Įdomus sutapimas. J.Laporta antrą kartą perima „Barcelona“ organizacijos vairą. O kai tą padarė pirmą sykį – 2003-aisiais, visai kaip šiemet Karaliaus taurę, Šarūnas Jasikevičius prieš 18 metų aplaistė Eurolygos čempionų titulą.
Ir tada, ir dabar jis žinojo, kad naujojo prezidento laukia galvosūkis dėl didžiulių „Barcos“ piniginių problemų ir sunki misija sugrąžinti futbolo klubą į užleistas vietas tiek Ispanijoje, tiek Europoje.
Tik priešingai nei tada, Šarūnas Jasikevičius dabar ramus dėl savo ateities Barselonoje.
Kaip 15min pasakoja šaltiniai Barselonoje, visi kandidatai į „Barcelona“ prezidento poziciją labai teigiamai žiūrėjo į Šarūno Jasikevičiaus lyderystę krepšinio programoje. Anot kolegų iš Ispanijos, Šaras prieš rinkimus buvo susitikęs su J.Laporta. Iš šio vyro lietuvis visada jautė susižavėjimą ir pasitikėjimą. Bet prieš 18 metų jų kelią perbėgo juoda katė, vardu Svetislavas Pešičius.
2003-aisiais Šaras su „Barcelona“ laimėjo trigubą karūną – Ispanijos lygą, Karaliaus taurę ir Eurolygą. Nors savo besibaigiančio kontrakto sezono metu įžaidėjas girdėjo įvairiausių kalbų – Madrido žurnalistai su pasimėgavimu kurstė aistras, kad jo vieta ruošiama Milošui Vujaničiui, Š.Jasikevičius neabejojo, kad „Barca“ negali jo pramesti. Tik ne tada, kai jis yra viską laiminčios komandos atakų organizatorius.
Maža to, Šaras tapo Ispanijos čempionato finalo serijos MVP. Bet „Barcelona“ neskubėjo su savo pasiūlymu.
Krepšininko agentas Maurizio Balducci vis bandė įtikinti savo klientą, kad „Barcelona“ jo nebenori. Bet Šaras nesiklausė. Netikėjo ir nenorėjo tuo tikėti.
„Laporta buvo mano gerbėjas, – savo autobiografijoje „Laimėti neužtenka“ rašė Šaras. – Visi žinojome apie ekonomines „Barcelona“ klubo problemas, bet būčiau sutikęs net su mažesniu atlyginimu.“
Gandai apie M.Vujaničiaus sandorį su „Barcelona“ subliūško, bet S.Pešičius užsinorėjo Vlado Ilievskio – visiškos priešingybės Šarūnui Jasikevičiui. Katalonai dar paklojo stambią sumą už gynėjo iš Ispanijos Rogerio Grimau išpirką. Šis judesys žaidėjų turguje nereiškė nieko gero lietuviui.
„Pešičius, palaikęs glaudžius ryšius su sporto direktoriumi Maceiru, manęs nenorėjo ir viskas. Per vieną susirinkimą pasakė tai aiškiai. Gerai. Su šituo man buvo lengviau susitaikyti, – „Laimėti neužtenka“ rašė Šaras. – Tačiau kai jis, nenorėdamas viešai prisiimti atsakomybės už savo pasirinkimą, pareiškė laikraščiams, kad aš nekreipdamas dėmesio į sudėtingą klubo padėtį, nesutikau su mažesniu atlyginimu, negalėjau su tuo taikstytis. Jie man pasiūlė 400 tūkst. dolerių, kai per trejus ankstesnius metus uždirbdavau po 800, 850, 900.“
M.Balducci Šarui pasakė, kad tai nėra pasiūlymas. Tai siūlymas susikrauti lagaminus.
Kol vis tikėjo, kad pavyks susitarti su „Barcelona“, Š.Jasikevičiui nuplaukė keli įdomūs karjeros tęsiniai. Susidomėjimą rodė kiti Ispanijos klubai Vitorijos „TAU Ceramica“ bei „Valencia“, taip pat Tel Avivo „Maccabi“. Skambino ir „San Antonio Spurs“ vadovas RC Bufordas. Galiausiai Šaras sudarė dvejų metų kontraktą su „Maccabi“.
„Barcelona“ labai greitai suprato padariusi klaidą.
Kito Eurolygos čempionų titulo katalonai lauks 7 metus. O po konflikto su klubo vadovais S.Pešičius bus atleistas po sezono.
Tuo tarpu Šaras tais metais džiaugėsi gyvenimu. Jis vėl laimėjo Eurolygą ir tapo „Maccabi“ dievuku. Bet įžaidėjo širdis buvo Barselonoje.
Tel Avivo klubo krikštatėvis Shimonas Mizrahi netgi atnaujino garantuotą lietuvio sutartį pakeldamas jam atlyginimą antrajam sezonui. Nors 2004-ųjų vasarą Šarą iš Izraelio norėjo nudžiauti ne vienas Eurolygos klubas. Tarp jų ir „Barca“.
Pirmiausia, dar 2004-ųjų Eurolygos finalo ketverto metu Maskvos CSKA per apdovanojimų vakarą ant servetėlės jam užrašė trijų milijonų eurų sutartį. Penkiais-šešiais kartais daugiau, nei jis tada uždirbo „Maccabi“. Šaras dvejojo, nes jo galvą vėl apsuko „Barcelona“.
Kai tik Barselonos ekipa atleido S.Pešičių, jam iškart skambino tuometinis klubo sporto direktorius Valero Rivera. Su juo norėjo susitikti pats „Barcelona“ organizacijos prezidentas J.Laporta.
Katalonų flirtas prasidėjo prieš pat Lietuvos rinktinės pasiruošimo stovyklą 2004-ųjų Atėnų olimpinėms žaidynėms.
Šaras tuo metu kaip tik buvo Ispanijoje. Tik kiek tolėliau nuo Barselonos. Žydrūnas Ilgauskas surengė jam unikalų bernvakarį – išsitempė į bulių bėgimą Pamplonoje. Šaras bandė slėpti veidą dangstydamasis kepure, kad tik kas nepastebėtų. Jo kontraktas su „Maccabi“ tikrai nesuteikė privilegijos rizikuoti savo sveikata lyg bepročiui lakstant nuo bulių. Beje, toje minioje buvo ir Dennisas Rodmanas.
Pagal kruopščiai sudėliotą planą, Šaras iš Pamplonos turėjo grįžti į Lietuvą ir prisistatyti į nacionalinės komandos stovyklą. Skrydis į tėvynę – per Barseloną.
Slaptas susitikimas buvo suplanuotas persėdimo metu, vienų avialinijų VIP laukimo salėje. Šaro ten laukė Laporta. Kuris, aišku, neketino niekur skristi.
Vos išvydęs lietuvį, katalonas prišoko prie jo ir paklausė: „Na, ar susitarsime?“
Jis sakė paruošęs penkerių metų, maždaug 10 milijonų vertės sutartį. Nors „Barcelona“ tuo metu turėjo finansinių rūpesčių, kontraktas buvo išdėliotas taip, kad Š.Jasikevičiaus alga kiltų su kiekvienu sezonu.
J.Laporta vis klausinėjo Šaro, ką „Barcelona“ turėtų pakeisti, ką pataisyti. Bet didžiausia viršininko problema buvo „Maccabi“.
Jis kažkodėl teiravosi lietuvio, ar nevertėtų į Tel Avivą pasiųsti žydų tautybės advokato išpirkos klausimams spręsti. „Barcelona“ neturėjo konkretaus pasiūlymo „Maccabi“ ir tikėjosi, kad šie paleis Šarą vos ne už dyką.
Š.Jasikevičiui tai sukėlė įtarimų. Jei klubas nori, tai išsiperka žaidėją ir viskas. Tačiau gražūs žodžiai nevirto niekuo. Derybos nutrūko, o Šaras liko žaisti „Maccabi“ ir antrajam sezonui. Su Tel Avivo vyrukais jis 2005-aisiais ramiai užsidėjo ant galvos dar vieną Eurolygos nugalėtojų karūną.
Dabar Šaras turėtų apsidžiaugti, kad jo keliai vėl susikirto su šiuo entuziastingu klubo šeimininku. Bent jau džiaugiasi didžioji dalis Barselonos komandos bendruomenės.
15min kolegos Barselonoje pasakoja, kad katalonai myli J.Laportą dėl jo charizmos, aktyvumo ir gebėjimo įpūsti žaidėjams pasitikėjimo savimi.
Pavyzdžiui, vos laimėjęs prezidento rinkimus, katalonas kartu su visa „Barcelona“ futbolo komanda išvyko į Paryžių dėl lemiamų Čempionų lygos rungtynių su „Paris Saint-Germain“.
Katalonams nepavyko atsirevanšuoti Paryžiaus klubui ir „Barcelona“ pasitraukė iš Čempionų lygos turnyro. Tačiau J.Laporta yra priežastis, dėl kurios Lionelis Messi vis dėlto ketina sėsti prie derybų stalo ir išklausyti „Barcelona“ komandos pasiūlymo. Prie buvusio „Barcos“ boso Josepo Maria Bartomeu tai būtų buvę neįmanoma.
J.Laporta nėra krepšinio ekspertas ir dievina futbolą. Bet tarp krepšininkų jis turi gerą reputaciją. J.Laporta moka sutelkti, patikėti lemiamus sprendimus savo srities specialistams ir ta jo pagarba Šarui neturėjo išgaruoti.
„Barcelona“ krepšinio sirgalių bendruomenė su nostalgija prisimena 2010-ųjų Eurolygos finalą Paryžiuje.
Mūšio su Pirėjo „Olympiakos“ eigoje, maždaug trečiojo kėlinio pabaigoje, J.Laporta įžengė į „Bercy“ areną, o paskui jį žengė „Barcelona“ futbolo komandos žvaigždynas: Pique, Xavi, Bojanas, Busquetsas ir Puyolis.
Šį žvaigždžių susibūrimą inicijavo būtent J.Laporta. Jis įkalbėjo „Barcelona“ futbolininkus kartu su juo privačiu lėktuvu nuskristi į Paryžių, aprengė juos krepšininkų marškinėliais ir visi kartu nustebino „Bercy“ arenos publiką.
Išvydę savo dievukus, „Barcelona“ sirgaliai Paryžiaus tribūnose pradėjo traukti dainas apie savo herojus. „Barcelona“ krepšinio aistruoliai tai prisimena kaip magišką momentą. Kaip ir tą pastarąjį kartą iškovotą Eurolygos trofėjų.
| Pirmasis J.Laportos bandymas Barselonoje prasidėjo be fejerverkų. Klubo šeimininkui vienų sirgalių teko prašyti kantrybės dėl Franko Rijkaardo ir Ronaldinho projekto, o kitus – chuliganus, jis norėjo išvaikyti iš „Camp Nou“. Vietos policijos tyrimas parodė, kad chuliganiškais veiksmais garsėjusi ir pasikėsinimais nužudyti besišvaisčiusi grupuotė rezgė planą pagrobti J.Laportą. Bėgant metams J.Laporta sėkmingai sukarpė didžiulę „Barcelona“ skolą, pertvarkė klubo pajamų modelį ir pradėjo naują erą su Samueliu Eto'o, Deco, Carlesu Puyoliu, Xavi, Andresu Iniesta ir Victoru Valdesu. Vis dėlto titulų badas ir organizacijos viduje didėjęs nepasitenkinimas vos neišvertė J.Laportos iš kėdės. Pavyzdžiui, krepšinio programos vadovai kaltino J.Laportą autoritariniais metodais ir perdėtų galių naudojimu. „Barcelona“ boso opozicionieriai netgi inicijavo savotišką J.Laportos nušalinimo procesą, bet pritrūko kelių procentų balsų, kad katalonas teisiškai būtų patrauktas iš posto. Jo kadenciją išgelbėjo drąsus Pepo Guardiolos – visiškai nepatyrusio trenerio, nusamdymas. Tačiau prie P.Guardiolos „Barca“ sužaidė sėkmingiausią savo sezoną istorijoje ir užsidėjo trigubą karūną su Ispanijos čempionato, Karaliaus taurės ir Čempionų lygos titulais. Prie J.Laportos „Barcelona“ futbolo klubas keturiskart laimėjo nacionalinį čempionatą, sykį – Karaliaus taurę, dukart – Čempionų lygą. Krepšininkai triskart laimėjo Ispanijos pirmenybes, dukart – Karaliaus taurę, dukart – Eurolygą. |
15min Barselonoje kalbinti vietos žurnalistai nesitiki, kad „Barcelona“ krepšinio klubas smarkiai pajaus šių rinkimų rezultatų reikšmę.
Ir nepaisant didelės skolų kupros, nesitikima, kad Šaro komandos biudžetas bus smarkiai apkarpytas. Šioks toks finansinių resursų sumažėjimas tikėtinas, bet J.Laporta tikrai neišdarkys tokio ambicingo projekto.
Tiesa, pasikeitimų gali būti sporto programos kabinetuose. Manoma, kad savo posto neteks sporto direktorius Nacho Rodriguezas, kuris buvo vienas artimiausių žmonių Šarui prie buvusios „Barcelona“ vadovybės.
Tiesa, jam į komandą ruošiamas kitas geras Š.Jasikevičiaus bičiulis Juanas Carlosas Navarro. „Barcelona“ krepšinio ekipos legendai ruošiamas svarbus vaidmuo vadovų kabinete.
„Kai ateis naujas prezidentas, vėl reikės prisitaikyti prie kažkokių gyvenimo sąlygų. Juk gali būti, kad ateis ir pasakys, jog čia turi būti 5–6 milijonais biudžete mažiau. Ar duosim daugiau, nes turime pinigų ir labai tikime. Tai po pandemijos, atrodo, nelabai įmanoma“, – 15min šią žiemą pasakojo Š.Jasikevičius.
J.Laporta pradeda „Barcelona“ organizacijos gelbėjimo operaciją. Tik laikas parodys, ką jo kadencija atneš sunkumus išgyvenančiam Katalonijos pasididžiavimui. Bet kol kas neatrodo, kad naujas viršininkas Šarui taps nemalonia kliūtimi įgyvendinti savo svajones Barselonoje.
