Atėnai nėra tokie, kokius Aaronas White'as regėdavo praėjusiais sezonais, svečiuodamasis vienoje karščiausių Europos krepšinio arenų vadinama OAKA.
COVID-19 pandemija ištuštino Graikijos sostinę, kurioje veikia tik maisto prekių parduotuvės. Žiūrovų masiniuose renginiuose negalima sutikti.
Iš namų į sporto salę ir atgal – tokiu maršrutu kasdien dabar juda Atėnų „Panathinaikos“ legionierius A.White'as.
Vokietijoje, Rusijoje, Lietuvoje, Italijoje ir Ispanijoje dar rungtyniavęs krepšininkas džiaugiasi šeimos draugija bei išskirtiniu graikišku oru. Tačiau tikrosios Atėnų dvasios patirti dar negalėjo.
„Man labai pasisekė, – sakė visas karjeros stoteles prisiminęs A.White'as. – Galėjau su šeima gyventi daugybėje skirtingų Europos šalių, pažinti daugybę skirtingų kultūrų bei pasisemti įvairių patirčių. Atėnai išskirtiniai yra dėl oro sąlygų. Praeityje žaidžiau šaltose šalyse, todėl šiuo metu malonu mėgautis Atėnų šiluma.
Nors situacija Graikijoje yra sudėtinga, mes vis tiek su šeima galime išeiti pasivaikščioti. Mokykla nedirba, pramogų ir užsiėmimų mieste nėra, tad vaikams sunku. Svarbiausia, jog mano šeima yra su manimi. Jei būčiau vienas, tikrai būtų blogiau. Pavyzdžiui, Rusijoje žaidėjai gyvena vieni, be šeimų. Džiaugiuosi, jog mano šeima yra Atėnuose. Grįžęs po rungtynių ar treniruočių, galiu būti su jais.“
Dvejus metus Kaune praleidusiam Aaronui White'ui ir ten demonstravusiam kol kas geriausią karjeros žaidimą rungtynės prieš „Žalgirį“ išskirtinėmis tampa dėl didelio sirgalių ir žiniasklaidos susidomėjimo.
Artėjant mūšiui su „Žalgiriu“ A.White'o telefoną užplūsta šios komandos aistruolių žinutės bei Lietuvos žurnalistų siūlymai pasikalbėti.
Šoklumu pasižymintis puolėjas noriai dalija interviu, nors 15min buvo jau trečia žiniasklaidos priemonė iš Lietuvos, kuri kreipėsi į jį su noru pasikalbėti apie oranžinį kamuolį ir jį supančius procesus.
„Aš myliu „Žalgirį“, nes ten turėjau puikų laiką. Kaunas ir Lietuva man bei mano šeimai reiškia labai daug. Krepšinio sirgaliai iš Lietuvos man vis dar rašo ar skambina. Prieš mačą su „Žalgiriu“ man vis dar daug kas rašo ir prašo interviu. Bet kai prasidės rungtynės, tai taps eiliniu maču“, – 15min sakė A.White'as.
Šoklys dar palaiko ryšį su buvusiais komandos draugais Lietuvoje, o labiausiai – Thomasu Walkupu, su kuriuo tapo artimais bičiuliais.
Jis planuoja pabendrauti su „Žalgirio“ žaidėjais prieš mačo pradžią ir po finalinio teisėjo švilpuko, tačiau rungtynių metu – visos mintys tik apie pergalę, kurios „Panathinaikos“ krepšininkams labai reikia.
„Žalgiris“ pralaimėjo pastarąsias šešerias rungtynes bei nukrito į 11-ąją Eurolygos vietą. Georgios Vovoro kariauna praėjusią savaitę išsikapstė Milane bei priartėjo prie Kauno ekipos. Šiuo ji 13-oje vietoje.
„Bandome išspausti iš šios situacijos kuo daugiau, – apie žaidimą COVID-19 akivaizdoje sakė krepšininkas. – Mėgaujamės žaidimu, o reikalai klostosi neblogai. Turėjome puikių rungtynių, buvo ir blogų mačų, bet kalbant apskritai – mes geriname žaidimą ir tobulėjame.“
Šį sezoną A.White'as Eurolygoje vidutiniškai žaidžia po beveik 21 minutę, pelno po 7,2 taško (69,6 proc. dvit., 47,4 proc. trit., 92,9 proc. baud.), atkovoja po 3,5 kamuolio ir renka po 8,3 naudingumo balo.
15min – interviu su Aaronu White'u. Apie naują karjeros etapą Atėnuose, „Panathinaikos“ augimo procesą, sirgalių dėmesį, pokyčius „Žalgiryje“ ir Šarūno Jasikevičiaus darbą Barselonoje.
– Kiek keista yra žaisti tuščioje OAKA arenoje, kuri didžiausiuose sezono mūšiuose būdavo užpildoma ir 19 tūkst. sirgalių armijos?
– Labai keista. Esu daug kartų žaidęs Atėnuose kaip svečias. Būdavo labai malonu žaisti tokioje gausioje sirgalių akivaizdoje. Aš laukdavau šios dvikovos. Kai pasirašiau sutartį su „Panathinaikos“, sakiau, jog laukiu galimybės pasirodyti pilnoje OAKA arenoje, bet pasaulis diktuoja savo sąlygas. Turime su tuo susitaikyti ir prisitaikyti.
Galbūt kažkuriuo sezono metu dalį sirgalių susigrąžinsime? Tai būtų puiku! Jei ne, svarbiausias dalykas yra sveikata ir teigiamų COVID-19 atvejų mažinimas. Gyvenime yra svarbesnių dalykų už krepšinį.
Mums pasisekė, kad galime žaisti, o sirgaliai gali rugtynes stebėti per televiziją. Turime sekti protokolą ir saugoti vieni kitus.
– Ar „Panathinaikos“ sirgaliai aktyviai palaiko klubą, net jei negali gyvai stebėti rungtynių arenoje?
– Socialiniuose tinkluose jie labai aktyvūs. Rašo man „Instagram“ ar „Twitter“ paskyrose. Vaikštant mieste ar parduotuvėje dažnai tenka susitikti su sirgaliais. Jie linki sėkmės. Nors sirgaliai negali būti rungtynėse, tačiau jie palaiko tokiomis gyvenimo sąlygomis. Atėnai yra didžiulis krepšinio miestas ir tai juntama. „Panathinaikos“ sirgaliai yra puikūs, dėkoju jiems už palaikymą.
– Kokioje komandos statymo proceso dalyje dabar esate? Kiek esate patenkintas „Panathinaikos“ žaidimu?
– Mes vis dar augame. Praėjusią savaitę Milane sužaidėme gerai. Seniau tokius mačus pralaimėdavome, bet dabar persilaužėme. Prieš „Olimpia“ irgi buvome atsiliekančiųjų pozicijoje, bet tęsėme kovą ir galiausiai laimėjome. Šįkart mes nepalūžome.
Manau, kad turime mokytis iš praeities klaidų ir toliau tobulėti. Turime dirbti. Jei ir kitas rungtynes žaisime taip, kaip Milane, turėsime galimybę laimėti.
– Rungtynės Milane buvo puikios ir jums asmeniškai – 9 taškai, 10 atkovotų kamuolių bei 18 naudingumo balų. Ar toks susitikimas prieš buvusią komandą, kurioje karjeros etapas nesusiklostė sėkmingai, suteikia papildomo džiaugsmo?
– Buvo smagu. Milane pernai žaidėme trise iš dabartinės „Panathinaikos“ komandos – aš, Nemanja Nedovičius ir Shelvinas Mackas. Mes laukėme šių rungtynių. Prie to prisidėjo rungtynės Vilerbane prieš dvi dienas, kurios mums nepavyko. Norėjome atsitiesti ir parodyti tikrąjį savo veidą. Tai buvo gera pergalė, nes „Olimpia“ šį sezoną turi puikią komandą. Tai tikrai šauni mūsų pergalė.
– Krepšinio užkulisiuose kalbama apie stipriai sumažėjusį „Panathinaikos“ biudžetą. Kokius tikslus šįmet kelia klubo vadovai?
– Nežinau visų detalių, bet girdėjau praėjusią vasarą prezidento sukeltą dramą. Apie klubui duodamus per didelius pinigus, apie norą išeiti iš Eurolygos ir panašiai. Graikiškai nemoku, todėl Graikijos spaudos daug neseku. Nežinau detalių. Mūsų komanda jauna, turime 3–4 žaidėjus su didesne Eurolygos patirtimi. Bandome augti kartu. Turime gerų žaidėjų. Norime kiekvienose rungtynėse kovoti dėl pergalės.
– Koks yra vyriausiasis komandos treneris Georgios Vovoras?
– Tai pirmas jo sezonas vyriausiojo trenerio kėdėje. Jis daug metų dirbo asistentu. Jis puikiai supranta krepšinį, tikrai aukšto lygio. Idėjos geros, padedančios pasiekti pergalę. Jis puikiai supranta statistikas bei kruopščiai dirba per video peržiūras. Man patinka jo protas. Taip pat patinka bendras darbas kartu. Viskas kol kas gerai.
– Kokį įspūdį palieka šio sezono „Žalgiris“?
– Jie turi puikią komandą. Sezoną pradėjo penkiomis pergalėmis ir vienu pralaimėjimu. Tai nustebino absoliučiai visus. Po pokyčių trenerių štabe žmonės nežinojo, ko iš „Žalgirio“ tikėtis, bet komanda parodė kovingumą ir kietą žaidimą. Kaune liko daug vyrukų iš praėjusio sezono. Jie dabar pralaimi, bet Eurolygoje tai normalu. Visi varžovai stiprūs, o kiekvienos rungtynės yra sunkios. Manau, kad „Žalgiris“ turi viziją. Man patinka, kad laikosi plano. Taip pat patinka jų žaidimo stilius. Treneris Martinas Schilleris atlieka puikų darbą.
– Kokius didžiausius pokyčius matote „Žalgirio“ žaidime?
– Nesu rūbinėje ir nežinau visko, bet Šaro ir M.Schillerio filosofijos tikrai yra skirtingos. Metimus žalgiriečiai dabar atlieka greičiau, deriniai yra kitokie. Šaro sistema buvo specifinė, natūralu, kad prie naujo stratego ji pasikeitė.
– Kaip ir minėjote, „Žalgiris“ pralaimėjo šešias rungtynes iš eilės. Iš jūsų patirties, kas svarbiausia bandant nutraukti tokią juodą atkarpą ir siekiant sugrįžti į pergalių kelią? Kaip nesulūžti?
– Jie privalo išlikti kartu. Visur pasitaiko nesėkmingų atkarpų. Taip buvo „Žalgiryje“ ar kitose mano karjeros stotelėse. Svarbiausia išlikti susitelkus ir tikėti tuo, ką daro. Taip elgiasi geros komandos. Negalima badytis pirštais, nes tai rūbinėje pasėja nerimą. Pralaimėjimai yra mūsų verslo dalis, reikia iš jų mokytis ir išlikti vieningiems. Pralaimėjimai skaudūs, bet serija bet kada gali apsiversti aukštyn kojomis.
– Visi žmonės Lietuvoje – sirgaliai, žiniasklaida, žaidėjai – lygina trenerį Martiną Schillerį su jo pirmtaku Šarūnu Jasikevičiumi. Kaip manote, ar tai teisinga?
– Nežinau, ar teisinga, bet tai yra normalu. Šaras buvo labai sėkmingas treneris, o kai didis žmogus palieka klubą, normalu, kad įpėdinis yra lyginamas su juo bei jo nuveiktais darbais.
Aš manau, kad naujam treneriui reikia duoti laiko, nes jis viską pradeda nuo balto popieriaus lapo. „Žalgiris“ nebebus toks pat, koks buvo prie Šaro, bet kelių į sėkmę yra daugybė.
– Ar jūs, kaip amerikietis žaidžiantis Europoje ir matęs abi pasaulio krepšinio virtuves, tikite, kad amerikietiška Martino Schillerio filosofija gali būti sėkminga Senajame žemyne?
– Nežaidžiu „Žalgiryje“, tad negaliu būti kategoriškas dėl trenerio filosofijos. Galbūt tai nėra vien amerikietiškas stilius, o abiejų pusių mišinys, nes jis kilęs iš Vokietijos ir dirbęs Europoje?
Aš nesu žaidęs profesionalaus krepšinio Amerikoje, tad nežinau pakankamai gerai apie žaidimo filosofiją NBA ar G lygoje.
Bet žinau ir gerai suprantu europietišką krepšinį. Pasakysiu taip – kai žiūriu „Žalgirį“, aš nematau amerikietiško žaidimo stiliaus. Treneris turi kitokią filosofiją, nei turėjo Šaras, tai teisybė, bet žaidime matau daugybę europietiškam krepšiniui būdingų tendencijų.
– Ar sekate Šarūno Jasikevičiaus darbą Barselonoje? Ar „Barcelona“ yra pagrindinė favoritė į titulą?
– Taip, seku. Aš žiūriu daugybę Eurolygos rungtynių. Šiame turnyre dėl titulo visada vyksta atviros lenktynės, daugybę įtemptų mačų. „Barcelona“ neseniai krito prieš „Olympiakos“. Jie vis dar pirmauja, bet sezonas ilgas, tad reikia, kad ir kiti dalykai susiklostytų palankiai – sveikata, parankūs varžovai atkrintamosiose. Finalo ketverte viską lemia vienos rungtynės.
Sezonas ilgas, bet „Barcelona“ dėl trenerio ir sudėties yra geroje pozicijoje. Matysime, kaip jiems seksis.
