Likus žaisti vos daugiau nei minutę ir „Žalgiriui“ pirmaujant 84:81, Leo Westermannas ramiai varėsi kamuolį į CSKA aikštės pusę.
Kai perlipo CSKA logotipą aikštės viduryje, atakai skirtas laikas dar rodė 19 sekundžių, bet staiga skaičiai keitėsi į 14. Prancūzas turėjo sukrusti ir skubiau organizuoti išpuolį.
„Žalgirio“ bandymas pelnyti taškus baigėsi nesėkmingai, o aidint atakai skirto laikai sirenai, Brandonas Daviesas su kamuoliu rankose liko sėdėti ant parketo.
Kas buvo toliau – žinome labai gerai. Kitoje atakoje Sergio Rodriguezas tritaškiu išlygino rezultatą 84:84, o vėliau „Žalgiris“ krito po pratęsimo.
LKL teisėjų direktorius ir FIBA varžybų komisaras Algimantas Pavilonis atidžiai peržiūrėjo ginčytiną 5 sekundžių epizodą.
Dėl jo A.Paviloniui kyla dvi itin ryškios mintys. Pirma – kodėl 5 sekundės tiesiog pranyko.
„Labiau panašu, kad laikininkas užkabino ranka ir spustelėjo mygtuką, kuriuo nustatomas atakai laikas būna 14 sek.“, – samprotavo A.Pavilonis.
Jis aiškino, kad laikininkas mygtuko spustelėjimu paleidžia 24 sek. laiką atakai, arba, jei po pražangos ar atkovoto kamuolio puolant seka sutrumpinta ataka – 14 sek.
„Panašu, kad spustelėjimu pastatė į 14 sek. ataką. Arba dar įmanomas laikrodžio techninis gedimas – galbūt laidai sukontaktavo.“
Kitas A.Paviloniui kylantis klausimas – kodėl niekas to nepastebėjo?
„Svarbiausias dalykas, kad kažkas turėjo tai pastebėti“, – sakė patyręs krepšinio ekspertas.
Jis priminė, kad įprastai vienas teisėjas skuba užsiimti poziciją už krepšio, o kiti du turėtų kontroliuoti ne tik veiksmą aikštėje, bet ir atakai skirtą laiką.
„Šiuo atveju tai pastaba teisėjams. Nors klaidų pasitaiko, tai jų prievolė susekti šiuos dalykus“, – tikino A.Pavilonis.
Kita vertus, jei teisėjai nepastebi, per FIBA varžybas atkreipti jų dėmesį gali rungtynių komisaras, kurio pareiga stebėti rungtynes aptarnaujantį sekretoriatą.
„Eurolygoje komisarų nėra, – sakė A.Pavilonis. – Tik teisėjų prižiūrėtojai, kurie įprastai sėdi tribūnose ir vertina arbitrų darbą, bet ne sekretoriato veiksmus.“
Kas būtų, jei teisėjai būtų pastebėję laikrodininko ar techninę klaidą?
A.Pavilonio nuomone, lemtų veiksmas aikštėje – jei tuo metu ten žaidėjas ramiai bumbsėtų kamuoliu, arbitras būtų sustabdęs žaidimą ir paprašęs laikrodininko pridėti dingusias sekundes.
Jei tuo metu vyktų aktyvi ataka, žaidimas nebūtų stabdomas ir būtų žiūrima, kas vyks toliau. Šiuo atveju, „Žalgiriui“ jau praradus kamuolį po trumpos atakos, laikas nebebūtų pridedamas.
Paprašytas įvertinti sąmokslo teorijas, A.Pavilonis nebuvo linkęs jomis patikėti.
„Techniškai viską įmanoma padaryti, – svarstė krepšinio komisaras. – Bet šiais laikais visur yra peržiūros. Visa tai nepraeina nepastebėta.“
„Galiu pasakyti tik savo nuomonę ir prielaidas, – su 24sek savo patirtimi dalijosi Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas. – Taip galėjo nutikti laikininkui netyčia perjungus laikmatį į 14 sekundžių režimą.
Toks būtų vienintelis paaiškinimas, nes techniškai kažkur nugnybti 5 sekundes sunkiai įmanoma.“
K.Pilipauskas nesiryžo vertinti sąmokslo teorijos, kad CSKA tą galėjo padaryti tyčia turėdami prieigą prie švieslentės nuotoliniu būdu, arba tiesiog rankiniu būdu.
„Čia jau reikėtų IT specialistų klausti, – šyptelėjo K.Pilipauskas. – Bet turiu paprastesnį paaiškinimą: užtenka paspausti mygtuką, kuris permeta laiką į 14 sekundžių režimą. Vis dėlto nemanau, kad tai buvo padaryta tyčia.“
Buvęs ilgametis teisėjas konstatavo, kad pirmiausia tai buvo sekretoriato klaida, vėliau – teisėjų atsakomybė pamatyti klaidą, o blogiausia, kad jos nepastebėjo ir visa „Žalgirio“ komanda.
„Pasinaudoję peržiūros sistema, teisėjai turėjo atstatyti neteisėtai suvalgytą ir iš „Žalgirio“ pavogtą laiką. Bet jie nepastebėjo. Nepastebėjo ir komanda.
Aišku, visi buvo užsiėmę žaidimu aikštėje, bet teisėjai turi stebėti laikmačius – jie visada turi kontroliuoti laiką“, – pabrėžė K.Pilipauskas.
Kas sėdėjo prie laikmačio?
Už sekretoriato kvalifikaciją ir atranką atsakingas pats klubas, kuris darbuotojams moka pinigus. Sekretoriato darbuotojai turi turėti FIBA licenciją.
Pavyzdžiui, Lietuvoje per Eurolygos, Europos taurės, LKL, FIBA ir kitų turnyrų rungtynes sekretoriate dirba žmonės, kurie išsilaiko licencijas Lietuvos teisėjų asociacijos rengiamuose seminaruose. Ten jie išklauso teorinius mokymus, sužino apie naujausius pasikeitimus, taisyklių interpretaciją.
„Mūsų arenose sekretoriato kvalifikacija aukšta. Aišku, klaidų pasitaiko, bet tai labiau smulkūs niuansai“, – tikino K.Pilipauskas.
Kiek 24sek teko bendrauti su sekretoriato darbuotojais, jie pasakojo, kad mechaniniu būdu taip nukirpti 5 sekundes beveik neįmanoma. Tą reikėtų padaryti arba žaibo greičiu suspaudant mygtukus, arba tik sustabdžius laiką.
Pavyzdžiui, Lietuvos arenose norint atstatyti laiką, kartais tenka sustabdžius jį natūraliu būdu ištiksėti iki reikiamų skaičių.
Nebent, be abejo, prie švieslentės būtų galima prisijungti kitomis pašalinėmis technologijomis. Tokiu atveju daug kas priklauso nuo arenos technikos.
Bet toks juodųjų technologijų scenarijus vertinamas skeptiškai – realiausiai atrodo žmogiškos klaidos faktorius.
Gelbėtis – per vėlu
Laiko nebeatsuksi atgal.
Kauno „Žalgiris“ galėjo reikšti pretenzijas dėl rungtynių baigties tik tuo atveju, jei per 15 minučių nuo mačo baigties klubas būtų raštiškai užprotestavęs rungtynių rezultatą.
Dėl laikrodininko klaidos, remiantis Eurolygos reglamentu, žalgiriečiai turėjo kreiptis jau iškart sustabdžius žaidimo laiką.
Bet akivaizdu, kad laikrodininko klaidos nepastebėjęs „Žalgiris“ apie penkių sekundžių vagystę nieko nenutuokė ir nekėlė šaršalo. Pralaimėjimas „Žalgiriui“ įrašytas ir jis niekur nebedings.
Spaudos konferencijoje Rusijos žurnalisto paklaustas, ką galvoja apie kelis teisėjų švilpukus ir būtent laikrodininko klaidą, Š.Jasikevičius situacijos nekomentavo.
„Negaliu kalbėti apie teisėjus, bet darysime savo darbą už aikštės ribų“, – tepasakė „Žalgirio“ treneris.
Dabar žalgiriečiams beliks rašyti raštą Eurolygai su prašymu paaiškinti klaidą.
24sek žiniomis, būtent šią procedūrą ir vykdo „Žalgirio“ klubas. Realu, kad CSKA sulauks finansinės nuobaudos. Tai vienintelės sankcijos, kurios gresia Rusijos klubui.
„EuroHoops“ praneša, kad Eurolyga pradėjo tyrimą.
Juolab, sekretoriatas Maskvoje klysta jau ne pirmą kartą.
Trečiojo Eurolygos turo rungtynėse su Stambulo „Daruššafaka“ sekretoriatas šeimininkams pridėjo vieną tašką, kuris galėjo turėti įtakos atkakliai pasibaigusio mačo baigčiai.
Tada iki rungtynių pabaigos likus žaisti beveik 7 minutes švieslentėje užsidegė 68:54 šeimininkų naudai, nors rezultatas turėjo būti 67:54.
„Daruššafaka“ sugebėjo atsitiesti ir sugrąžino intrigą. Turkai priartėjo 74:78, nors iš tikrųjų komandas turėjo skirti trys taškai. Jeigu „Daruššafaka“ žaidėjai būtų žinoję, kad CSKA pasiekiami per vieną ataką, rungtynių scenarijus ir žaidimo planavimas galėjo būti visai kitoks.
Dabar lygiai taip pat galime spėlioti, kaip būtų susiklosčiusi paskutinė „Žalgirio“ ir CSKA rungtynių minutė Maskvoje.
