| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Fenerbahče“ | 20:00 | Kaunas |
„Nežinau, apie ką kalbi“, – iškart po tų rungtynių su žiežirbomis ant suolo, „Siemens“ arenos koridoriuose atmintį prarado A.Toupane'as.
Gyvendamas konflikto emocijomis jis tada dar nesuvokė, kodėl taip ant jo pyko Šarūnas Jasikevičius. Bet ir nenorėjo apie tai šnekėti.
Lygiai taip pat, kaip nesuvokė, kodėl „Žalgirio“ treneris jam vis pamokslaudavo.
Šaras kartais net plaukus raudavosi iš pykčio straksėdamas prie šoninės linijos, kai A.Toupane'as vietomis prarasdavo koncentraciją prieš pavojingiausius oponentus, atsidurdavo ne ten, kur turėjo, ar trumparegiškai laužydavo šakas įlipęs į varžovų gynybos medį.
Jasikevičius labai aistringas treneris. Jei nesi prie to pratęs, kartais gali būti sunku.
A.Toupane'as tai atsikirsdavo Š.Jasikevičiui, tai nepatenkintas nudelbdavo akis ant „Žalgirio“ atsarginių suolo.
Pirmajame Eurolygos rate Toupsu pravardžiuojamas žaidėjas net šešis mačus neišsilaikė aikštėje daugiau nei 10 minučių.
„Manau, kad Axelis ir kiti žaidėjai paprasčiausiai nežino, kokie jie geri. Jeigu Axelis žaidžia 60 proc. greičio, tai mano darbas įtikinti jį, kad jis tikrai yra privilegijuotas dėl savo atletiškumo. Žmogus, kuris toks atletiškas, turi tą naudoti. Nematau kito kelio.
Tai yra procesas ir jis ilgas. Aš tik tikiuosi, kad jie supranta, kokios jų stiprybės ir reikia dirbti“, – A.Toupane'ą po rungtynių Vilniuje sukritikavo Š.Jasikevičius.
Axelis dirbo.
Nesvarbu, gaudavo žaisti ar ne, jis kiekvieną rytą bumbsindavo kamuolį mažojoje „Žalgirio“ arenos treniruočių salėje.
Tad nors buvo spėliojančių, kad Axelis gali tapti kitu žmogumi po Dee Bosto, kuriam teks išvykti iš Kauno, Šaras tokio klausimo net nekėlė. Jis visada tikėjo žmonėmis, kurie eidavo į treniruotes nevaromi.
„Ir ta pati jo energija – aš esu buvęs įžaidėju. Jei prieš mane pastatytų Toupane'ą, man kelnėse būtų nekas. Atsirastų kažkas. Jis aukštas, ilgomis rankomis, labai gerai juda – reikia tiktai patirties, galbūt, žaidimo šioje Eurolygoje“, – sausį po pergalės prieš „Valencia“ vaizdingai pasakojo Š.Jasikevičius.
Taip jau sutapo, kad tomis rungtynėmis A.Toupane'as atvertė naują sezono puslapį.
Socialiniame tinkle aktyviai modelio fotografijomis besidalijantis „Žalgirio“ prancūzas pradėjo ir žaisti stilingai.
Per 18 pirmųjų Eurolygos sezono mačų 25-erių puolėjas rinko vid. 5,2 taško ir 4,4 naudingumo balo. Per 6 pastaruosius susitikimus jo vidurkis šoko daugiau nei dvigubai – iki 13,8 taško ir 11,7 naudingumo balo per mačą.
Taip jau sutapo, kad su A.Toupane'o šuoliu aukštyn striktelėjo ir visa „Žalgirio“ legionierių brigada, trenerio žodžiais, į Kauną atsivežusi didžiulį blogų įpročių bagažą.
To vaisius – ketvirtoji „Žalgirio“ vieta Eurolygoje. Bet pasakišką sezoną klubo istorijos metraščiuose kuriantį žalgiriečiai neketina sustoti.
„Kodėl gi ne?“ – paklaustas apie Eurolygos finalo ketvertą, interviu 24sek laidai „Eurolygos diena“ kiek pasisaugodamas prasitarė A.Toupane'as.
Interviu su vienu iš naujų „Žalgirio“ lyderių – apie kantrybės reikalavusius santykius su Šarunu Jasikevičiumi, trenerio reiklumą ir nematomą žalgiriečių sėkmės priežastį.
– Axeli, kaip paaiškinti tokį jūsų žaidimo pasikeitimą?
– Manau, kad tai laiko klausimas. Man reikėjo laiko prisitaikyti prie sistemos.
Viskas buvo nauja – šalis, žaidimas. Reikėjo įgyti trenerio pasitikėjimą. Vis dar su tuo dirbu, bet viskas susidėjo ir manau, jog su laiku ėmiau jaustis geriau.
– Ar buvo sunku suprasti, ko iš jūsų reikalauja Šarūnas Jasikevičius?
– Nepasakyčiau, kad sunku. Tiesiog reikėjo laiko.
Jis labai aistringas treneris. Jei nesi prie to pratęs, kartais gali būti sunku. Kita vertus, mano tėtis yra griežtas krepšinio treneris, tad tokie metodai man nebuvo naujiena. Kitiems gal būtų sudėtinga.
Bet man tiesiog reikėjo laiko ir praktikos, kad jausčiausi patogiau.
Šaro filosofijoje labai svarbios smulkmenos. Čia negali suklysti. Jei klysti – sėdi ant suolo ir mokaisi. Kaip teko mokytis man.
– Kaip žaidėjui atvykusiam iš NBA ir G lygos, ar buvo sunku neišsimušti iš vėžių, kai sezono pradžioje neišbūdavote aikštėje ilgiau nei 10 minučių?
– Aš esu kovotojas, tad buvo sunku. Nieko nekaltinau – trenerio ar kažko kito. Bet buvo sudėtinga.
Tiesiog turėjau tą priimti, dirbti dar sunkiau, ilgiau plušėti po treniruočių ir būti kantrus. Turėjau tikėti savo galimybėmis ir nesustoti.
– Galbūt bandėte susisiekti su buvusiu žalgiriečiu Leo Westermannu, kuris yra geras jūsų bičiulis, ir paprašyti patarimo?
– Taip, šiek tiek kalbėjomės. Leo mane gerai pažįsta. Jis man patarė būti kantriam, nesigraužti ir toliau dirbti. Ir kad tai atsipirks.
– Sezono pradžioje dažnai diskutuodavote su Jasikevičiumi prie šoninės linijos, o dabar tie ginčai atrodo kitokie, gerokai ramesni. Po pastarosios pergalės prieš „Barcelona“ jūs ir apkabinote trenerį. Kaip su laiku keitėsi tas jūsų ryšys?
– Manau, jis vystosi visai neblogai.
Kai tik atvykau, jis man buvo griežtas. Turėjau suprasti sistemą, kaip čia viskas vyksta. Tad jis buvo reiklus. Bet, manau, jis žinojo, kad man to reikia, jog tobulėčiau ir žengčiau į kitą lygį.
Su laiku aš patobulėjau. Dabar jis galbūt man leidžia ne kiek dažniau klysti, o tiesiog labiau pasitiki. Manau, kad mūsų santykiai sutvirtėjo.
Ta pergalė prieš „Barcelona“ buvo labai svarbi. Jis buvo labai laimingas dėl mano pasirodymo ir pasakė keletą gražių dalykų.
– Ar Šarūno Jasikevičiaus filosofija ir darbo metodai labai skiriasi nuo kitų trenerių, su kuriais teko dirbti?
– Taip, jis žymiai karštesnis. Jo filosofijoje labai svarbios smulkmenos. Čia negali suklysti. Jei klysti – sėdi ant suolo ir mokaisi. Kaip teko mokytis man.
Bet manau, kad viskas tik į naudą, nes jaučiuosi patobulėjęs.
– Sezono pradžioje per rungtynes su „Lietuvos rytu“ per minutės pertraukėlę atvirai reiškėte nepasitenkinimą dėl keitimo, atsistojote iš savo vietos ir vos nebuvote išvarytas į rūbinę. Kaip tas konfliktas vėliau atsiliepė jūsų santykiams su treneriu?
– Kaip ir sakė Jasikevičius, nenutiko nieko rimto. Tiesiog rungtynių metu pasitaiko įvairiausių dalykų.
Jis norėjo, kad kai ką suprasčiau, o tada galbūt to nesupratau. Bet ypač po tų rungtynių aš suvokiau, kaip jis bando mane treniruoti ir kaip turėčiau į tai reaguoti.
– Ar dabar kitaip žiūrite į žaidimą?
– Nepasakyčiau, kad kitaip, bet dabar žaidimas man yra lengvesnis. O kai taip yra, esi sėkmingesnis, naudingesnis ir aikštėje jautiesi žymiai geriau.
– Kokia yra tokio „Žalgirio“ sezono sėkmės priežastis?
– Manau, sunkus darbas.Esame labai darbštūs – ne tik treniruotėse, bet daug dirbame prieš jas ir po jų.
Jei atvirai, mes nekalbame apie turnyro lentelę.
Mes taip pat labai gerai laikomės žaidimo plano. Nieko nuostabaus, kad po to laimime rungtynių pabaigas. Galop, mes visi labai tobulėjame individualiai ir žaidžiame vis naudingiau. Viskas susideda.
– Ar dabar žaidžiate geriausią savo krepšinį?
– Jaučiuosi gerai, bet dar tikrai nesu geriausios formos.
– Ką dar norėtumėte pridėti?
– Nieko kažko ypatingo. Tiesiog noriu būti stabilesnis.
Bet esu universalus žaidėjas ir galiu daryti daug dalykų. Tą stengiuosi ir daryti.
– Esate ketvirtoje Eurolygos vietoje. Aišku, dar turite patekti į atkrintamąsias, bet kaip manote, ar „Žalgiris“ turi potencialo dar labiau visus nustebinti ir patekti net į finalo ketvertą?
– Kodėl gi ne?
Dar tikrai labai anksti apie tai kalbėti. Mes dar net neužsitikrinome vietos ketvirtfinalyje, tad turime susitelkti šiam tikslui. Bet aš esu optimistas: kodėl gi ne?
– Daug sirgalių žvelgdami į turnyro lentelę žiūri, kad devinta komanda nepavytų „Žalgirio“ ir neišstumtų iš atkrintamųjų varžybų. Kai atkrintamosios komandai toks didžiulis pasiekimas, čia neįprasta žiūrėti, kaip „Žalgiris“ galėtų, pavyzdžiui, palipti dar aukščiau. O kaip patys „Žalgirio“ krepšininkai žiūri į turnyro lentelę?
– Jei atvirai, mes nekalbame apie turnyro lentelę. Tiesiog akcentuojame kitas rungtynes. Manau, tai mūsų stiprybė ir toks požiūris nesikeis.
Mes dabar ruošiamės „Fenerbahče“ mačui, o po to bus „Baskonia“. Ir taip toliau.
