Martinas Schilleris gimė 1982-ųjų kovo 8-ąją Vienoje, Austrijoje, austro ir britės šeimoje (turi šių dviejų valstybių pilietybę). Jis tik dvejais metais vyresnis už „Žalgirio“ kapitoną Paulių Jankūną.
Būtų klaidinga Martiną laikyti Austrijos krepšinio produktu. Būdamas dešimties jis su šeima išvyko gyventi į Hamburgą. Vokietijoje Martinas pats žaidė krepšinį ir buvo kapitonas komandos, kuri 2000-ųjų šalies jaunimo čempionate užėmė trečią vietą. Tai iki šiol didžiausias šios Bergedorfo mokyklos ekipos pasiekimas istorijoje.
M.Schilleris nebuvo pats geriausias žaidėjas, bet išsiskyrė savo bendravimo savybėmis. Taip pat ir meile krepšiniui. Net ir sulankstęs krepšininko aprangą į spintą, jis negalėjo atsiskirti nuo kamuolio ir nusprendė tapti treneriu.
Baigęs vidurinę M.Schilleris įstojo į Vokietijos sporto universitetą Kelne ir studijavo sporto ekonomiką. Tuo pačiu jis dirbo treneriu Kelno „RheinEnergie“ jaunimo komandoje bei asistentu antrojo Vokietijos diviziono klube Diuseldorfe.
2005-2007 m. M.Schilleris įsidarbino vietos regionų krepšinio lygos Bergedorfo klube, kuriame užėmė tiek trenerio, tiek viso klubo, tiek jaunimo komandos vadovo funkcijas.
2007-aisiais M.Schilleris persikėlė į gimtąją Austriją ir Velso WBC klube taip pat užėmė jaunimo programos vadovo, tuo pačiu ekipos asistento pozicijas. 2009-aisiais jis tapo Austrijos čempionu – vienintelį kartą WBC klubo istorijoje.
2010-aisias jis grįžo į Vokietiją, Kvakenbriuką, ir penkerius metus dirbo „Artland Dragons“ trenerių štabe, iki kol komanda savo noru pasitraukė iš aukščiausio Vokietijos krepšinio diviziono. Per tuos penkerius metus „Artland Dragons“ triskart kovėsi Bundesligos pusfinalyje.
2015-ųjų vasarą Chrisas Flemingas pakvietė M.Schillerį prisijungti prie Vokietijos rinktinės trenerių štabo.
Derindamas darbus su rinktine, 2015-2017 m. jis asistavo Liudvigsburgo „MHP Riesen“ komandoje, kur prasilenkė su žalgiriečiu Thomasu Walkupu. Amerikietis į Liudvigsburgą iš JAV nusileido 2017-ųjų vasarą, kai pats M.Schilleris susikrovė lagaminus į priešingą Atlanto pusę, gavęs kvietimą iš „Utah Jazz“ klubui priklausančios „Salt Lake City Stars“ ekipos G lygoje.
Kaip vėliau atskleidė pats, su „Jazz“ jį suvedė Alexas Jensenas – Jutoje ir Vokietijos rinktinėje dirbęs amerikietis.
Treji metai Amerikoje jį nuvedė iki metų G lygos trenerio apdovanojimo ir garantuoto dvejų metų kontrakto su „Žalgiriu“. Kokios savybės šiam nepažįstamam austrui leido užimti Šarūno Jasikevičiaus užleistą sostą?
Treneris renovacijai
Martino Schillerio paskyrimas daugybei krepšinio žmonių buvo didžiulė sensacija tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Ne paslaptis, kad Martino Schillerio pavardė iki pastarųjų dienų nebuvo žinoma net ir geriausiems Europos treneriams.
Bet žmonės, kurie gerai pažįsta austrą ir yra susipažinę su jo darbo metodika, apie paslaptingąjį „Žalgirio“ trenerį atsiliepė tik geriausiais žodžiais.
15min apklausti šaltiniai M.Schillerį pristatė kaip trenerį, kuris puikiai tinka komandos renovacijai. Tokį laikotarpį dabar kaip tik išgyvena „Žalgiris“, užbaigęs šlovingą Šaro erą Kaune.
Anot krepšinio pasaulio atstovų, tai visiškas juodadarbis, kuris mėgsta dirbti su jaunais žaidėjais ir padėti jiems tobulėti, užimdamas labiau ne griežto tirono su bizūnu rankoje, o filosofo mokytojo vaidmenį. Jis taip žinomas kaip geras oratorius, kuris randa priėjimą prie savo auklėtinių ir geba iš jų išspausti maksimumą diplomatišku keliu. Kitaip dar pristatomas kaip žaidėjų treneris.
Ryšys su žaidėjais ir jų vystymas buvo pagrindinė M.Schillerio užduotis „Salt Lake City Stars“ komandoje, kuri yra dukterinė „Utah Jazz“ ekipa.
Kaip rašė Ericas Waldenas iš „The Salt Lake Tribune“, jo vyr. trenerio statusas ne iki galo apibrėžė visas atliekamas funkcijas. Labiau už pergales G lygoje buvo vertinamas žaidėjų užauginimas iki NBA lygio ir „Jazz“ vertino šį M.Schillerio gebėjimą.
Ši austro savybė bus reikalinga dirbant ne tik su savo statusą jau įtvirtinusiais, bet ir tokiais jaunais žalgiriečiais kaip Rokas Jokubaitis, Marekas Blaževičius ar kt. Savo auklėtiniams jis mėgsta suteikti veiksmų laisvę.
„Žaidėjų tobulinimas yra pats svarbiausias dalykas. Aš buvau vertinamas pagal žaidėjų paruošimą pagrindinei komandai, – „The Salt Lake Tribune“ sakė M.Schilleris. – Svarbiausia identifikuoti, ko žaidėjui reikia, o maloniausia, kad aikštėje jiems galiu tai duoti. Dėka savo programos galėjau panaudoti žaidėjus taip, kad jie žydėtų“.
Įtakingas globėjas
Kai 2017-ųjų vasarą „Stars“ pristatė M.Schillerį kaip naująjį G lygos komandos vedlį, klubo krepšinio operacijų viceprezidentas Bartas Tayloras jį išskyrė dėl tarptautinio krepšinio patirties ir žaidėjų vystymo gebėjimų. Prieš trejetą metų jis tapo tik penktuoju vyr. treneriu iš užsienio G lygos istorijoje.
Kaip pasakoja 15min šaltiniai, M.Schilleris Salt Leik Sityje bandė įvesti daugiau europietiško žaidimo sistemą, o ši buvo labai tinkama vyr. trenerio Quino Snyderio idėjoms pagrindinėje „Utah Jazz“ ekipoje.
Šis Maskvos CSKA klube sezoną Ettore Messinai talkinęs amerikietis NBA aikštėse taip pat propaguoja labiau europietišką krepšinio stilių, o „Stars“ ekipa G lygoje rungtyniauja pagal pagrindinius „Jazz“ žaidimo principus.
Per tuos trejus metus Salt Leik Sityje M.Schilleris glaudžiai bendradarbiavo su „Utah Jazz“ trenerių štabu. Jis tiesiogiai mokėsi iš to paties Q.Snyderio – vieno geriausiai NBA vertinamų specialistų.
Tam, kad geriau perteiktų „Jazz“ filosofiją NBA klubo piramidės apačioje, M.Schilleris aktyviai dalyvavo Jutos ekipos trenerių susirinkimuose, buvo šalia komandos namų rungtynėse, ėjo į ekipos rūbinę per ilgąją pertrauką ir reguliariai bendravo su pagrindiniu trenerių štabu.
M.Schilleris teigia, kad nors „Stars“ žaidžia pagal pamatines „Jazz“ taisykles, Q.Snyderis G lygoje leidžia jam daugiau paimprovizuoti su derinių knyga. Nors ši ir nėra pati storiausia.
Dėl rungtynių skaičiaus, treniruočių stygiaus ir nuolat kintančios sudėties – „Jazz“ sykį G lygos rungtynių dieną yra išsikvietę žaidėją „Stars“ treniruotės viduryje, antrinės NBA lygos krepšinyje nėra daug taktikos. Tačiau austras akcentuoja, kad tai kalba ne apie žemą G lygos krepšinio lygį, o visai kitokio krepšinio principus.
„Būna, europiečiai treneriai stebi G lygą ar NBA ir sako, kodėl žaidimo intensyvumas ne toks aukštas, kaip Europoje, kodėl žaidimas yra toks individualus, nėra kamuolio judėjimo, trūksta disciplinos ir taktikos. Bet tai nėra visiška tiesa. Taip, kartais taip būna, bet ne visada. Norint teisingai suprasti vieni kitus, reikia įvertinti žaidimo skirtumus, – prieš tris mėnesius nuotoliniame seminare Turkijos treneriams samprotavo M.Schilleris. – G lygoje negali dirbti kaip Europoje. Čia nėra jokio sudėties stabilumo, laiko treniruotėms. Pasiruošimas sezonui čia trunka vos 10 dienų, o iki starto galime sužaisti daugiausiai vieną draugišką mačą. Per visą sezoną turime lygiai 53 treniruotes. Todėl turi mažinti derinių knygą ir supaprastinti krepšinį.“
Sunki pradžia
Iki tol tik asistentu dirbęs ir pirmą kartą vyr. treneriu 2017-aisiais tapęs M.Schilleris turėjo išmokti būti lankstus. 2017-2018 metų sezoną „Stars“ sudėtyje pasikeitė net 25 krepšininkai. Tai atsiliepė rezultatams. Debiutiniais M.Schillerio vyr. trenerio metais „Stars“ laimėjo tik 16 mačų ir pralaimėjo 34 kartus (32 proc.).
Nepaisant pralaimėjimų, Q.Snyderis vis tiek toliau ragino kolegą asmeninėmis žinutėmis ir pokalbiais.
„Aš esu labai dėkingas už jo palaikymą. Ypač pradžioje, kuri nebuvo tokia gera. Keli skambučiai ir kelios žinutės tikrai įkvėpė, todėl aš tai labai vertinu, – Q.Snyderio palaikymą „The Salt Lake Tribune“ įvertino M.Schilleris. – Iš jo išmokau daug dalykų. Ypač, kaip valdyti kolektyvą.“
Kantrybės ir palaikymo sunkiais momentais M.Schilleriui prireiks ir iš Pauliaus Motiejūno. „Žalgiris“ Eurolygos sezoną pradeda trimis išvykomis Pirėjuje, Chimkuose, Belgrade ir namų maču su Stambulo „Anadolu Efes“.
Beje, M.Schilleris debiutuos prie Eurolygos klubo vairo tokio nelaikęs aukštame lygyje per savo trumpą karjerą Europos krepšinyje. Tuo pačiu atėjęs iš visai kitokios krepšinio kultūros G lygoje.
Bet buvę austro bendražygiai 15min jį pristato kaip nuostabų, darbštų ir labai patikimą žmogų. Nuo Šarūno Jasikevičiaus jis turėtų skirtis savo emocijų lygiu. Tai gan ramus ir solidus strategas, kuriam labiau būdinga amerikietiška treniravimo kultūra.
„Turiu tris tikslus, – ateidamas į G lygą Vokietijos krepšinio federacijai sakė M.Schilleris. – Pirmiausia, sukurti kultūrą, kuri atitiktų „Jazz“ vertybes. Norime gintis, dalintis kamuoliu ir atrodyti kaip komanda. Antra, norime padėti žaidėjams tobulėti. Trečia, jeigu visa tai įgyvendinsime, manau, laimėsime keletą rungtynių. Gal šie tikslai atrodo tokie gan abstraktūs, bet mes turime tokius juos išsikelti. O aš pats noriu tobulėti kaip treneris.“
M.Schillerio darbai atnešė rezultatą jau antraisiais metais G lygoje. 2018-2019 m. sezoną „Stars“ pasiekė 27 pergales ir patyrė 23 pralaimėjimus (54 proc.).
„Reikėjo metų apsiprasti ir suprasti, kaip žaidžiama G lygoje ir kaip reikėtų treniruoti G lygos komandą“, – neslėpė specialistas.
Bėgant metams jis suprato, kaip komplektuoti komandą iš, kaip pats sakė, NBA, Eurolygos, Europos taurės ir antros Turkijos lygos žaidėjų. Beje, 15min kalbinti pašnekovai išskyrė gerą M.Schillerio akį ir gyrė jį kaip talento vertintoją. Austro darbo metai ir ryšiai NBA aplinkoje ateityje gali į Kauną atvežti įdomių žaidėjų iš Amerikos.
Sėkmingiausias buvo paskutinis jo sezonas 2019-2020 m. su 30 pergalių ir 12 pralaimėjimų (71,4 proc.). Geresnį pergalių procentą turėjo tik vienas G lygos klubas, o M.Schilleris buvo išrinktas geriausiu metų treneriu. Net septyni jo auklėtiniai tą sezoną pabuvojo ir NBA.
Jeigu ne dėl pandemijos nutrūkęs sezonas, M.Schilleris su „Stars“ būtų pretendavęs į G lygos čempionų titulą.
„Viena didžiausių mūsų sėkmės priežasčių – europietiškas krepšinis ir geri charakteriai, – geriausią komandos sezoną reziumavo M.Schilleris. – Labai stengėmės suburti gerus charakterius ir išvengti problemų. Jeigu atvirai, aš negaliu dirbti kitaip. Tikiu, kad komandos sėkmė tiek Amerikoje, tiek Europoje priklauso nuo charakterių.
Aišku, jeigu yra iššūkis, turi jį priimti ir su tuo dirbti palaipsniui. Amerikoje treneriai dirba su mažiau griežtų taisyklių ir ne taip agresyviai. Čia labiau masažuoji žaidėją, bandai suvaldyti charakterius, su krepšininkais užmegzti santykį. Tai labai svarbu.“
Filosofija, kuri prasideda nuo gynybos
Pagal savo žaidimo filosofiją, iš egzotiškiausios lygos į Kauną atvykstantis treneris turės Eurolygos krepšiniui artimiausią braižą.
15min kalbinti M.Schillerio bendražygiai pasakoja, kad tai labai platų požiūrį į krepšinį turintis specialistas. Tačiau jo supratimas prasideda nuo svarbiausių pamatinių vertybių.
Beje, pereidamas iš asistento į vyr. trenerio poziciją, austras teigė labiausiai pasiilgsiąs ilgų valandų su konkrečia užduotimi taktiškai išnarplioti varžovą. Tai treneris, kuris mėgsta užsisėdėti prie video ir tiksliai susidėlioti žaidimo planą (G lygoje jo asistentai netgi minučių tikslumu turėdavo iš anksto sudėlioti penketus visoms rungtynėms). Tiesa, jis vengia apkrauti savo žaidėjus informacija ir labiau prašo susitelkti į savo stiprybes nei priešininkų žaidimą.
Bus įdomu pamatyti, kiek Q.Snyderio ir „Utah Jazz“ idėjų išvysime „Žalgirio“ žaidime. Ką pabrėžia ir pats M.Schilleris, skirtingos NBA/G lygos ir Eurolygos taisyklės (Amerikoje didesnė aikštė, 8 papildomos minutės ir puolimą palengvinančios taisyklės) verčia visiškai kitaip ruoštis rungtynėms.
Bet bent jau G lygoje M.Schilleris rėmėsi penkiomis pamatinėmis „Jazz“ gynybos taisyklėmis, kurios jam pačiam labai imponavo.
Penkios pamatinės „Jazz“ gynybos kolonos:
- Gynyba nuo greito varžovų puolimo
Europoje po metimo į krepšį iškart į gynybos pusę traukia 2, o kartais tik 1 žmogus. Tuo tarpu Q.Snyderis „Jazz“ klube į gynybą kartais atgal siunčia net keturis žaidėjus. Krepšinis NBA ir G lygoje toks greitas, kad gynyba prieš varžovų greitąjį puolimą Amerikoje yra aktualesnė nei Europoje. Įdomu, kad ir G lygoje „Stars“ pagal puolime atkovotus kamuolius buvo paskutiniai.
Pagrindinius žaidėjų sustatymo prieš greitą puolimą principus M.Schilleris dėsto visose 53 treniruotėse, kiek pagal taisykles jų gauna surengti sezono metu. Tiesa, labiau ne intensyvaus krūvio, o išaiškinimo forma.
- Neatiduoti baudos aikštelės
„Jazz“ sistemoje ginamasi griežtai neįleidžiant varžovų į baudos aikštelės vidų. Net jeigu priešininkas jau įveikia gynybą, jis vis tiek labiau kreipiamas į aikštės šonus, už baudos aikštelės kontūrų, galinės linijos link. Gynyba baudos aikštelėje visada turi būti fiziška. M.Schilleris mėgsta fiziškus žaidėjus, todėl jam turėtų patikti Pauliaus Jankūno figūra.
- Pagalba prakiurus gynybai
„Jazz“ taisyklės sako, kad jeigu varžovas įveikia pirminę gynybą, jam iškart turi ateiti pagalba. Nuo jos priklauso likusios gynybos rotacija, kurios metu stengiamasi užkimšti atsiradusią skylę ir sugrįžti į pradinį išsidėstymą.
- Uždengti kiekvieną metimą
M.Schilleris pageidauja, kad jo žaidėjo ranka mosuotųsi per kiekvieną priešininko metimą. Jis reikalauja intensyvios ir agresyvios gynybos, kuri visada iki galo bandytų apsunkinti metimo galimybę. Labiausiai jis nori atimti tritaškius iš kampų – geriausio procento metimus. Be to, propaguoja agresyvų varžovo su kamuoliu pasitikimą prie tritaškio linijos.
M.Schilleriui labai patiko, kaip Amerikoje akcentuojama vertikali gynyba ore prieš į krepšį metantį žaidėją. Austras pasakoja, kad Europoje šis žaidimo elementas nėra iki galo įvertintas. Tuo tarpu jis pats „Stars“ treniruotėse bando išugdyti pasipriešinimą ore aukštai iškeltomis rankomis per pasakojimus ir vaizdo medžiagą.
- Atkovoti visus kamuolius
M.Schilleris labai akcentuoja varžovo atsitvėrimą nuo krepšio ir į šią užduotį įdarbina net ir toli nuo lentos esančius žemesnių pozicijų žaidėjus. Jam svarbiausia atkirsti nuo baudos aikštelės bet kurį grėsmę keliantį varžovą, todėl jo žaidime dar kartą labai svarbus fiziškas žaidimas. Ne veltui „Stars“ praėjusį G lygos sezoną buvo penkti pagal gynyboje atkovotų kamuolių procentą.
Europai artimi skaičiai
15min kalbinti pašnekovai pasakoja, kad M.Schilleriui artima pažengusi statistika ir analitika, kuria jis naudodavosi dirbdamas G lygoje. Kai kurie plika akimi matomi rodikliai turėtų intriguoti ir „Žalgirio“ aistruolius.
M.Schillerio auklėtiniai 2019-2020 m. sezoną G lygoje buvo antri pagal mažiausiai praleistų taškų skaičių (106,1) ir ketvirti pagal geriausią gynybos reitingą (105). „Stars“ priešininkai iš trijų taškų zonos atakavo prasčiausiu procentu visame turnyre (31,4).
Penkios pamatinės M.Schillerio suprojektuotos „Jazz“ gynybos kolonos atlaikė G lygos testą.
„Man, kaip treneriui, šių penkių absoliutų pritaikymas labai padeda įpareigoti žaidėjus, – „Jazz“ sistemos svarbą pabrėžė M.Schilleris. – Man patiko Messinos citata. Jis sakė, kad jeigu pavyksta susitvarkyti su lenta ir varžovų greitu puolimu, dažniausiai bendra gynyba būna labai gera. Kad ir kaip elementariai tai skambėtų, bet nesvarbu kur – Amerikoje ar Europoje, geros komandos yra tos, kurios visada stengiasi gynyboje ir bent iki tam tikro lygio dalinasi kamuoliu puolime. O tokios taisyklės labai padeda analizuojant rungtynes, nes jos leidžia grįžti prie pagrindų. Tiesiog jeigu mums nepavyksta susitvarkyti bent su 2-3 punktais, paprastai gynyboje turime didelių problemų.“
M.Schilleris mėgsta tvarką ir puolime. Kitaip nei dauguma kitų pašėlusiu tempu rungtyniavusių G lygos ekipų, „Stars“ pastaraisiais metais žaidė brandesnį krepšinį.
Tarp 28 komandų „Stars“ pagal rezultatyvumą buvo tik 19-i (vid. 111 tšk., kai geriausias rezultatas – 124 tšk.), o išmestų metimų skaičių – vos 25 (20-i pagal išmestus tritaškius).
Tiesa, pats taškų vidurkis nebuvo toks aukštas dėl lėto Solt Leik Sičio klubo žaidimo tempo. Pagal šį rodiklį 28 komandų turnyre „Jazz“ globotiniai buvo vos 26-i. Svarbu pabrėžti, kad prie mažiausiai atakų surengiančių komandų „Stars“ buvo visus tris sezonus prie M.Schillerio.
Drausmingas krepšinis išvedė žaidėjus į gerų metimų situacijas. „Stars“ 2019-2020 m. sezoną buvo treti tiek pagal bendrą pataikymo procentą (48 proc.), tiek tritaškių pataikymą (36,8 proc.), o pagal puolimo efektyvumą per 100 atakų M.Schillerio auklėtiniai buvo dešimti.
M.Schillerio komanda išskirtinai nesikliovė daugiau tritaškiais metimais arba atakomis iš dviejų taškų zonos. 61,4 proc. išmestų metimų sudarė dvitaškiai, 38,6 proc. – tritaškiai. Panašūs skaičiai „Stars“ komandą lydėjo abu pastaruosius sezonus, o pagal bendrą G lygos tendenciją M.Shillerio auklėtiniai buvo maždaug viduriuke.
Akcentas gynybai ir kantrus progų ieškojimas puolime – G lygoje retai pasitaikančios ir Europai gerokai artimesnės vertybės.
„Žalgirio“ loterija
M.Schilleris aiškiai sako, kad žaisti ir treniruoti JAV bei Europoje reikia skirtingai. Bet Kaune jis turbūt bus dar kitoks treneris.
G lygoje austras galėjo kantriai auginti produktus „Jazz“ klubui nebijodamas klysti ir nesiekdamas greito pergalingo rezultato. Tačiau Eurolygoje „Žalgiriui“ ir padidintos rizikos M.Schillerio kėdės draudimui bus svarbi kiekviena pergalė.
Kaip prie Eurolygos atkrintamųjų varžybų komandos vairo atrodys treneris, kuris Europoje iki tol nelaikė jokios kitos aukšto lygio ekipos vairo, o tokios patirties įgijo tik visai kitoje krepšinio planetoje už Atlanto?
Ar pradirbęs vidutinėse Europos ir G lygos komandose M.Schilleris turi Eurolygos mėsmalei būtiną nugalėtojo mentalitetą?
Ar jaunas mažai kam žinomas austras bus autoritetas „Žalgirio“ ir Eurolygos senbuviams, kurie šioje Atlanto pusėje skeptiškai žiūri į motyvacines JAV krepšinio specialistų kalbas?
Kiek su šiuo avangardiniu projektu bus kantrus pats Paulius Motiejūnas, jeigu pralaimėjimai Eurolygoje pramuš laisvas vietas „Žalgirio“ arenoje?
„Žalgiris“ išsitraukė įdomų bilietą loterijoje, kurios finalą su nekantrumu stebės ne tik Lietuva, bet ir visa Europa.
