Kai prie pat Kauno įvyko keturių automobilių avarija, užkimšusi magistralę Vilnius-Kaunas, vilniečiams į „Žalgirio“ areną teko sukti didžiulį dviejų valandų ratą per Jonavą.
Bet „Žalgirio“ kelias pergalės link buvo dar sunkesnis.
-7 degė „Žalgirio“ arenos švieslentėse, kai prasidėjo lemiama 10 minučių kova.
VIP vietas prie pat „Žalgirio“ trenerių išsipirkę sirgaliai sunerimę vis žvilgčiojo į generolą. Bet ir šis nerimastingu veidu žvelgė į kovos ringą.
Sušaukęs minutės pertraukėlę, kai žaliai balti atsiliko jau dviženkliu skirtumu, Š.Jasikevičius prisėdo į savo vietą, išsitraukė lapelį ir ieškojo jame gelbėjimosi plano.
„Tikėjome ir tikim ateinančia šlove“, – su pralaimėjimu nesusitaikė „Žalgirio“ sirgaliai, vieningai užtraukę dainą likus 8 minutėms iki mačo pabaigos.
Laiko mažėjo, o Šaras vis ilgiau žvilgčiojo į tą paslaptingą raštelį švarko kišenėje.
Bet aplink aikštę vaikščiojęs Kalėdų senelis su „Žalgirio“ apsiaustu neištraukė taip ilgai lauktos ir prašytos kalėdinės dovanos.
Pastaraisiais metais džiaugsmingai keitęs įrašus rekordų knygose, dabar „Žalgiris“ lipa į juodžiausią laikotarpį.
„Dar vienas skausmingas vakaras mūsų sezone. Bet reikia pradėti nuo svarbiausio – padėkoti fanams. Sakau, įspūdinga. Stengiamės. Dirbame. Jaučiame jų palaikymą. Matome visus tuos išparduotus bilietus – tai yra įspūdinga. Norisi, kad jie toliau išliktų su mumis. Nemanau, kad tai pasikeis, nes per pastaruosius metus pasidarė labai gražus bendravimas tarp fanų ir komandos. Reikia pripažinti, kad reikia daugiau laiko nei galvojome. Reikia augti. Kentėti. Tą ir bandysime daryti. Tą ir bandome daryti. Šiandien esame vaikų darželis. Galime daug ką sakyti, kur treneris nepataikė, kur žaidėjai nepadarė, bet darome per daug klaidų. Jei pralaimime 4 taškais, paimkime aibę metimų paskutinėmis sekundėmis. Dvi situacijos, dėl kurių galima išprotėti, tai du išsimetimai iš užribio, kurie kainavo 6 taškus.
Kaip treneris, turiu prisiimti atsakomybę už riziką dėl Labeyrie. Stengėmės sustabdyti Tobey ir Dubljevičių. Tą pasiekiau. Bet reikia prisiimti atsakomybę už Labeyrie tritaškius. Bet negaliu prisiimti atsakomybės už neatkovotus kamuolius, neuždarymą. Patys žinote, tikrai nebėgsiu nuo to – žaidimo planas buvo rizikuoti su Labeyrie. Matote, kokie buvo jo skaičiai. Bet tie skaičiai eina šuniui ant uodegos.
Nemanau, kad čia yra svarbiausias dalykas. Tai, kas vyksta pas mus, yra vaikų darželis, nes nesugebame reaguoti į pastabas. Nemanau, kad žaidėjai nenori, bet reikia laiko. Reikia laiko suprasti Eurolygą. O kita vertus, kartais net negaliu pateisinti, kodėl užmirštame derinius. Kodėl po minutės pertraukėlės padarome 3-4 pražangas puolime.
Didžiausios žvaigždės išvažiavo. Iš 7 naujokų dauguma tikrai geri. Kažkur pramazinome, kas tikrai pasirašant septynis naujus žaidėjus logiška. Visų nepataikysi. Bet lauksime naujų žaidėjų, ieškosime lyderystės, kuri išsibarstė po kitus klubus arba gavo traumas. Ir bandysime eiti į priekį.
Ir didelis didelis ačiū fanams. Jaučiam žiauriai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Š.Jasikevičius.
– Iki pertraukos pelnėte 48 taškus, trečiajame kėlinyje – 9. Kas nutiko?
– Nežinau. Kažkiek nepataikėme. Kažkiek nesusikūrėme. Nežinau, reikia žiūrėti video... Nežinau... 6/21 tritaškių yra sunku, bet bent jau šeši.
– Lekavičius nežaidė ketvirtajame kėlinyje. Netiko žaidimo planui?
– Kažkiek nesugebėjome savo sistemoje jų sustabdyti. Reikėjo besikeičiančių gynėjų. Kai kuriose situacijose negaliu kaltinti žaidėjų. Pataikyta aibė sunkių metimų, bet visi pataiko sunkius metimus prieš mus. Jei vienas žaidėjas pataiko du tritaškius per visą sezoną, jis pataiko keturis prieš mus. Tai mes, reiškia, esam tokie blogi, kad visi prieš mus įsižaidžia.
Nesinori auginti lūzerio mentaliteto, bet komandos prieš mus sužaidžia labai gerai. Reiškia, leidžiam joms taip žaisti.
– Vienas minėtų naujokų Landale'as puolime atrodė lyg ir kantresnis. Kiek komandą baudė jo ankstyvos penkios pražangos?
– Baudė, bet rūbinėje dabar kalbame apie žaidėjus, ką mes blogai padarėme, kur pralošėme. Matėsi, kad Jocko akys spindi. Jis kovojo. Kur anksčiau atlikdavo daug nesolidžių dalykų, tai dabar bent jau tikrai į tas detales kreipė dėmesį.
– Kiek prie tos prastos gynybos prisidėjo Quino Colomo vadovavimas „Valencia“ puolimui?
– Mūsų stepoutai prieš Colomą ir pagalba iš kitų pusių buvo mėgėjų lygos lygio. Jeigu Colomas visą pirmą kėlinį prabėgiojo su pakelta galva, tai reiškia, kad nei mes jį spaudėme, nei atakavome išėjus iš visų pikenrolų su Dubljevičiumi. Todėl teko priimti kažkokias korekcijas.
Tai gali būti tik Labeyrie tritaškiai. Negali būti prasiveržimai, atkovoti kamuoliai puolime ir t.t. Treneris gali išeiti ir prisiimti atsakomybę – gerbiamieji, rizikavau. Kodėl rizikavau, nėra taip sunku suprasti.
– Ko reikia komandai šitoje duobėje: laisvadienių galvoms prapūsti, daugiau treniruočių, daugiau laiko prie video peržiūrų?
– Salėj neužsidarysi, nes žaidžiame kas antrą dieną. Reikia žiūrėti video, kantriai. Nėra jokių stebuklingų lazdelių. Dirbsime kaip visada – po kiekvieno mačo analizuojame, rodome žaidėjams.
Nežinau, kiek žaidėjams dar reikia įkalti į galvą. Nes ir frazės tos pačios, ir klaidos. Rytoj vėl rodysim mačo video ir bandysim kažką pasiimti. Nėra stebuklingų dalykų. Aš stebuklingais dalykais netikiu. Ir per visą karjerą nesu matęs, kad kažkas kažką ateitų, padarytų ir labai suveiktų. Yra darbas, kantrybė, naujų žvaigždžių auginimas. Ir laukime, kad atsirastų komandoje lyderis.
Kas lyderiai, mes daugmaž žinome. Reikia, kad jie vestų komandą kiekvienas rungtynes, o ne kas antras. Reikia, kad jie būtų. Jeigu turi per daug jaunų žaidėjų ir neturi lyderių, tai taip ir yra.
Iš dalies, viskas yra suprantama, bet vien tik nuimk detales, iš pirmos pusės 47-ių, mes 27 taškus praleidome per savo klaidas. Pirmas 15 minučių padarom vieną pražangą, o tada prasideda festivalis. Kur, atrodo, gerai žaidi puolime, o gynyboj tu pridarai klaidų bam, bam ir viskas.
