Penktadienis | Eurolyga | „Bayern“ – „Žalgiris“ | 21:30 | Miunchenas |
Miunchenas yra aukščiausių standartų miestas.
2018-ųjų Mercerio apklausos duomenys parodė, kad Miunchenas yra pirmas Vokietijoje ir trečias pasaulyje pagal gyvenimo kokybę. Trečias pagal dydį Vokietijos miestas laikomas meno, mokslo, technologijų, inžinerijos, finansų, kultūros, inovacijų ir turizmo centru.
Miunchene namus įkūrė tokios korporacijos kaip BMW, „Siemens“, MAN, „Linde“, „Allianz“, o Miuncheno „Bayern“ futbolo klubo vardas gerai žinomas visame pasaulyje.
Bet „Bayern“ krepšinio klubas dar toli nuo aukščiausių standartų.
„Audi Dome“ arena nedvelkia ta legendomis apipinta vokiška kokybe. 1972-aisiais pastatyti krepšinio rūmai prašosi arba renovacijos, arba persikraustymo. Į naujus namus „Bayern“ turėtų persikelti galbūt dar 2021–2022 m. sezoną, tad kol kas turi žaisti po šalia miškelio pasislėpusiu kupolu su 6,7 tūkst. vietų žiūrovams.
Štai artimiausias baras šalia „Bayern“ namų aikštės labiau primena Kupiškio smuklę nei Eurolygos lygio organizacijos aplinką.
Tuštutėlėje erdvioje kavinukėje šeimininkauja moteris, kuri tuo pačiu ir priima užsakymus, ir skuta bulves. Angliškai užsisakyti maisto nepavyksta, bet visus kalbos barjerus laužo raktinis žodis „schnitzel“.
Bare pirmasis svečius urzgimu pasitinka šeimininkės kiemsargis šuo. Virš jo guolio ir skutamų bulvių sukabinti „Bayern“ šalikai, marškinėliai ir emocingos nuotraukos. „Bayern“ gerbėjų trofėjų lentyna dar nedidelė, bet ją vis pildo pasiekimai vietiniame fronte.
Per septynis pastaruosius sezonus Vokietijoje „Bayern“ triskart laimėjo nacionalinį čempionatą. Bet didžiųjų Europoje projektuotų pergalių gali tekti gerokai palūkėti.
Projektuojamas buvo ir didis Eurolygos klubas su tvirtu futbolo užnugariu. Bet pastarieji pokyčiai „Bayern“ organizacijoje nebekursto tokių gražių fantazijų.
Tai susiję su permainomis klubo vadovybėje. 40 metų „Bayern“ kabinetui vadovavęs Uli Hoenessas paliko savo pareigas. Iki šiol „Audi Dome“ arenoje per rungtynes besisvečiuojantis vokietis buvo užsimojęs „Bayern“ paversti ne tik futbolo, bet ir krepšinio grandu visame pasaulyje.
Kai 1979-aisiais pradėjo darbą Miuncheno klube, jame dirbo 12 žmonių. 2019-aisiais U.Hoenessas paliko „Bayern“ vairą per 1000 darbuotojų su maždaug 657 mln. eurų pajamų.
Bet didelis klausimas, ar kas perims sutvarkyti jo kruopščiai braižytą krepšinio projektą.
Kitaip nei tokiuose klubuose kaip „Barcelona“ ar Madrido „Real“, kurie 2019–2020 m. sezonui surinko per 40 mln. biudžetus, Miuncheno futbolo klubas nesidalija savo lobynu su krepšinio komanda. Aišku, „Bayern“ vardas padeda pritraukti rėmėjus ir į krepšinį, bet auksinis kranelis Miuncheno pakraštyje užsuktas.
„Bayern“ Eurolygoje surinko dešimtą pagal dydį biudžetą – 23 milijonus eurų, bet dėl pakankamai griežtų finansinių taisyklių Vokietijoje didelė biudžeto dalis, maždaug 50 proc., atriekiama mokesčiams.
U.Hoenessas svajojo, kad vieną dieną „Bayern“ dominuos ne tik futbolo, bet ir krepšinio aikštėje, tačiau jo įpėdinio Herberto Heinerio ketinimai su oranžiniu kamuoliu dar neaiškūs. Didelis klausimas, kiek naujai vadovybei „Bayern“ krepšinio sektorius rūpi daugiau nei sausi rezultatai. Ypač kai krepšinis tik ketvirtas pagal populiarumą sportas šalyje.
Išėjus U.Hoenessui, krepšinis nebeturi tokio užtarimo „Bayern“ struktūrose. Tai reiškia daugiau darbo ir nervų „Bayern“ generaliniam direktoriui Marko Pešičiui, kuriam pastaruoju metu tenka spręsti daugiau ne su krepšiniu susijusių klausimų.
Buvęs įžaidėjas sumaniai diriguoja komandai ir už aikštės ribų. „Barcelona“ trenerio Svetislavo Pešičiaus sūnaus darbai Miunchene vertinami gerai. Bet pastaruoju metu M.Pešičiui tenka vis daugiau stresuoti dėl „Bayern“ ateities.
Problemų jam dabar netrūksta ir aikštėje.
Nors Miuncheno klubas laimėjo visas 12 Vokietijos čempionato rungtynių ir tvirtai pirmauja nacionaliniame čempionate, Eurolygoje „Bayern“ su 6 pergalėmis ir 9 pralaimėjimais rikiuojasi 14 vietoje.
„Bayern“ sezono pradžioje pranoko tokius Eurolygos sunkiasvorius kaip Milano „Olimpia“ ar Madrido „Real“, bet triuškinantys pralaimėjimai nedaro garbės stambiam Miuncheno projektui: -33 su „Baskonia“, -26 su „Valencia“, -29 su „Anadolu Efes“ ir -22 su „Maccabi“.
Prieš porą savaičių „Bayern“ pirmą kartą iškovojo pergalę išvykoje – po pratęsimo palaužė Berlyno ALBA (77:76). Tačiau tas laimėjimas buvo didžiulis sėkmės šypsnys – Roko Giedraičio ekipa jau laikė pergalę kišenėje ir tik dėl savo kaltės atidavė tašką „Bayern“.
„Bayern“ vargai kartais kažkuo priima ir „Žalgirio“.
Bendras „Bayern“ puolimo reitingas Eurolygoje tėra 15-as (vid. 75,2 tšk.).
Vokiečių klaidų skaičius – didžiausias visoje Eurolygoje (14,7 kl.), išmestų tolimų metimų – mažiausias (18,7 trit., 38,1 proc.).
Vasarą „Bayern“ turėjo smarkiai perrikiuoti komandos gretas. Bet septynis naujokus įsigijusi Miuncheno ekipa mūšiams niekaip neišrikiuoja visos savo sudėties. Vokiečiams labiausiai trūksta kūrėjų.
Pagrindinis „Bayern“ kūrėjas Nihadas Djedovičius buvo iškritęs iš rikiuotės 7 rungtynėms ir dar tik grįžta į formą. Atakų organizatoriaus funkcijas turėjęs atlikti, tarp kitko, ir Kauno „Žalgirio“ radaruose buvęs gynėjas TJ Bray, dėl traumų šį sezoną dar taip ir nežaidė.
„Bayern“ puolimui anksčiau dirigavo serbas Stefanas Jovičius, bet vasarą jį į Chimkus pasikvietė Rimas Kurtinaitis. Į jo vietą starto penkete stojęs Maodo Lo smarkiai progresuoja, bet 27-erių gynėjas dar nesubrendo iki patikimo Eurolygos komandos vedlio. Tuo tarpu DeMarcusas Nelsonas tapo sezono nusivylimu, o Diego Flaccadori dar trūksta patirties. Ir tiek tos kūrybos šioje disciplinuotoje vokiškoje puolimo mašinoje.
Nors Vokietijoje įsikūrusi beveik 41 milijardo pajamas skaičiuojanti telekomunikacijų bendrovė „T-Mobile“, Miunchene netrūksta ryšio problemų. Komanda dažnai nesusikalba gynyboje ir už tai yra skaudžiai baudžiama. Galbūt „Bayern“ pasiklysta ne tik ne ryšio zonoje, bet ir Dejano Radonjičiaus vertime – 49-erių specialistas iš Juodkalnijos prastokai kalba angliškai. Tiesa, nepaisant rezultatų Eurolygoje, jo kėdė, atrodo, dar nekliba.
Pagal Eurolygoje sužaistų rungtynių patirtį „Bayern“ rikiuojasi tik 12–14 vietose ir tai dar juntama vokiečių žaidime. Iš senbuvių tvirčiausią žingsnį į priekį padėjo Maodo Lo bei Vladimiras Lučičius, tačiau „Bayern“ trūksta didesnio kitų komandos narių indėlio.
„Bayern“ viltys sukrautos ant buvusio NBA krepšininko pečių. Miuncheno klubas vasarą sudrebino žaidėjų turgų prisikviesdamas devynerius metus žaidusį ir 13 taškų bei 8 atkovotų kamuolių vidurkį turėjusį Gregą Monroe. Šis Eurolygoje per 25 minutes kol kas renka vid. 12,2 taško, po 6 atkovotus kamuolius, 2,6 rezultatyvaus perdavimo ir 15,4 naudingumo balo. Bet Miunchenas laukia dar didesnio jo indėlio.
Jo dubleris Matthias Lessort'as dar nepateisina lūkesčių su 4,5 taško ir 5 naudingumo balų vidurkiu.
Rungtynių su „Žalgiriu“ išvakarėse 24-erių 206 cm ūgio prancūzas dūko su arenos apšvietimu. Pačiupęs pultą į savo rankas, jis žaidė su „Audi Dome“ arenos šviesomis.
Profesionalai prožektorius penktadienio vakarą nukreips į „Žalgirio“ ir „Bayern“ žaidėjus. Trys pastarieji lietuvių ir vokiečių mūšiai baigėsi ne didesniu nei 6 taškų skirtumu. Galime vėl tikėtis panašaus nervų karo.