Vienas dalykas šį sezoną nesikeičia – rungtynės prieš Kauno „Žalgirį“ šiame sezone nebūna uždarytos, kol arbitras nesušvilpia paskutinio švilpuko. Tai pamatėme ir mūšyje Turkijoje prieš Stambulo „Fenerbahče“.
Šįkart Kazio Maksvyčio auklėtiniai į minusą ėjo ne dėl talento ir kokybės puolime trūkumo ar prasto kamuolio judėjimo, ką jau ne kartą buvome matę, bet dėl klaidų gynyboje, kuri atkarpomis išvis neveikė. Tai buvo neįprasta, kaip ir teigiamas rezultatyvių perdavimų (21) ir klaidų (11) balansas.
Kai „Fenerbahče“ padarė didesnį spurtą antro kėlinio pabaigoje, šį rezultatą ir laikė likusių rungtynių metu po ilgosios pertraukos.
Svečiams iš Kauno pavyko 15 taškų deficitą dvikovos pabaigoje sumažinti iki 4 taškų ir likus minutei rungtynės dar nebuvo pralaimėtos. Kyla klausimas, kodėl Nickas Calathesas persivarinėja kamuolį ir diriguoja komandos atakoms, nors tai yra 33 proc. baudų metikas? Kodėl niekas nenaudoja prieš jį baudų taktikos?
„Žalgiris“ ir K.Maksvytis turėjo gerą progą parodyti pavyzdį kitiems Eurolygos klubams ir treneriams, bet to nepadarė.
Vaizdas aikštelėje blogo įspūdžio nepaliko, tačiau dvikovą laimėjo geresnė komanda, turinti daugiau kokybės, geriau pataikanti metimus ir geriau išnaudojanti susikurtas situacijas.
Nieko katastrofiško neįvyko. Šią savaitę „Žalgiris“ jau sulaukė kelių palankių rezultatų kitose Eurolygos arenose. Šis pralaimėjimas nedrebina turnyrinės lentelės. Tai pralaimėjimas, kurio dauguma galbūt ir tikėjosi.
Dabar „Žalgirio“ žvilgsnis krypsta į trejų rungtynių namuose atkarpą, už kurios teks kabintis nagais ir dantimis. Visos viltys dėl išsvajoto aštuntuko vis dar yra gyvos.