| Penktadienis | Eurolyga | „Budučnost“ – „Žalgiris“ | 20:00 | Podgorica |
D.Maskoliūnas per tuos metus Vilniuje pernelyg nesusibičiuliavo su A.Džikičiumi, tačiau lietuvis kiek ilgiau užsiliko spaudos konferencijos salėje, kad persimestų keliais žodžiais su buvusiu partneriu.
Tarp 47 metų vyrų užsimezgė geri darbiniai santykiai. Išsiskyrę Vilniuje, vėliau specialistai susirašydavo ir konsultuodavosi profesiniais klausimais.
D.Maskoliūnas galėjo teirautis A.Džikičiaus informacijos ir apie konkrečius žaidėjus, ir apie krepšinį, nes serbas tai itin gerai išmano.
Jis mėgdavo nustebinti oponentų strategus įvairiausiais taktiniais sumanymais. Tokie Podgoricos „Budučnost“ komandai praėjusį sezoną atnešė čempionų titulą ir kelialapį į Eurolygą. Džile vietinių vadinamas specialistas iškart tapo herojumi, kuriam atleidžiamas ir fatališkas sezono startas 0-5.
Vilniuje A.Džikičius daugeliui įstrigo kaip kiek arogantiškas, bet geras netipiškas serbas. Ne tas rūstus tironas, kokie stereotipiškai būna Serbijos specialistai.
Tas unikalumas kažkuo primena nestereotipinį Kauno „Žalgirį“. Kai visas pasaulis seka naujausias krepšinio madas – žemą penketą, mobilius aukštaūgius, penkis iš toli pataikančius žaidėjus ant parketo ir t.t., žalgiriečiai eina prieš srovę.
Pavyzdžiui, „Žalgiris“ šį sezoną meta mažiausiai tritaškių Eurolygoje – vos 12,6 per vakarą. Tai yra net 3,9 tolimo metimo mažiau nei praėjusį sezoną, nors jau tada tai buvo mažiausias Eurolygos rezultatas.
Bet prikibti negali – su 47,6 proc. tritaškių pataikymu „Žalgiris“ yra pirmas Eurolygoje ir demonstruoja Top 4 puolimo reitingą.
Kai Europa pasuko penkių mobilių žaidėjų kryptimi, tai Šarūnas Jasikevičius šį sezoną ištraukė naują kozirį – du vidurio puolėjus aikštėje vienu metu, statant Antaną Kavaliauską šalia Brandono Davieso arba Lauryno Biručio.
Ir ką? Pagal +/ – statistiką, penketas su A.Kavaliausku ir B.Daviesu ant parketo kol kas atnešė didžiausią teigiamą naudą (+10). A.Kavaliausko bei L.Biručio kombinacijos irgi atnešė teigiamų rodiklių.
Unikalumas „Žalgirį“ daro ne tik įdomų, bet ir efektyvų.
Apie specifinį A.Džikičių ir specifinį „Žalgirį“ 24sek Podgoricoje kalbėjosi su Dariumi Maskoliūnu.
– Ką tokio turi Aleksandras Džikičius, kad galėtumėte teigti: na taip – čia tikras Džikičius?
– Na, taip – treneris iš liemens ir stuomens (juokiasi.). Didelis vyras, didelis vyras... (šypsosi.).
– Aš nebūtinai apie svorį!
– Jis supranta krepšinį. Tikrai nusimano krepšinyje. Džikičius moka panaudoti žaidėjų stipriąsias puses, išsireikalauti. Specifiniu būdu, bet moka.
– Ką reiškia specifiniu?
– Jis atrodo toks lėtas, gal nerangus, bet jis ir aštrus, ir staigus, ir griežtas.
– Ar dabar „Budučnost“ žaidime matote panašių dalykų, kokius matėte „Ryte“ prieš 6 metus?
– Matau labai daug. Net matau tuos pačius derinius – tie patys principai, kaip anksčiau.
Bet nieko naujo nepasakysiu, nes visi treneriai turi savo bagažą ir pritaiko jį prie žaidėjų, su kuriais dirba. O bazė yra tokia, kokią pats susikūrei. Aišku, ją tobulini ir pleti, bet matosi puolimo ir gynybos braižas, koks buvo akcentuojamas ir dirbant su detalėmis „Ryte“.
– Kuo „Ryto“ trenerių štabe padėdavote Aleksandrui Džikičiui?
– Aš dirbdavau su gynėjais – kaip ir visą laiką. Bet nebuvo tokio pasiskirstymo, kaip yra čia. Pas jį būdavo daugmaž viskas taip – treniruotė ir treniruojamės. O labai didelio bendravimo ir vaidmenų pasidalijimo tuo metu mūsų štabe nebuvo.
– O kaip apibūdintumėte savo vaidmenį „Žalgiryje“? Gal jis bėgant metams keičiasi?
– Mano vaidmuo čia nesikeičia – dirbame savo darbą. Šarūnas daug ko manęs prašo (šypsosi.). Čia daugiausia dirbu individualiai su gynėjais ir prisidedu prie bendro plano ruošimo. Bet mes čia darome viską bendrai.
– Kaip evoliucionuoja „Žalgirio“ žaidimas? Prieš porą metų Š.Jasikevičius akcentavo, kad „Žalgiris“ turi būti greitesnis ir atletiškesnis. Vėliau – kad aukštesnis ir mobilesnis. Klubas kryptingai ėjo to link komplektuodamas sudėtį. Kas bus toliau?
– Galime eiti tik į priekį. Praėjusį sezoną finalo ketverte likome treti, o kad eitume į priekį, reikia vėl ten būti ir užimti aukštesnę vietą.
Kalbant rimčiau, Europos krepšinio braižas keičiasi. Tie klasikiniai centrai tampa vis mažiau populiaresni. Vėlgi, priklauso nuo komandos žaidimo, bet visi nori paprastesnės gynybos. O „keisti viską“ gynyba yra viena primityviausių ir paprasčiausių.
Jeigu turi galimybę turėti tokius žaidėjus, kurie ar dideli, ar maži, bet yra vienodai mobilūs, žymiai paprasčiau ruoštis rungtynėms – ir puolimui, ir gynybai.
– Pasaulis linksta prie mobilių atletiškesnių centrų, o „Žalgiris“ šį sezoną pradėjo žaisti, remdamasis dviem vidurio puolėjais Brandonu Daviesu ir Antanu Kavaliausku. Kaip subrandinote tokią nestandartinę idėją?
– Kavaliauskas žaidžia kaip judrus ketvirtas (šypsosi). Modeliuojame žaidimą pagal varžovą ir kur galime jį užpulti. Jei matome, kad galime atakuoti ir su penktu, ir su ketvirtu, o varžovų priešininkai mums nepridarys problemų gynyboje – Brandonas su Kavaliausku galės apsiginti, stengiamės atakuoti iš visų pusių.
Yra daug niuansų. Negalėčiau pasakyti, kad mūsų komandos evoliucija priėjo prie to, jog žaidžiame su dviem centrais. Ne. Tiesiog turimais resursais prisitaikome prie priešininkų žaidimo ir ieškome vietų, kur galėtume juos atakuoti. Ne visada pasiseka, bet ieškome galimybių.
– Bet kai viso pasaulio krepšinis eina į žemesnius mobilesnius penketus su iš toli metančiais aukštaūgiais, atrodo, „Žalgiris“ eina prieš srovę – meta į aikštę du centrus, išmeta labai mažai tritaškių.
– Visi skaičiuoja labai paprastai – trys yra daugiau nei du. NBA eina tuo keliu – meta daug tritaškių. Europoje irgi daug komandų eina į tą pusę: „Real“, „Baskonia“, daug kitų.
Mes esame sisteminė komanda. Žaidžiame kontroliuojamą krepšinį ir krepšinį, kurį norime žaisti. Dėl to pas mus yra drausmė ir sistema. „Žalgiryje“ nėra trenerio nurodymo persivaryti kamuolį ir mesti tritaškį, nes tai gali būti sunkiai toleruotina (juokiasi.).
– Kaip kol kas vertinate komandos rezultatus ir žaidimo kokybę?
– Visada norisi geriau, bet manau, kad einame teisingu keliu. Jau dabar matosi, kad mes lipdomės ir kaip kolektyvas, ir kaip komanda.
Aišku, dar yra daug niuansų, kol visi iki galo įsilies ir vienas kitą supras. Tačiau manau, kad esame teisingame kelyje ir viskas priešaky.
Sužaidėme dar tik penkerias rungtynes ir visos jos buvo labai atkaklios. Faktas, kad dirbame teisingai. Nėra didelių liapsusų, kad pralaimėtume rungtynes dideliu skirtumu, kas netgi būtų visai logiška atsižvelgiant į sezono pradžią.
Yra pasikeitusių žaidėjų, pasikeitė mūsų „smegenų“ linija. Visi mažiukai pasikeitę. Tik Leo ne, bet jis grįžo po praleisto sezono. O ta linija svarbiausia mūsų sistemoje ir žaidimo filosofijoje. Jiems irgi reikia priprasti prie trenerio.
Bet aš labai tikiuosi, kad einame teisingu keliu.
