Žaidimas „Atlete“ ir debiutas rinktinėje
Dėmesį į save Klaipėdoje gimęs S.Štombergas atkreipė 1993 metais, kai žaidė Kauno „Žalgiryje“. Tačiau tuometis Kauno „Atleto“ ir Lietuvos ri ktinės treneris Vladas Garastas jį persiviliojo į savo komandą. Prieš tapdamas "Atleto" žaidėju S.Štombergas tais pačiais metais debiutavo Lietuvos rinktinėje, kuri buvo priversta žaistiatrankos turnyre, kad patektų į 1995 m. Europos pirmenybių finalą.
„Atletas“ kelis sezonus iš eilės LKL čempionate rimtai galynėjosi su „Žalgiriu“, tačiau čempionu taip ir netapo, o V.Garasto pasitikėjimą užsitarnavęs S.Štombergas 1995 su šalies rinktine vyko į Europos krepžinio čemionato finalą, kur laimėjo Europo sidabrą.
„Vyrukas buvo gerai sudėtas, aukštas – toks etaloninis lengvas kraštas. Jam reikėjo gerų treniruočių ir kuo daugiau žaidimo laiko. „Atlete“ jis tai gavo, nes iškart žaidė starto penkete. „Žalgiryje“ jis dar buvo toli iki pagrindinio penketo. Jis man tada priminė Artūrą Karnišovą – panašus ūgis, sudėjimas, jo metimo technika buvo puiki.
V.Garastas: Dabar mes stebimės, kai žaidėjai gerai pataiko, o tada stebėdavomės, kad nepataiko. Pavyzdžiui, ketvirtadienį mače su „Žalgiriu“ D.Savanovičius prametė tokį metimą laisvas – S.Štombergui taip nebūdavo.
1996 metais prieš „Žalgirį“ mes laimėjome šešis kartus, finalo serijoje pirmavome 2:0 ir tada S.Štombergas gavo traumą, negalėjo žaisti ir Žydrūnas Ilgauskas. Gaila dėl tų metų, kad visko nevainikavo čempionų titulas“, – prisiminė Vladas Garastas.
Savo pirmajame Europos čempionate 22 metų S.Štombergas žaidė septyniose rungtynėse ir rinko po 2,9 taško. Vis dėlto labiausiai Lietuvos krepšinio gerbėjai atsimena abejotiną momentą finale.
Rungtynėms einant į pabaigą ir Arvydui Saboniui jau gavus penkias pražangas aikštėje pasirodęs būsimasis rinktinės kapitonas vienoje iš atakų atsitrenkė į varžovą ir gavo pražangą puolime. Nors puolėjo metimas tada buvo taiklus, tačiau teisėjas iš JAV George'as Toliveris jo neįskaitė.
Eurelijaus Žukausko prisiminimai
„Mes abu klaipėdiečiai, tai aš Saulių gerai pažįstu, mes daug ką kartu patyrę, daug metų kartu žaidėme. Saulius kartais būdavo per geras, man atrodo, kad trenerio darbui jam dabar trūksta ne tik patirties, bet ir pykčio. Kad Saulius supyktų, jį reikia labai iš kantrybės išvesti“, – juokdamasis pasakojo 1996 metais į rinktinę pirmą kartą patekęs Eurelijus Žukauskas.
Nors 1995 m. E.Žukauskas nepateko į rinktinę, tačiau po metų Atlantos olimpiadoje jau žaidė nacionalinėje ekipoje.
„Dabar labai malonu atsiminti tas pergales, pasikalbėti kartu. Atsimenu, 1996 metais jau buvome kartu, teko ir krepšius panešioti kaip naujokams, buvome abu jauni, taip turėjo būti. Saulius niekada nebuvo išsišokantis, visada malonus žmogus“, – teigė E.Žukauskas.
Eurolygos čempionas 1999 m.
1996-1997 metų sezone net į Šanchajų išvykęs rungtyniauti S.Štombergas 1997 metais grįžo į „Žalgirį“ ir tapo vienu komandos lyderių. Kauno klubo puolėjas žaidė du sezonus ir iškovojo du skambius titulus.
„Aš visada pasitikėjau jaunimu, norėjau, kad kuo daugiau žaistų. Juk 1996 metais į olimpiadą neėmiau V.Chomičiaus ir G.Krapiko, tačiau pakviečiau Eurelijų ir Mindaugą Žukauskus, S.Štombergą, R.Vaišvilą, T.Pačėsą. Kažkas turėjo atverti kelią, o dabar žaidėjai labai ilgai neatsiskleidžia. Pavyzdžiui Mindaugas Kuzminskas yra labai panašus žaidėjas į S.Štombergą – etaloninis lengvas kraštas, bet kažkodėl niekaip iki galo neatsiskleidžia. Saulius atsiskleidė ir puikiai žaidė Kaune, laimėjo Eurolygą“, – teigė V.Garastas.
1998 metų Europos taurės turnyro finale į „Adecco“ komandos krepšį S.Štombergas įmetė net 35 taškus ir garantavo komandai pirmą tarptautinį trofėjų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Kitą sezoną „Žalgiris“ skambiai debiutavo Eurolygoje, kur 26 metų puolėjas dvitaškius metė net 59 proc., tritaškius 46 proc. taiklumu ir su 13,6 taško buvo antras pagal rezultatyvumą čempionu tapusio „Žalgirio“ žaidėjas. Panašius rodiklius dabartinis „Žalgirio“ treneris išlaikė iki pat karjeros pabaigos 2007 metais.
Bronza Sidnėjaus olimpiadoje 2000 m.
Po pergalingo finalo S.Štombergas išvyko į „Žalgirio“ tada įveiktą Bolonijos „Kinder“, tačiau tą sezoną su klubu titulų neiškovojo, tačiau viską kompensavo olimpiada Australijoje.
Iki paskutinių rungtynių po beveik 10 taškų per mačą rinkęs puolėjas sužibėjo susitikime dėl trečiosios vietos. Lietuvos rinktinei reikėjo atsigauti po per plauką JAV krepšininkams pralaimėto pusfinalio ir S.Štombergas buvo tas, kuris vedė komandą į priekį kartu su fenomenaliai tose pirmenybėse žaidusiu Šarūnu Jasikevičiumi.
V.Garastas: Vyrukas buvo gerai sudėtas, aukštas – toks etaloninis lengvas kraštas. Jam buvo reikalingas geras treniruočių procesas ir kuo daugiau žaidimo laiko.
S.Štombergas kovoje dėl bronzos įmetė 28 taškus, pataikydamas 70 proc. metimų. Olimpiniame turnyre puolėjas rinko po daugiau nei 11 taškų, krepšį atakuodamas 49 proc. taiklumu.
Eurolygos vicečempionas su „Tau Ceramica“ 2001 m.
Metus pažaidęs „Kinder“ ekipoje S.Štombergas persikėlė į Vitorijos „Tau Ceramica“ klubą. 2000-2001 metų sezone Ispanijos ekipa, kurioje žaidė ir Mindaugas Timinskas, pasiekė Eurolygos finalą. Tuomet jame buvo žaidžiama iki trijų pergalių, o Ispanijos klubo varžovas buvo tas pats Bolonijos klubas, tada persivadinęs „Virtus“.
Nors reguliariajame sezone S.Štombergas buvo vienas komandos lyderių (vid. 12,2 taško), o pusfinalyje su Atėnu AEK buvo įmetęs net 39 taškus, tačiau finalo serijoje tapo savo paties šešėliu. Dviženklį taškų skaičių lietuvis surinko tik pirmajame mače (12 taškų), o vėliau jo rezultatyvumas mažėju kartu su aikštėje praleidžiamu laiku. „Tau Ceramica“ seriją pralaimėjo 2:3.
S.Štombergas tą sezoną tritaškius metė net 51 proc. taiklumu (per 22 rungtynes), tačiau finalo serijoje pataikė vos 5 metimus iš 17 bandymų. Galime sakyti, kad visus tritaškius snaiperis „išmėtė“ pusfinalyje su AEK, kai pasiekė iki šiol nepagerintą rekordą, pataikydamas 9 tolimus metimus iš 9.
Sugrįžimas į „Žalgirį“ 2002 m.
Po nesėkmingos sezono pabaigos Ispanijoje S.Štombergas kitąmet vėl keitė klubą – žaidė Stambulo „Efes Pilsen“, kur tapo Turkijos čempionu ir taurės laimėtoju, tačiau po sezono vėl pakeitė ekipą. Šįkart jau būdamas vienas Lietuvos krepšinio rinktinės lyderių jis grįžo į „Žalgirio“ ekipą ir kartu su Gintaru Einikiu, Korneliu Davidu ir Edu Cota bei M.Timinsku sudarė smogiamąjį komandos penketą.
Vis dėlto, nepaisant neblogo lyderių žaidimo, sezonas „Žalgiriui“ buvo sunkus – iškovotos tik 5 pergalės iš 14-os ir kova baigta jau po grupių etapo. S.Štombergas buvo vienas pastoviausių krepšininkų komandoje, dviženklio taškų skaičiaus neįmetęs tik 5 rungtynėse.
R.Šiškauskas: Jis buvo vienas geriausių krepšininkų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ne veltui išrinktas ir į simbolinį turnyro penketą. Kaip komandos draugas jis buvo labai paprastas žmogus, niekada nepasikėlęs, visada su Sauliumi buvo lengva bendrauti.
„S.Štombergas visada galėjo pataikyti, dabar mes stebimės, kai žaidėjai gerai pataiko, o tada stebėdavomės, kad nepataiko. Pavyzdžiui ketvirtadienį mače su „Žalgiriu“ Duško Savanovičius prametė tokį metimą laisvas – S.Štombergui taip nebūdavo. Dabar labai trūksta snaiperių – pavyzdžiui Artūras Milaknis prametė septynis tritaškius, taip neturėtų būti. Laisvas žaidėjas turi pataikyti 50-60 proc. metimų. Žaidėjas turi jausti, ką daro ne taip – bloga trajektorija, ne taip ištiesta ranka. Reikia žinoti ne tik, kodėl įmeti, bet ir kodėl neįmeti.
Meistriškumo ženklas yra pastovumas. Futbolininkas Franckas Beckenbaueris kažkada sakė, kad žaidėjai negali būtiblogos formos. Aukšto meistriškumo sportininkas turi nuolat rodyti gerą žaidimą. Visa tai S.Štombergas turėjo“, – gyrė buvusį žaidėją V.Garastas.
2003 metų Europos auksas
Su Lietuvos rinktine S.Štombergas laimėjo 1996 ir 2000 metų olimpinių žaidynių bronzos medalius, tačiau didžiausias apdovanojimas, iškovotas su nacionaline rinktine, yra Europos auksas, laimėtas Stokholme.
„Jis buvo vienas geriausių krepšininkų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ne veltui jis buvo išrinktas ir į simbolinį Europos penketą.
Jis paprastas žmogus, nepasikėlęs, visada su Sauliumi buvo lengva bendrauti. Apskritai, toje rinktinėje buvome labai draugiški. Jau nebežinau, kodėl kapitonu buvo būtent jis, tai turbūt nulėmė jo savybės, be to, jis buvo vienas pagrindinių komandos žaidėjų, nevengė padėti kitiems, pamokyti. Paskirti jį kapitonu buvo visos komandos sprendimas“, – pasakojo rinktinėje taip pat žaidęs Ramūnas Šiškauskas.
Švedijoje puolėjas buvo ketvirtas pagal rezultatyvumą rinktinėje, bet tempė ekipą į priekį pusfinalyje su Prancūzija. Tada S.Štombergas įmetė 22 taškus ir rezultatyvumu nusileido tik Tony Parkeriui. Nors finale pirmaisiais smuikais jau griežė kiti žaidėjai, tačiau komandos kapitonui šis turnyras rinktinėje pagal statistinius rodiklius buvo pats sėkmingiausias (13,7 taško, 4,5 atk. kam.) ir tai garantavo vietą geriausių turnyro žaidėjų penketuke.
Tragiškas olimpiados pusfinalis su Italija 2004 m.
Atėnuose Lietuvos rinktinė krepšinio sirgalius tiesiog pakėlė ant sparnų, kai grupės varžybose parklupdė JAV rinktinę. Nors iš tų rungtynių labiausiai įsiminė trys iš eilės Š.Jasikevičiaus tritaškiai, tačiau komandos kapitonas S.Štombergas įrodė, kad yra NBA lygio puolėjas ir surinko vienintelį dvigubą dublį Lietuvos rinktinės oficialiuose turnyruose – 16 taškų ir 10 atk. kamuolių.
Vis dėlto pusfinalis su Italija tapo tikru siaubo vakaru, kai tritaškių lietų surengę varžovai po trijų ketvirčių turėjo 10 taškų pranašumą. Būtent tada darbo ėmėsi S.Štombergas, užvedęs ekipą spurtui 15:0, po kurio lietuviai buvo priekyje penkiais taškais. Tačiau netrukus S.Štombergas gavo penktąją pražangą, sėdo ant suolo, o rinktinė turėjo atsisveikinti su viltimis iškovoti olimpinį auksą. Po šio turnyro kapitonas atsisveikino su nacionaline rinktine.
„Jis buvo vienas tų, kuris užvedė komandą, pelnė taškų, kai reikėjo, suteikė mums vilties. Saulius buvo aukštos klasės žaidėjas, tačiau mums nebepavyko išsikapstyti.
Kai jis pasitraukė iš rinktinės, visi gerbė šį jo sprendimą. Krepšininkai vieni kitus visada supranta ir gerbia jų sprendimus. Niekas tada nebandė jo perkalbėti, reikėjo žiūrėti į priekį“, – teigė R.Šiškauskas.
Karjeros pabaiga ir trenerio darbas
Prieš baigdamas savo karjerą S.Štombergas dvejus metus iš eilės rungtyniavo Kazanės „Uniks“ klube, su kuriuo pasipuošė Rusijos pirmenybių sidabro medaliais. Paskutiniame savo sezone puolėjas buvo tikras ekipos lyderis, Europos taurės rungtynėse per 16 susitikimų rinkęs po 14,6 taško, o tritaškius metęs net 58,5 proc. taiklumu (31/53). 34 metų sulaukusio S.Štombergo sprendimas baigti karjerą tada nustebino daugelį.
Nors 2009 metais puolėjas buvo grįžęs į „Uniks“, tačiau po metų, praleistų NKL pirmenybėse, S.Štombergui nebepavyko pasiekti buvusį lygį ir jis galutinai baigė karjerą.
Jau po dviejų metų S.Štombergas dar kartą grįžo į „Žalgirį“ – šįkart kaip treneris. Pradėjęs darbą A.Sabonio krepšinio akademijoje, jis vėliau tapo kauniečių dublerių treneriu, o šio sezono pradžioje buvo paskirtas vyriausiuoju treneriu.
E.Žukauskas: Saulius kartais būdavo per geras, man atrodo, kad trenerio darbui jam dabar trūksta ne tik patirties, bet ir pykčio. Kad Saulius supyktų, jį reikia labai iš kantrybės išvesti.
„Jis įmestas į verdantį katilą. Labai sunku dirbti, kai komandą formavai ne pats. Tačiau jam sekasi tikrai neblogai. Kaip dirba „didieji“ treneriai? Jie sako: „Man nupirkite gerą centrą, gerą metiką, tada aš treniruosiu“ – S.Štombergas gavo tai, ką gavo“, – kalbėjo V.Garastas.
Pašnekovas nesutiko su E.Žukausko žodžiais, kad S.Štombergui kaip treneriui trūksta griežtumo. V.Garasto teigimu, svarbiausia ne balso tembras, griežtumas ar švelnumas, o profesionalumas.
„Treneris neturi būti piktas, rėkti ar daužyti stalo kumščiu. Svarbiausia, kad jis kalbėtų dalykiškai, profesionaliai, mokėtų tinkamai paaiškinti. Be to, nepasakyčiau, kad Saulius labai yra ramus. Pažiūrėkite, prie linijos jis vaikštinėja, šaukia, reaguoja – tikrai nekovoja dėl kultūringiausio trenerio prizo (juokiasi). Dainius Adomaitis yra tikrai ramesnis“, – du buvusius komandos draugus lygino V.Garastas.
