Artūras Milaknis ramiai rišosi šortus, kai pirmojo kėlinio pabaigoje kilo nuo atsarginių suolo. Rekordinį 20 taškų fejerverką virš „Brose“ gynybos užtvarų Kaune susprogdinęs snaiperis vėl buvo Bambergo baudėjas.
Dar antrajame kėlinyje įmetęs tris tritaškius A.Milaknis iš viso baigė mačą net su 6 taikliais tolimais metimais iš 9 ir 18 taškų.
Kaip vėliau už „Žalgirio“ rūbinės durų pasakys Šarūnas Jasikevičius, būtent dėl Milo tolimų metimų žaliai balti dar laikėsi triukšmingame Bambergo kovos ringe.
Bet kitaip nei praėjusį kartą, kai A.Milaknis mėgavosi „Žalgirio“ pergale ir rezultatyviausiomis karjeros rungtynėmis, šįkart snaiperis nuleista galva pasitiko antrojo mačo su „Brose“ pabaigą.
Pakartotas šešių pataikytų tritaškių rekordas – velniop.
„Taip, be abejo... Tie taškai... Bet kas kitas gali juos sumesti, – savo rezultatyvumo nesureikšmino A.Milaknis. – Svarbiausia, kad būtų pergalė. Antrasis ratas prasidėjo ir dabar kiekvienas taškas labai svarbus. Ypač su tokiomis komandomis kaip Bambergas, Valensija... Tas rezultatyvumas mažiausiai rūpi.
Visiškai nesustovėjome, kaip turėjome ir planavome. Gavome neigiamą rezultatą.“
– Ko nepavyko įgyvendinti gynyboje, kad praleidote net 92 taškus?
– Pačių paprasčiausių dalykų. Kartais gal kitiems atrodo sudėtingos schemos, bet pas mus jos, iš tikro, labai paprastos. Nežinau, kodėl... Visi kažkur, tai vienas, tai kitas.
Šiandien neturėjome ūgio pranašumo, bet iki tos gynybos sistemos mes net nepriėjome – neišeidavome iš priekio, leisdavome lengvai priimti kamuolį ir prasidėdavo problemos.
Daug jų buvo.
– Dėl gynybos ir prasidėjo žaidimo griūtis?
– Faktas, kad tai viską išmuša. Treneris pradeda rotacijas, leidžia vieną, antrą, trečią... Vienas penketas žaidžia ilgiau, atsiranda susižaidimas, bet su rotacijomis kartais išeina vienas kažkur, kitas, trečias.
Nėra taip, kad vienas žaidėjas daro 10 klaidų iš eilės, bet paskui bendrame paveiksle susideda ir išeina ne koks vaizdas.
– „Žalgiriui“ 2018-ieji ir antrasis Eurolygos ratas prasidėjo sunkiai. Komanda psichologinėje ar žaidimo duobėje?
– Nemanau, kad esame duobėje. Kaip treneris minėjo, reikia įjungti režimą, kad nesame finalo ketverto komanda, kuriai visi atidarys ratus.
Jis ir minėjo, ir patys turime įsikalti į galvą, kad kiekviena komanda antrajame rate lips dar labiau. Kur kažkas neįvertino, dabar tokių neatsiras.
Visi lips su dviguba energija, tiek norėdami atsirevanšuoti, tiek norėdami mus išstumti iš aštuntuko.
