ir nutolo 38:21.
Šaras mosuodamas rankomis piktai bėgo į rūbinę, kur turėjo užkurti geresnę nei turkišką pirtį. Bet nors trečiasis kėlinys dažniausiai būdavo „Žalgirio“ arkliukas, nepadėjo nei ilgosios pertraukos kalba, nei drastiški sprendimai.
„Fenerbahče“ tiesiog sumušė žalgiriečius. Žaliai balti privalo kilti iš nokdauno ketvirtadienį.
Turime 48 valandas pakeisti savo veidą ir atrasti, kas yra tarp tų dviejų kojų.
„Atsitiko tai, ko mes, treneriai, labiausiai bijojome, – po pralaimėjimo sakė Š.Jasikevičius. – Turime prisiimti atsakomybę. Ypač aš. Neprivertėme žaidėjų suprasti, kad šiandien viską lems fizinis kontaktas, kuriuo varžovai mus tikrai pranoko.
Momentais ne iki galo išaiškinome, kur galime juos nubausti. Dabar turime 48 valandas padaryti tą darbą geriau.“
– Kas buvo tokio ypatingo su „Fenerbahče“ gynyba, kad įmetėte tik 43 taškus?
– „Fenerbahče“ žaidė pagal savo taisykles. Mes, kaip treneriai, turbūt nesugebėjome išaiškinti, kur galime juos atakuoti ir su kokiu intensyvumu reikia žaisti atkrintamąsias. Bandysime tą padaryti geriau.
Daug kas buvo rodyta, vis dėlto įvyko. Vėl žiūrėsime video. Nemanau, kad video peržiūra labai skirsis, nei rodėme prieš serijos pradžią.
Turime 48 valandas pakeisti savo veidą ir atrasti, kas yra tarp tų dviejų kojų.
– Atrodo, kamuolio net nepavykdavo įvesti po krepšiu. Tai varžovų gynybos nuopelnas ar įžaidėjų problemos?
– Galvoju, taip. Galvoju, žaidžia dvi komandos. Galvoju, su tuo turėjome problemų ir reguliariojo sezono rungtynėse Stambule. Galvoju, užlipome ant to paties grėblio. Turime 48 valandas atsigauti ir suprasti, kad yra vietų, kur galime juos nubausti.
Negalvoju, kad daug ką keisime, negalvoju, kad ir jie daug ką keis.
Bet mano žaidėjų įtikinimas turi būti geresnis. Ir žaidėjai turi priimti geresnius sprendimus.
– Kalbant apie fiziškumą, žaidėjai minėjo, kad buvo sunku suprasti iš teisėjų švilpukų, kada galima, o kada negalima žaisti kiečiau.
– Per daug didelis skirtumas, kad atiduočiau rungtynes.
– Maždaug iki antro kėlinio vidurio dar laikėtės ant solidžios gynybos. Kas lėmė lemiamą griūtį prieš pertrauką?
– Sunku pasakyti. Rungtynės vyksta 40 minučių, o prieš mus yra komanda, kuri moka nubausti už klaidas. Turi būti 40 minučių susikaupęs ir kiekvienas žaidėjas įėjęs turi įnešti.
Man labai gaila dėl to, kad turėjome daug laiko pasiruošti. Ruošėmės 3-4 dienas, o tai šio sezono stadijoje yra labai retas atvejis. Bet kažkur nesupratome savo darbo. Nesupratome stiprių „Fenerbahče“ rankų. Nesupratome, kaip kuriose situacijose mes juos atakuosime ar stabdysime.
Jeigu kažką ir susikūrėme šiandien, prametėme.
– 43 taškai ir klubo antirezultatyvumo rekordas. Ar tai gali kirsti per psichologiją prieš antrąsias rungtynes?
– Manau, ši komanda parodė charakterį. Rekordai ir antirekordai visada keisis.
