| Eurolyga | „Olympiakos“ – „Žalgiris“ | 21:00 | Pirėjas |
Graikų žurnalistas Giannis Stavroulakis iki šiol su nostalgija mena, kaip Atėnų oro uoste Macą pasitiko šimtai „Olympiakos“ sirgalių, kurie skandavo lietuvio pavardės trumpinį.
Macą sutiko kaip roko žvaigždę. Ne tik dėl triukšmo. Pirėjuje jis pasirodė su plėšytais džinsais ir baltais marškinėliais. O dar ta jo rokerį primenanti šukuosena...
„Beprotiška! Savo gyvenime dar nesu matęs nieko panašaus!“ – tada iš laimės švytėjo A.Macijauskas.
„Žmonės tada ne šiaip jo laukė oro uoste. Sirgaliai jo laukė toje zonoje, kurioje leidžiasi lėktuvai, – juokėsi Pirėjo klubui prijaučiančiam laikraščiui „Goal News“ tuomet rašęs Rigas Dardalis. – Jis buvo sutiktas kaip dievas.“
Beje, vietos fanatikai iš pradžių vadino A.Macijauską „Mace“. Pats lietuvis vėliau pataisė graikus, kad jis yra Macas, ne Mace.
„Olympiakos“ bendraturtis Panagiotis Aggelopoulas atskleidė, kad Maco norėjo visi didžiausi Eurolygos klubai. „Pasiūlėme didžiausius pinigus ir įsigijome geriausią metiką Europoje“, – tada džiūgavo Graikijos turtuolis.
Maco sutarties vertė tada siekė 8,8 mln. eurų per 4 metus. Tai buvo didžiausias brolių Aggelopoulų sandoris.
„Mistiška!“ – neslėpė Giannis Stavroulakis.
Niekas nebeprisiminė to juodo debiutinio ir paskutinio A.Macijausko sezono NBA, kai 2005–2006 metų sezoną atstovaudamas „New Orleans/Oklahoma City Hornets“ lietuvis sužaidė tik 19 rungtynių ir turėjo 2,3 taško vidurkį. „Olympiakos“ A.Macijauską matė kaip nesustabdomą puolimo mašiną, kuri 2003–2005 metais Vitorijos „Tau Ceramica“ gretose rinko vid. 19,4 ir 17,9 taško.
„Tikiuosi, kad Macas yra tas žaidėjas, kuris išpildys mūsų visų svajones“, – paklaustas, ar su Macu „Olympiakos“ galės varžytis dėl Eurolygos čempionų titulo, sakė tuometis „Olympiakos“ klubo prezidentas Socratis Kokkalis, kai iki Maco įsigijimo klubas 10-metį nuo 1997-ųjų nelaikė titulo rankose.
Beje, pasirašydamas sutartį su „Olympiakos“ Macas atskleidė, kad konsultavosi su buvusiu Pirėjo klubo treneriu Jonu Kazlausku. Dar kai lietuvis vadovavo Pirėjo komandai 2004–2006 metais, Graikijoje netrūko spekuliacijų, kad A.Macijauskas žais „Olympiakos“, mena Rigas Dardalis.
Žurnalistas Evangelos Stellakis pasakoja, kad Macas turėjo būti pagrindinis Pini Gershono suburtos komandos puolimo ginklas. Maždaug toks, kaip dabar „Olympiakos“ veidu tapęs Vassilis Spanoulis.
„Macas buvo sutiktas kaip Mesijas“, – pridūrė žurnalistas Alexandros Trigas.
Lietuviui turėjo talkinti solidus būrys žaidėjų kaip Alexas Ackeris, Scoonie Pennas, Andrija Žižičius, Henry Domercantas, Panagiotis Vasilopoulas, Ioannis Bourousis, Sofoklis Schortsanitis.
Lyg holivudiniame filme tris kėlinius ant suolo prasėdėjęs A.Macijauskas išbėgo ant parketo likus žaisti 6 min.
Tačiau didysis brolių Aggelopoulų vasaros planas griuvo labai greitai, kai dar per draugiškas rungtynes prieš sezoną Kipre rugsėjį Macui trūko Achilo sausgyslė. Gydytojų verdiktas – pusmetis be krepšinio.
Macas sunkiai dirbo, kad kuo greičiau grįžtų į aikštę. Savo užsidegimu ir pastangomis jis sužavėjo „Olympiakos“ šeimą. Ir A.Macijauskas atsigavo.
Jau nuvažiavusiame Eurolygos traukinyje lietuvis išbėgo į aikštę tik ketvirtfinalyje, simboliškai prieš buvusią savo komandą „Tau Ceramica“. „Olympiakos“ pralaimėjo ketvirtfinalio mūšius, o po 15 minučių gaudavęs pasireikšti Macas rinko vid. 7,5 taško.
Vėliau A.Macijauskas sėkmingai pasirodė Graikijos čempionato finalo serijoje su „Panathinaikos“. Nors titulas negrįžo į „Olympiakos“ rankas, patyliukais Pirėjuje visi šnabždėjo, kad kitą sezoną „raudonieji“ su atsigavusiu Macu smogs visiems varžovams.
2007–2008 metų Eurolygos sezoną A.Macijauskas pradėjo rinkdamas vid. 19,3 taško ir 23,8 naudingumo balo, apšaudydamas krepšį įspūdingu 69,6 proc. dvitaškių ir 42,3 proc. tritaškių taiklumu.
Tačiau netrukus prieš pat „Top 16“ etapo startą Macą surakino nugaros skausmai. Kaip sužinosime po kelerių metų, jie bus lemtingi lietuvio karjerai.
P.Gershonas neteko darbo, o į jo vietą atėjo Panagiotis Giannakis. Situacija prastėjo. Bet žurnalistas R.Dardalis dar dabar, lyg tai būtų nutikę vakar, atsimena 2008-ųjų kovo 20-osios vakarą, kai visą „Top 16“ etapą dėl nugaros traumos praleidęs Macas išbėgo į aikštę lemiamose rungtynėse su Madrido „Real“, kurias „Olympiakos“ privalėjo laimėti.
Ir lyg holivudiniame filme tris kėlinius ant suolo prasėdėjęs A.Macijauskas išbėgo ant parketo likus žaisti 6 min. ir „Olympiakos“ pirmaujant tik 52:51. Pirėjo Taikos ir draugystės stadionas pašėlo. 12 tūkstančių žmonių stojosi iš savo vietų ir plojo „Kalašnikovui“, kuris žaidė dar ne iki galo išsigydęs traumą.
Lynną Greerą pakeitęs A.Macijauskas iškart pelnė tris taškus iš eilės – pataikė dvitaškį ir vieną baudą. Kalnų jis nenuvertė – iš viso surinko 4 taškus, tačiau svarbiausia, kad „Olympiakos“ laimėjo mačą 72:63 ir pateko į Eurolygos ketvirtfinalį.
Bet A.Macijauską vėl sukaustė nugaros skausmai, „Olympiakos“ sezonas baigėsi nesėkmingai. O 2008-ųjų vasarą, dar tik įpusėjus ketverių metų sutarčiai su graikais, A.Macijauskas draugiškai rungtyniaudamas su keliais Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjais nusitraukė kojos raiščius. „Olympiakos“ vadovų kantrybė trūko. Pirėjo klubas nusprendė nutraukti dar dvejus metus turėjusią galioti sutartį be kompensacijos.
„Jo karjera baigėsi labai negatyvia nata. O tai labai liūdina, atsižvelgiant į jo talentą ir visus tuos lūkesčius, visą tą sirgalių jam skirtą meilę“, – prisimena R.Dardalis.
Prasidėjo ilgas kankinantis teisminis procesas. Iš pradžių teismas nurodė „Olympiakos“ išmokėti kompensaciją už neteisėtai terminuotą sutartį, tačiau graikai pateikė apeliaciją ir laimėjo bylą. Macas liko tuščiomis.
„Tas teismas buvo labai blogas dalykas. Ir liūdnas abiem pusėms. Tai buvo situacija, kai krepšinis virto verslu, – mena E.Stellakis. – Niekas nenorėjo taip baigti šios sąjungos. Nuo herojaus iki nulio. Buvo pikta.
Macas atvyko į Pirėją kaip žmogus, kuris galėjo atgaivinti klubą. Šis nebuvo laimėjęs Graikijos čempionų titulo nuo 1997-ųjų. Tačiau paliko Pirėją kaip didžiausias „o kas, jeigu?“.“
Tas teismas buvo labai blogas dalykas. Ir liūdnas abiem pusėms. Tai buvo situacija, kai krepšinis virto verslu.
A.Macijauskas taip niekada ir nebegrįžo į aikštę. Paskutinį kartą sužaidęs oficialias rungtynes 28-erių, „Kalašnikovas“ paskelbė apie įspūdingai prasidėjusios karjeros pabaigą.
„Olympiakos“ sirgaliai niekada nepakeitė nuomonės dėl jo talento ir galimybių. Jis iki šiol prisimenamas kaip didžiausias „o kas, jeigu?“, – pasakojo Alexandros Trigas.
„Mes matėme Macą „Lietuvos ryte“, matėme jį „Tau Ceramica“ klube, taip pat – Lietuvos rinktinėje. Bet liūdniausia, kad ne „Olympiakos“, – 24sek sakė G.Stavroulakis. – Jam trūko labai svarbaus dalyko – sėkmės. Jis norėjo iš klubo prisiteisti pinigų, bet tai nepakeitė sirgalių nuomonės. Apie Macą kalbame su nostalgija prisimindami tą jo minkštą riešą, greitus sprendimus, jo instinktus ir energiją. Manau, kad Arvydas yra didžiausias „o kas, jeigu?“ klubo istorijoje.“
O kas, jeigu? Šis klausimas aktualus ir Lietuvos krepšinio publikai.
