Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos aušroje „Žalgiris“ pamažu kūrėsi savo vardą Europoje.
Dar Sovietų Sąjungos saulėlydžio etape su Arvydu Saboniu, Rimu Kurtinaičiu, Valdemaru Chomičiumi ir kitais tiek SSRS, tiek Europoje dominavęs Kauno klubas vėliau neteko skambiausių vardų, atsisveikino su treneriu Vladu Garastu ir rašė naują puslapį klubo istorijoje.
Lietuvoje žalgiriečiai rinkosi ką tik įkurtos Lietuvos krepšinio lygos titulus, bet svarbiausią tikslą turėjo Europoje, kur siekė sugrįžti į pajėgiausių žemyno komandų šeimą ir patekti į Eurolygą.
1992-1995 m. laikotarpiu kauniečiai keturis sykius nesėkmingai bandė atsidaryti tuomet dar FIBA kuruojamo turnyro duris per atrankos etapus, vis užstrigdami likus vos vienam ar dviem žingsniams iki Eurolygos.
1996-1997 m. sezone „Žalgiris“ ėjo kitu keliu: panaikinus atrankos etapus, bandė nusigrįsti sau kelią į elitą per antrąjį pagal pajėgumą Europos taurės turnyrą.
Kaip vėliau paaiškėjo, „Žalgiriui“ tą sezoną būtų užtekę patekti į turnyro ketvirtfinalį.
Link jo tuomet dar perspektyvaus trenerio Jono Kazlausko vadovauta komanda šuoliavo plačiais žingsniais. Pranokusi penkis kitus klubus, Kauno ekipa laimėjo grupės etapą, o pirmajame atkrintamųjų etape iš dvejų rungtynių perlipo ir Polzelos „Hopsi“ komandos iš Slovėnijos barjerą.
O tada, aštuntfinalyje, sutiko rimčiausią iššūkį – Paryžiaus „PSG-Racing“ klubą su gerai Europoje ir už Atlanto žinomais krepšinio vardais.
Dar 1922 metais įkurtas klubas keturis sykius tapo šalies čempionu, o dešimtajame dešimtmetyje nuolat šmėžavo tiek tarp stipriausių Prancūzijoje, tiek tarp tarptautiniuose turnyruose žaidžiančių šios šalies ekipų. Jau įkopus į kitą dešimtmetį, Paryžiaus klube trumpai žaidė ir vienintelis lietuvis – šilutiškis Mindaugas Timinskas, o tūkstančių sandūroje „PSG-Racing“ klube užgimė ir ryškiausia Prancūzijos krepšinio persona Tony Parkeris, drauge su Paryžiaus komanda 2000-aisiais užsukęs ir į legendinę „Ekinstos“ salę Vilniuje, kurioje taikliais metimais baudė nebeegzistuojančią „Sakalų“ ekipą.
1996-1997 m. sezone „PSG-Racing“ klube irgi netrūko žymių vardų. Pirmiausia, kadaise net po 15,2 taško NBA lygoje rinkęs amerikietis Hermanas Reidas. Šalia jo – Prancūzijos rinktinės senbuviai Laurent'as Sciara ir Stephane'as Risacheris, taip pat – Belgijos krepšinio pažiba Ericas Struelensas.
Nepaisant skambių vardų varžovų stovykloje, savų argumentų turėjo ir „Žalgiris“.
Suprasti akimirksniu: „Žalgirio“ sudėtis rungtynėse su Paryžiaus „PSG-Racing“
- Darius Sirtautas, Erikas Bublys, Tauras Stumbrys, Veljko Mrsičius, Dainius Adomaitis, Gintautas Šivickas, Tomas Masiulis, Darius Maskoliūnas (kapitonas), Franjo Arapovičius, Kęstutis Šeštokas. Treneris – Jonas Kazlauskas.
- Daugiausiai taškų komanda pelnė D.Sirtautas (23), V.Mrsičius (17) ir D.Maskoliūnas (12).
Pirmasis susitikimas Paryžiuje pasižymėjo kieta kova ir daugybe netaiklių metimų, o švieslentė po keturių kėlinių rodė nežymų „PSG-Racing“ pranašumą – 60:58. Tai reiškė, kad norėdami išpildysi Eurolygos svajonę, kauniečiai atsakomąjį mačą Kauno sporto halėje turėjo laimėti bent 3 taškais.
Žvarbų 1997-ųjų vasario 18-osios vakarą ilgaamžis statinys laikinojoje sostinėje užsipildė sklidinai.
Tarp penkių tūkstančių žiūrovų buvo ir garsenybių. Įsitaisęs pirmoje eilėje, rungtynes stebėjo Jungtinių Valstijų senatorius iš Ilinojaus, lietuvių kilmės Richardas Durbinas. Lietuvą aplankęs politikas jau tada buvo įtakinga asmenybė, o vėliau buvo laikomas vienu svarbiausių Demokratų partijos žmonių.
Patogiai įsitaisęs Kauno sporto halės tribūnose sėdėjo ir legendinis treneris Aleksandras Gomelskis. SSRS rinktinę ir Maskvos CSKA ilgai treniravęs rusas buvo amžinas Kauno „Žalgirio“ varžovas, bet kritus geležinei uždangai buvo pripažintas Lietuvos garbės piliečiu, o 2003-iaisiais iš prezidento Valdo Adamkaus rankų gavo Lietuvos pilietybę.
Sunku pasakyti, iš tiesų ar apsimestinai, bet A.Gomelskis rūpinosi ir Lietuvos krepšinio sėkme – „Žalgirio“ rungtynėse su paryžiečiais treneris tiek prieš rungtynes, tiek per ilgąją pertrauką dalino patarimus Kauno klubo trenerių štabui, su kuriuo palaikė ryšius.
Susitikimas prasidėjo. Dėl ginčo kamuolio šoko H.Reidas ir Erikas Bublys – 30-metis atsarginis „Žalgirio“ centras, neturėjęs didelio vaidmens Kauno komandoje, bet rungtynes pradėjęs „iš bėdos“.
Ta bėda – dar prieš seriją su paryžiečiais pagrindinio „Žalgirio“ vidurio puolėjo Franjo Arapovičiaus patirtas rankos lūžis. Kovingasis kroatas buvo „Žalgirio“ gynybos ašis ir labai svarbi skirtingas grandis jungianti detalė puolime, tad jo praradimas kauniečiams galėjo būti kertinis.
„Galėjo“, nes F.Arapovičius ir lūžusia ranka ryžosi žengti į aikštę. Kaip teigia to meto šaltiniai, kroatas prieš akistatą su Paryžiaus klubu net pasirašė raštą, kad nereikš „Žalgiriui“ pretenzijų, jei patirs traumos komplikacijas.
Prieš pirmąsias rungtynes kroatas leidosi nuskausminamuosius, o rungtynėse teigė nejautęs vieno piršto. Prieš antrąsias F.Arapovičius rinkosi žaisti be nuskausminamųjų – esą jau geriau kęsti skausmą nei nejausti dalies plaštakos.
Rungtynes audringai žaliai-baltų sirgalių palaikomi žalgiriečiai pradėjo neblogai – tuo metu dar jaunas ir perspektyvus Dainius Adomaitis atidarė mačą penkiais taškais, o „Žalgiris“ turėjo neženklų pranašumą.
Daugiausiai nemalonumų kauniečiams kėlė S.Risacheris. Šių metų NBA naujokų biržos pirmojo šaukimo Zaccharie Risachero tėvas buvo labai universalus kairiarankis krepšininkas, kėlęs grėsmę tiek baudos aikštelėje, tiek atakuodamas iš toli – visai kaip ir NBA žvaigžde pretenduojantis tapti jo sūnus.
Sunkiai žalgiriečiams sekėsi stabdyti ir E.Struelensą. Vos metais vėliau į Madrido „Real“ persikėlęs ir ten sėkmingą karjerą turėjęs belgas pelnė 9 taškus, o „PSG-Racing“ vis verždavosi į priekį ir neleido „Žalgiriui“ susikurti apčiuopiamo pranašumo.
Nors „Žalgiris“ įnirtingai stengėsi. 20-metis Kęstutis Šeštokas vos pakilęs nuo suolo įsodino du tritaškius, vieną pridėjo ir Darius Maskoliūnas, o šeštą dešimtmetį skaičiavusios Kauno sporto halės stogas kilnojosi – kauniečiai pamažu uodė Eurolygos kvapą, po pirmo kėlinio (tuo metu buvo žaidžiami du kėliniai po 20 min.) pirmavę 35:31.
Pasiaukojančiai rungtyniavęs F.Arapovičius greitai aikštėje užėmė E.Bublio vietą – nepaisant traumos, kroatas komandai davė daugiau naudos, ypatingai stabdydamas vis labiau įsisiautėjantį itin universaliai žaidusį H.Reidą.
Sutvarstyta ranka ir grimasomis po kiekvieno kontakto su varžovu pasižymėjęs „Žalgirio“ kroatas visą savo karjerą garsėjo kaip kovingas sportininkas, o tą geriausiai įrodė tas mačas Kaune – jis savo komandą pakylėjo ne tik gynybiniais veiksmais, bet ir svarbiais epizodais puolime – perdavimais įkertantiems Dariui Sirtautui ar Veljko Mrsičiui, atkovotu kamuoliu ar taikliu baudos metimu, po kurio iškėlė rankas į orą tarsi laimėjęs titulą.
„Tai buvo tipiškas jugoslaviškos mokyklos atstovas. Neatletiškas, negreitas, bet turėjo vidutinį metimą, krepšinio IQ, matė aikštelę, gerai skaitydavo žaidimą ir buvo be galo kovingas, – dalinosi prisiminimais su 15min D.Sirtautas, žaidęs „Žalgiryje“ 1996-1998 m. – Juokdavomės, kad jeigu Franjo įmesdavo į krepšį, tai džiaugdavosi kaip futbolininkas įmušęs įvartį. O kol jis džiaugiasi, tau Reidas deda iš viršaus (kvatoja). Tai buvo Arapovičiaus vizitinė kortelė.“
Jis buvo vienas iš dviejų to meto „Žalgirio“ legionierių – kitas taip pat kroatas Veljko Mrsičius, 203 cm ūgio puolėjas, buvęs viena pagrindinių „Žalgirio“ grėsmių varžovams puolant ir pasižymėjęs tiek taikliu metimu, tiek fizišku žaidimu arčiau krepšio.
„Veljko irgi buvo valingas, daugiau asmenybės nei krepšinio įgūdžių dėka pasiekė karjeroje. Gyvenime jis irgi neprapuolė, kaip ir Franjo“, – prisiminė D.Sirtautas.
Nors H.Reidas antroje rungtynių pusėje pagavo pagreitį, kitus prancūzų žaidėjus pristabdę kauniečiai pamažu krovėsi pranašumą.
Darius Maskoliūnas šaltakraujiškai taikliai metė vieną baudos metimą po kito. Kairiarankis tuomečio „Žalgirio“ kapitonas žaidė visas rungtynes be keitimų, nors bent du kartus nikstelėjo koją ir pastebimai šlubavo – komandos treneris Jonas Kazlauskas tiesiog nenorėjo rizikuoti patikėdamas komandos vadeles kažkuriam kitam žaidėjui.
Su Lietuvos jaunimo rinktine auksą Europos čempionate iškovojęs tuo metu dar tik 42-ejų treneris trečią sezoną stovėjo prie „Žalgirio“ vairo ir vis dar nebuvo treniravęs nacionalinės Lietuvos komandos. Dvejais metais vėliau Eurolygos čempionu tapęs panevėžietis dėl savo įdiegto žaidimo stiliaus buvo liaupsinamas kaip „pralenkęs laiką“, nors už aikštės ribų J.Kazlauskas taikė griežtas taisykles. Tik ne visus jos veikė vienodai.
„Jonas buvo įvedęs discipliną, laikėsi tvarkos, o Franjo atvykęs sako: „aš rūkau ir pasakau, kad nesislėpsiu. Jeigu nepatinka, galiu važiuoti namo“, – pasakojo D.Sirtautas. – Pusryčius jis valgydavo tarsi treneris, o ne žaidėjas. Rūkydavo brangias cigaretes, kurias siųsdavosi iš užsienio, atsigerdavo „Coca-Colos“, kavos, koja ant kojos ir rūksta cigaretė. Kazlauskas prieina, užgesina cigaretę, o vos nueina tas iškart užsikuria naują. Jis buvo atviras ir pasakydavo – kas aš, ką darysiu ir dėl ko nesikeisiu. Drąsa, pasitikėjimas savimi, asmenybės savybės išugdytos labiau nei krepšininko. Ir vėliau jis pratęsė karjerą politikoje (F.Arapovičius buvo Kroatijos parlamento nariu – aut. past.). Ne kiekvienam tai skirta, bet jis kaip mūsų Sergejus (Jovaiša – aut. past.). Tam reikia pašaukimo, reikia norėti. O Franjo tą žinojo – jis valdingas, disciplinuotas žmogus. Tačiau niekada neperžengdavo ribos.“
Likus minutei „Žalgirio“ ir „PSG-Racing“ rungtynėse skirtumas tarp komandų pasiekė 8 taškus (64:56) – tai reiškia, jog žvelgiant į dviejų mačų seriją „Žalgiris“ pirmavo 6 taškais.
Bet beprasidedančią šventę Kaune teko atidėti. Nuostabiai žaidęs H.Reidas pataikė dvitaškį su pražanga, o paryžiečių nesugniuždė net ir galingas D.Sirtauto dėjimas į krepšį pabėgus į greitą ataką.
69:64 ir 10 sekundžių iki rungtynių pabaigos – kauniečiams tereikėjo apsiginti nuo varžovų tritaškių.
O tada nutiko tai, ką dalis iki šiol kaltina nulėmus rungtynių baigtį. Iš tribūnų ant parketo atskriejo butelis.
„Darius Maskoliūnas suspėjo išspirti tuščią butelį už aikštės ribų, kad nepamatytų teisėjas – štai koks kapitono mąstymas!“ – žalgirietį gyrė rungtynes komentavę Gintarė Grikštaitė ir Jonas Čekuolis, bet arbitrai pro akis šio epizodo vis tik nepraleido.
Jie sustabdė bėgantį laiką ir kulniavo prie sekretoriato. Buvo sprendžiama, ar rungtynes iš viso pratęsti – esą žaidėjams Kauno sporto halėje buvo nesaugu.
Kol vieni „Žalgirio“ sirgaliai sulaikę kvapą laukė, kuo pasibaigs įtempta situacija, kiti plūdo ir keikė butelį į aikštę paleidusį sirgalių rodydami pirštais į smilkinius, o treti savo taikiniais pasirinko niekada teisiais neliekančius teisėjus, tartis su arbitrais ir sekretoriatu ėjo ir tuometis „Žalgirio“ savininkas Šabtajus Kalmanovičius. D.Maskoliūnas tuo metu ragino Kauno komandos sirgalius apsiraminti – šaltu būdu išsiskyręs kapitonas nenorėjo, kad jų pralaimėjimo kaltininkais taptų žmonės, nė nebuvę ant parketo.
„Tiesą sakant, net neprisimenu, laimėjome ar gavom, – juokėsi su 15min kalbėjęs D.Maskoliūnas – vienas pagrindinių aprašomų rungtynių herojų. – Čia tos rungtynės, kur butelis skriejo? Nepykit, bet tikrai nieko neprisimenu. Reiktų peržiūrėt rungtynes.“
Galiausiai, Š.Kalmanovičiui ir kitiems Kauno komandos atstovams pavyko susitarti su rungtynių rengėjais – susitikimas tęsiamas, bet tik iki tol, kol pasikartos dar vienas toks incidentas.
Deja, incidentas, tik kitoks, įvyko „Žalgirio“ gynyboje. Per likusias 4 sekundes H.Reidas, įprastai beveik niekada nemetantis tritaškių, sugebėjo priimti kamuolį geroje situacijoje ir švystelėti jį per D.Maskoliūno rankas. Kamuolys skrodė tinklelį, o komandoms teko keliauti žaisti pratęsimo.
Manoma, kad šio metimo galėjo nebūti, jei ne prieš tai įvykęs rungtynių sustabdymas – paryžiečiai paskutinę ataką iki tol rengė chaotiškai ir abejotina, kad būtų išsimetę panašų metimą į tą, kurį galiausiai paleido H.Reidas.
Papildomos penkios minutės „Žalgiriui“ nebuvo sėkmingos. Dominavęs H.Reidas naudojosi traumuoto F.Arapovičiaus problemomis ir vertė taškus, kurių iš viso per rungtynes pelnė 29, o „PSG-Racing“ krovėsi pranašumą.
„Tas gerai primesdavo, jį prisimenu. Tai buvo dominuojantis, rezultatyvus žaidėjas, primetė mums ir tose rungtynėse, – dalinosi prisiminimais D.Sirtautas. – Reidas labai gerai sukdavosi ties vidutiniu nuotoliu, žaidė gerai veidu į krepšį. Gera ranka, geras kūnas, gerai valdė kūną.“
Didžiules ovacijas Kauno sporto halėje sukėlė aikštės viduryje be reikalo prasižengusio H.Reido penktoji nuobauda – jis turėjo palikti rungtynes.
Bet D.Maskoliūnas prametė du tritaškius, F.Arapovičius nepataikė iš po krepšio, o V.Mrsičius gavo bloką ir „Žalgiriui“ teko dramatiškai pripažinti varžovų pranašumą – 76:77 (bendroje serijoje 134:137).
„Kauno „Žalgiriui“, deja, vėl teks laukti kitų metų“, – liūdnai konstatavo šokiruota G.Grikštaitė.
Šis pralaimėjimas eliminavo „Žalgirį“ iš kovos dėl Europos taurės ir bilieto į Eurolygą. Teko palaukti dar metus – 1997-1998 m. kauniečiai tapo Europos taurės nugalėtojais, pateko į Eurolygą, o dar po metų iškovojo vienintelę klubo istorijoje prestižiškiausią Europos karūną.
Kai kuriems žaidėjams pralaimėjimas Paryžiaus komandai galiausiai užkirto kelią paragauti Eurolygos duonos. Vienas tokių – D.Sirtautas, dar žaidęs „Žalgiryje“ 1997-1998 m. sezone ir laimėjęs Europos taurę, bet tada išvykęs į Slovakiją ir vėliau taip ir nebegrįžęs į aukštesnį lygį.
„Apmaudas būtų, jei galvotum apie jį, bet tada tiesiog eini, žaidi ir negalvoji, – paklaustas, ar nėra apmaudo, kad paryžiečiai užkirto jam kelią į Eurolygą, sakė D.Sirtautas. – Tuo metu apie tai negalvoji, pasididini pinigus ir eini toliau. Aš to ir nevertinau nei tada, nei dabar. Mano tokios charakterio savybės turbūt.“
Žvelgiant iš kitos perspektyvos, „PSG-Racing“ klubui pergalė prieš „Žalgirį“ ir tame sezone iškovotas Prancūzijos čempionų titulas atvėrė kelią į Eurolygą.
1997-1998 m. stipriausiame žemyno turnyre paryžiečiai kalnų nenuvertė, su 4 pergalėmis iš 10 galimų savo grupėje liko paskutiniai, o kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo paskutinis Prancūzijos sostinės komandos šmėstelėjimas elitinėje Europos komandų grupėje iki pat 2024-ųjų.
Bet šiemet situacija pasikeitė. Europą nuo spalio pradžios stebina ir džiugina naujai užgimęs Paryžiaus krepšinio klubas, apie kurio ištakas, istoriją ir įspūdingą šio sezono startą plačiau skaitykite čia.
Šįvakar bus papildyta ir Kauno „Žalgirio“ bei Paryžiaus komandų tarpusavio rungtynių istorija. Telieka palinkėti, jog iki šiol skaudžiu įrašu užsibaigęs metraštis nuo šios dienos ims pildytis pergalingomis spalvomis.
