5:11 švieslentėje, piktas Šarūno Jasikevičiaus veidas ir 500 „Žalgirio“ aistruolių garsios skanduotės „Palau Blaugrana“ arenoje.
Taip atrodė „Barcelona“ ir „Žalgirio“ rungtynių pradžia.
Bet viskas pasikeitė į aikštę žengus Rokui Jokubaičiui.
Vieną po kito lyg saldainius perdavimus komandos draugams dalinęs Rokas iki ilgosios pertraukos išskirstė šešis „asistus“, dar pridėjo po tritaškį ir dvitaškį, o jo užkurta „Barca“ stryktelėjo į priekį 24:8 ir antrajame kėlinyje jau kūrėsi dviženklę persvarą.
Po ilgosios pertraukos R.Jokubaičio rezultatyvių perdavimų tempas sulėtėjo, bet lietuvis prabilo pats rinkdamas taškus.
Du tritaškiai, po kurių Rokas triumfavo jau firminiais tampančiais pirštų gestais, keli klaidinantys judesiai ir po jų pataikyti dvitaškiai ir triuškinanti „Barcelona“ pergalė prieš „Žalgirį“, prie kurios R.Jokubaitis prisidėjo nauju rezultatyvių perdavimų rekordu (7), pakartotų taškų rekordu (15) ir 20 naudingumo balų pasirodymu.
„Tikrai neblogos rungtynės. Visas rungtynes laikėme iniciatyvą. Turėjome ir mes nuostolių, tikrai ne stipriausios sudėties žaidėme, o ir pats „Žalgiris“ geroje formoje, tad tikėjomės rimtų rungtynių, – po mačo praėjus jau daugiau nei pusvalandžiui, nes ilgą laiką užtruko dopingo kontrolierių kambaryje, sakė R.Jokubaitis. – Dabar turėsime daug laiko iki kitų rungtynių, tad žinojome, jog turime gerai sužaisti, kad gautume laisvų dienų. Tą ir padarėme. Koncentracija gal nebuvo pati geriausia, bet galutinis rezultatas puikus.“
– Prieš rungtynes sakei, kad bus jauduliuko pirmą kartą žaidžiant prieš „Žalgirį“, bet pagerinai rezultatyvių perdavimų rekordą, pakartojai rezultatyvumo rekordą ir buvai per vieną balą nuo naudingumo rekordo. Tai ar buvo vis tik to jaudulio?
– Tai gal dėl to ir tokios rungtynės, nes buvau susikaupęs. Kiek save pažįstu, kai tas jaudulys prieš rungtynes yra, tai ir susikaupimas, ir rezultatai geresni. Manau, kad tai tik į naudą išėjo. Aišku, sunku buvo žaisti prieš buvusią komandą, gal taip ir neatrodė aikštelėje, nes kartais koncentracija nusimušdavo, bet, ačiū Dievui, viskas gerai baigėsi. Gera pergalė.
– Kokie jausmai užplūdo, kai arenoje pasigirdo „Žalgirio“ sirgalių skanduotės, o tu pirmą kartą žaidi varžovų komandoje?
– Tikrai smagu. Nesitikėjau, kad tiek „Žalgirio“ sirgalių susirinks. Vienu momentu atrodė, kad jų net daugiau nei mūsų sirgalių, apšilimą darant apėmė tie seni prisiminimai, kai tiek jų atvykdavo į išvykos rungtynes. Smagu matyti, kad palaiko „Žalgirį“, nepaisant to, kaip jam sekasi. Buvo smagu jiems atsidėkoti po rungtynių ir susimojuoti.
– Nickas Calathesas ilgam iškrito iš rikiuotės, bet atrodo, kad „Barcelonai“ nereikia naujo pagrindinio įžaidėjo?
– Faktas, kad Nickas ir Mirotičius yra dviese, kurie gerai susižaidę. Man Nickas gali duoti patarimų, kaip išnaudoti Mirotičių kiek galima daugiau, nes realiai jis padaro pusę jo taškų vidurkio su savo perdavimais. Atsakomybė tikrai didelė. Dabar visai neblogai sekasi, bet nereikia užmigti ant laurų, kad čia nebus Calatheso ir viskas mano rankose. Reikia išlikti kukliam ir padėti komandai. Kažkokio naujo dviračio neišradinėti, žaisti savo žaidimą ir kuo galima labiau padėti komandai.
– „Barcelona“ grafikas atrodė labai įtemptas. Kiek reikėjo tų kelių dienų atsipūsti?
– Faktas, kad reikėjo. Kai yra daug rungtynių, o dar savaitgaliais ir ACB, kur, jei ne namie žaidžiame, dažniausiai skraidome, tai to laiko daug atima. Reikėjo ir treneriams, ir žaidėjams, ir personalui poilsio. Manau, kad geriausias dalykas tai, jog poilsis užtarnautas. Tikrai demonstruojame gerą žaidimą ir kitą savaitę laukiame naujo priešininko.
– Futbole vyrauja praktika nešvęsti įvarčių, įmuštų prieš buvusias komandas, bet pats džiaugeisi po pataikytų tritaškių. Ar nebijai sulaukti replikų iš buvusių komandos draugų ar sirgalių?
– Taip, tos emocijos buvo. Bet tie tritaškiai sukrito, o jie nėra pats dažniausias įvykis mano žaidime. Vis tiek po rungtynių susimojavau su „Žalgirio“ sirgaliais, atidaviau jiems duoklę. Tiek daug susirinko, prie arenos taip pat laukia, tai pasifotografuosime, gražiais žodžiais persimesime. Nemanau, kad turėtų ant manęs pykti. Man buvo ypatingos rungtynės, „Žalgiriui“ irgi, „Barcelonai“ taip pat, tai ir buvo tos emocijos.
– Ar jautei iš Šaro, kad jam buvo ypatingos rungtynės?
– Gal šiek tiek jautėsi. Jis norėjo koncentracijos, ir man, ir Nigelui buvo paminėjęs prieš porą dienų, kad mums irgi reikia koncentracijos, nes jis žino, kiek emocijų sukelia tokios rungtynės. Manau, iš to galima suprasti, kad jis norėjo tos pergalės. Ne tiek prieš „Žalgirį“, bet kad ramia sąžine galėtume gauti porą laisvadienių, pailsėti ir sugrįžti į darbus, kad nebūtų jokių netikėtų dalykų, kur reikėtų papildomos panikos, bausmių ar kažko.
– Veidą puošia mėlynė, kaip ji atsirado?
– Net nepajaučiau, čia (rodo į mėlynės vietą)? Pažiūrėsiu į veidrodį. Bet čia kaip tik gerai, lyg muštynėse dalyvavau, kažką tokio pasakysiu.