| Ketvirtadienis | Eurolyga | „Baskonia“ – „Žalgiris“ | 21:45 | Vitorija |
K.Pangosas į savo metimų seriją įtraukė „Žalgirio“ direktorių Paulių Motiejūną, kantriai padavinėjusį šiam kamuolį iš po krepšio.
„Back on track“, – tyliai sumurmėjo žalgirietis po taiklaus metimo.
Iš pradžių apėjęs visą perimetrą, vėliau 188 cm ūgio krepšininkas stojo mesti baudų metimų.
Dar koledžo laikais K.Pangosas prieš baigdamas treniruotę mesdavo baudas tol, kol vieną pramesdavo. Sykį pataikė 126 iš eilės.
Visas šis ritualas visai nepatiko „Fernando Buesa“ arenos prižiūrėtojui. Pusamžis vyras juodais plaukais ir pavargusiu veidu buvo vienintelis vietinis darbuotojas, likęs gigantiškai atrodančioje beveik 16 tūkst. žiūrovų talpinančioje arenoje.
Iš lauko „Fernando Buesa“ kažkuo primena kurią nors iš „Žiedų valdovo“ tvirtovių, kuri trečiadienio vakarą net švilpavo nuo milžiniškų vėjo gūsių.
Bet tą tvirtovę prižiūri vienintelis žmogelis, kurį pavadinsime, tarkim, Pedro. Pedro padarė visus žingsnius, kad vėlų trečiadienio vakarą „Fernando Buesa“ plušėję žalgiriečiai suprastų, jog metas važiuoti namo: visų akivaizdoje užsivilko striukę, surinko kamuolius į krepšį K.Pangosui ir keliems kitiems žalgiriečiams dar nebaigus pratybų, sumažino šviesų skaičių arenoje ir nervingai stumdė kėdes.
Bet nei Pedro, nei „Žalgirio“ pergalės ar puikūs statistiniai rodikliai neišvarys K.Pangoso iš aikštės.
Apie jo darbštumą net parašyta knyga.
Jaunystėje K.Pangosas gyveno per 10 kilometrų nuo artimiausios treniruočių salės, tad tokią pats įsirengė savo kieme: ant aikštelės pasidėjo kopėčias, kad turėtų kliūtis, žemam driblingui gerinti prisistatė kėdžių su šluotkočiais, o skalbykloje į sieną įrėmė matrasą perdavimams šlifuoti.
K.Pangosas anksti suprato, kad turi dirbti sunkiau ir būti gudresnis, jei nori pranokti kitus gerus atletiškesnius krepšininkus. O vienas iš dviejų jam reikšmingiausių šūkių: „Visada dėkingas, bet niekada nepatenkintas“.
Tad K.Pangosas labai vertina „Žalgirio“ kelionę Eurolygoje, kuri gali užsitęsti iki seniai kada Kaune neregėtų atstumų. Atakų organizatorius vertina ir tą Šarūno Jasikevičiaus pasitikėjimą, kuriuo jis globoja kanadietį antrus metus „Žalgiryje“.
Net ir po juodžiausių K.Pangoso vakarų Šaras garsiai užstodavo savo aikštės generolą, kai šio kryptimi lėkdavo kritikos strėlės.
Šį sezoną K.Pangosas atsidėkoja „Žalgirio“ treneriui 12,8 taško (47,1 proc. trit.), 6,1 rezultatyvaus perdavimo ir 13,7 naudingumo balo vidurkiu.
Tai vienas iš trijų daugiausiai perdavimų visoje Eurolygoje išskirstančių krepšininkų. Kūrybiškumą K.Pangosas išsiugdė lankydamas futbolo treniruotes, kuriose dievino mušti įvarčius po driblingo. Jis buvo vienas geriausių Ontarijuje, bet nusprendė pereiti į ledo ritulį, kur turėjo įgūdį atrasti komandos draugus ir įžvelgti tą kitą perdavimą. Kevinas buvo kietas ant ledo, bet draugų skatintas išbandė ir tinklinį, kur lavino savo ranką tapdamas vienu geriausių tinklininkų savo regione.
Galop aštuntoje klasėje susitelkęs krepšiniui, dabar K.Pangosas yra vienintelis žalgirietis, visas 25 Eurolygos rungtynes pradėjęs starto penkete. Jis taip pat yra rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas, kai sprendžiasi rungtynių nugalėtojas – ketvirtuosiuose kėliniuose pelno vid. 4,1 taško, o jo taiklumas iš visų nuotolių viršija 50 proc.
Antrajame Eurolygos rate – atėjus svarbiausioms kovoms, jo vidurkis šoktelėjo iki 14 taškų, 6,8 rezultatyvaus perdavimo ir 15,8 naudingumo balo.
Tai elitiniai skaičiai, kuriems Eurolygoje iš įžaidėjų prilygsta nebent Atėnų „Panathinaikos“ žvaigždė Nickas Calathesas.
Mykolo Stumbro skaičiavimais, joks kitas „Žalgirio“ žaidėjas neturi tokio gero +/ – rodiklio (+98).
„Pernai buvome dešimties žaidėjų komanda, o dabar žinome, kad mūsų lyderis yra Kevinas. Jis pasiruošęs vesti į priekį bet kurią Eurolygos komandą. Daugiau visi žaidžia iš jo, – Kevino talentui prieš porą savaičių po pergalės prieš Barselonos vyrus nusilenkė Š.Jasikevičius. – Ulanovas, Milaknis ir Jankūnas žaidžia toje pačioje sistemoje, kas labai padeda. Tai leidžia išnaudoti jų stipriąsias savybes, jiems priprasti prie trenerių kolektyvo. Kuo daugiau tęstinumo, tuo geriau, bet Kevinas mus pakelia į aukščiausią lygį.“
Skrisdamas į Vitoriją K.Pangosas su savimi pasiėmė knygą „Awaken the Giant Within“ („Pažadinti savyje milžiną“, – liet.). Nejaugi tokį puikų sezoną žaidžiantis žalgirietis tokio dar neišlaisvino?
K.Pangosas juokiasi: „Na taip, bet, manau, visada galima dar labiau augti. Tad tą aš ir stengiuosi daryti.“
– Kevinai, tai svarbus sezono metas ne tik „Žalgiriui“, bet ir jūsų buvusiai komandai „Gonzaga Bulldogs“. Kiek toli šiemet Gonzagos universitetas gali žengti NCAA „Kovo beprotybėje“?
Manau, kad „Žalgirio“ ribos siekia dangų.
– Manau, kad iki galo. Ir aš tuo tikiu. Šiuo sezono laiku laimi komandos, kurios pasiekia geriausią formą. Ir „buldogai“ žaidžia gerai. Aš jais tikiu.
– Ar pavyks paryčiais keltis žiūrėti „Bulldogs“ rungtynių, kaip pernai, kai žiūrėdavote transliacijas susiskambinę su Domantu Saboniu?
– Jei atvirai, aš dabar labai susitelkęs į „Žalgirio“ mačus.
Laisvu laiku tikrai pasižiūrėčiau, tačiau bet kokiu atveju galvosiu apie juos ir visada palaikysiu.
– Ar jau teko bendrauti su Domantu Saboniu po to nelemto epizodo, kai Joelis Embiidas užgriuvo lietuviui ant kojos?
– Dar nespėjau. Pasiklausiu, kaip jam sekasi. Kita vertus, mačiau tą jo fantastišką dėjimą prieš keletą dienų Bostone.
– Koledžo krepšinį jums turėtų priminti „Žalgirį“ supanti atmosfera – pergalės, išpirkti visi bilietai į Eurolygos namų rungtynes, didžiulis ažiotažas Kaune. Kaip dabar atrodo „Žalgirio“ krepšininko diena Kauno gatvėse?
– Jausmas nuostabus. Sirgaliai mus labai palaiko.
Mieste jie prieina paspausti rankos. Ir mums tai labai patinka. Palaikymas yra puikus dalykas.
– Jau vien ketvirtfinalis pergalių išsiilgusiems „Žalgirio“ sirgaliams būtų didžiulis pasiekimas. Jūsų akimis, kaip toli šį sezoną gali žengti „Žalgiris“?
– Kiek įmanoma toliau. Manau, kad mūsų ribos siekia dangų.
Ačiū Brandonui, tai buvo tikrai gražu! Man dar nėra taip nutikę, tad net pasimečiau.
Tik turime koncentruotis į kiekvieną mačą atskirai ir neužbėgti įvykiams už akių. Tai lemiamas sezono metas, tad turime tai tęsti.
– Tokiomis sezono akimirkomis komandai labai padeda puiki komandos atmosfera. Ką apie ją „Žalgiryje“ pasako epizodas Stambule, kai Brandonas Daviesas priėjo jums paduoti po prasiveržimo pamestą sportbatį ir dar jį atrišo?
– Atmosfera mūsų komandoje tikrai puiki. Ačiū Brandonui, tai buvo tikrai gražu! (šypsosi) Man dar nėra taip nutikę, tad net pasimečiau.
– Pastebėjau, kad lėktuve turėjote knygą „Awaken the Giant Within“ („Pažadinti savyje milžiną“, – liet.). Nejaugi tas milžinas šį sezoną dar nebuvo pažadintas?
– Na, taip (juokiasi), bet manau, kad visada gali augti. Ir aš tą stengiuosi padaryti.
Girdėjau, kad tai gera knyga. Tėtis man ją atsiuntė, tad stengiuosi kasdien mokytis.
– Kai pirmąjį sezoną „Žalgiryje“ jūsų žaidimas užbanguodavo ir kartais pasigirsdavo kritika, Šarūnas Jasikevičius visada jus garsiai užtardavo. Ar jautėte trenerio palaikymą?
– Taip, žinoma.
Gera, kai trenerių štabas tave palaiko. Nepavyks visada sužaisti gerai. Bet aš visada stengiausi atiduoti visas jėgas. Nes paprastai tada nutinka geri dalykai.
– Po pergalės prieš „Barcelona“ Š.Jasikevičius prasitarė, kad jūs esate „Žalgirio“ lyderis, kuris pakelia komandą į kitą lygį. Ar šį sezoną jaučiate daugiau atsakomybės, ypač lemiamomis akimirkomis?
– Manau, kad lyderis gali pasireikšti skirtingais būdais. Tai nebūtinai žmogus, kuris mes svarbiausią metimą.
Nemanau, kad lyderis privalo atlikti lemiamus metimus ar perdavimus. Jis turi pastūmėti komandą žaisti geriausiai kiekvieną dieną.
Bet kaip įžaidėjas, aš stengiuosi būti aikštės treneris. Todėl kai ateina laikas, aš bandau vesti komandą ir įsitikinti, kad priimsime geriausią sprendimą.
Štai, ką aš matau lyderiu. Nemanau, kad lyderis privalo atlikti lemiamus metimus ar perdavimus. Jis turi pastūmėti komandą žaisti geriausiai kiekvieną dieną.
– Grįžtant prie koledžo temos, NCAA ketvirtakursiai žino, kad sezono pabaigoje žaidžia paskutiniuosius savo mačus universitete. Kai pernai kalbėjomės Vitorijoje, tada buvote tikras, kad kitą sezoną liksite „Žalgiryje“. O ar dabar, pasitinkant lemiamą sezono stadiją, neapima panašus jausmas, kaip ruošiantis atsisveikinimui su „Gonzaga Bulldogs“?
– Žinote, taip toli į priekį nežiūriu. Tiesiog mėgaujuosi šia kelione.
Turime ypatingą komandą ir turime susitelkti būsimiems mūšiams. Dabar tai svarbiausia.
