| Ketvirtadienis | Eurolyga | „Real“ – „Žalgiris“ | 21:45 | Madridas |
Tai buvo keistas „Lietuvos ryto“ projektas.
Gedvydas Vainauskas surinko lietuviškiausią įmanomą produktą – 11 lietuvių žaidėjų, bet prie komandos vairo pastatė argentinietį Marcelo Nicolą, o šis į trenerių štabą pasikvietė ispaną Alberto Blanco.
Antaną Kavaliauską, Artūrą Gudaitį, Gediminą Oreliką, Adą Juškevičių, Deividą Gailių ir kitus lietuvius išrikiavęs Redaktorius M.Nicolai davė leidimą atsivežti į Vilnių tik vieną žaidėją. Argentinietis per daug negalvojo – atsisuko į savo tautos talentų klodus.
Dabar jiedu diriguoja Madrido „Real“ atakoms Eurolygoje ir tikisi nuvesti karališkąjį klubą į čempionų sostą. Bet 2015-ųjų vasarą Facundo Campazzo ir Nicolas Laprovittola buvo „Lietuvos ryto“ kandidatų sąrašo viršūnėje.
F.Campazzo – dabar vienas geriausių Eurolygos įžaidėjų, buvo prioritetinis M.Nicolos taikinys.
Madrido „Real“ ieškojo, kam išnuomoti ką tik į Europą atsivežtą kamuolio virtuozą, kuriam pirmaisiais metais Ispanijoje trūko patirties ir europietiško paso.
M.Nicola bandė įtikinti „Real“ ekipą, kad Vilnius argentiniečiui bus geriausia pradinė europietiško krepšinio mokykla.
„Lietuvos ryto“ treneris tada skambino „Real“ viršininkui Pablo Laso ir prašė paskolinti jiems 181 cm ūgio mažylį. Sostinės klubo strategas padarė gerus namų darbus ir buvo netoli susitarimo. Bet galutinį žodį tarė F.Campazzo. Ir jis norėjo mėgautis Ispanijos saule su greitu ispanišku krepšiniu.
Kai vėliau F.Campazzo priėmė „Murcia“ pasiūlymą, M.Nicola atsigręžė į antrą savo pasirinkimą. Argentinietis labai aiškiai žinojo, ko nori, todėl į Vilnių kvietė labai panašaus stiliaus atakų organizatorių – Nicolą Laprovittolą.
„Facu buvo paprasčiau žaisti Ispanijoje ir jam pasisekė – jis galėjo čia likti. O aš turėjau problemų su pasu ir reikėjo rasti kitų kelių. Ir pasirinkau „Rytą“. Taip, aš žinojau, kad prieš mane į Vilnių buvo kviečiamas Facu“, – raiškiai Vilniaus klubo pavadinimą Eurolyga.lt Madride ištarė N.Laprovittola.
Argentinietis įžaidėjas iki tol ne tik kad niekada nerungtyniavo Europoje. Jis niekada čia net nesilankė – atskridęs į Vilnių, jis pirmą kartą nutūpė Europos žemyne.
Į Lietuvą N.Laprovittola atklydo tik dėl vieno žmogaus. Argentinietis Marcelo Nicola įkalbino žaidėją, kad priglaus jį po savo sparnu ir padės užsirekomenduoti Europos krepšinyje.
N.Laprovittola priėmė „Lietuvos ryto“ dvejų metų pasiūlymą, su galimybe palikti Vilniaus klubą po pirmojo sezono.
„Mano tikslas buvo žaisti Europoje. Man tai buvo kaip vaikystės svajonė“, – neslėpė N.Laprovittola, ilgai planavęs šį žingsnį.
Nepaisant egzotiško karjeros posūkio, prieš tai tik Argentinoje ir Brazilijoje žaidęs atvykėlis neskraidė kaip balta varna.
Jis žinojo, kas Lietuvoje yra krepšinis ir kur krepšinyje yra mūsų šalis. Todėl su argentiniečio trenerio pagalba, N.Laprovittola manė gerai suplanavęs išsilaipinimą Senajame žemyne.
„Labai norėjau daugiau sužinoti apie Lietuvos krepšinį ir iš jo pasimokyti“, – pridūrė „Real“ atakų organizatorius.
„Bet po kelių mėnesių argentinietis treneris buvo atleistas...“ – griebėsi už galvos išsišiepęs krepšininkas.
Vienišą argentinietį dažnai globojo Antanas Kavaliauskas. N.Laprovittola su didžiule padėka prisimena kambarioko pagalbą.
„Jis buvo tikrai geras bičiulis“, – pabrėžė atakų organizatorius.
N.Laprovittolai buvo sunku apsiprasti su virš galvos nuolat kabojusiais pilkais debesimis. Tik Vilniuje jis pradėjo mokytis anglų kalbos, todėl iš pradžių vargiai galėjo susikalbėti tiek su vietiniais, tiek su komandos draugais. Bet jam visai patiko cepelinai ir kepta duona su sūriu.
Sykį per treniruotę N.Laprovittola gavo rėmėjų įteiktą dovaną – didžiulį kumpio gabalą. Tas komiškas kadras gerai iliustravo keistas pirmąsias patirtis Europoje.
Bet iššūkių nebijojęs N.Laprovittola iki šiol šypsosi tik dėl vieno jam neįprasto dalyko.
„Per pirmą sezono pusę mes turėjome gal kokius keturis skirtingus vyr. trenerius“, – niekaip negalėjo suprasti N.Laprovittola, iš pradžių klausęs M.Nicolos, o po to – Aurimo Jasilionio, Arvydo Gronskio ir Tomo Pačėso nurodymų.
Kai išvyko M.Nicola, užnugario netekusio gynėjo minutės ėmė greitai tirpti.
Nors skaičiai buvo solidūs. Europos taurėje N.Laprovittola rinko vid. 12,1 taško, 4,3 atkovoto kamuolio, 5,5 rezultatyvaus perdavimo ir 13,5 naudingumo balo, bet pataikė tik 26,9 proc. tritaškių ir darė po 3 klaidas. LKL čempionate legionieriaus rodikliai siekė 10,3 taško, 3,8 rezultatyvaus perdavimo ir 10,5 naudingumo balo su 44,4 proc. tolimų metimų pataikymu ir 2,8 klaidos vidurkiu.
Kartais N.Laprovittolai stigdavo brandesnių sprendimų lemiamomis rungtynių minutėmis, o dar dažniau – patikimesnės gynybos.
Tad kai „Lietuvos ryto“ vairą po trenerių karuselės perėmė Tomas Pačėsas, N.Laprovittolos dienos buvo suskaičiuotos.
Vos po trijų mėnesių Vilniuje argentinietis krovėsi lagaminus į saulėtąją Ispaniją – „Lietuvos rytui“ išpirką sumokėjo Madrido „Estudiantes“ ekipa.
T.Pačėsas į argentiniečio vietą pasikvietė Kendricką Browną, kuris šį sezoną neįtiko Panevėžio „Lietkabeliui“, bei ukrainietį Denisą Lukašovą, kuris vėliau nepritapo ir Prienuose.
O N.Laprovittolos karjera stojosi piestu.
„Vilniuje išmokau tikrai daug dalykų“, – pastebėjo N.Laprovittola.
Sezoną Marride N.Laprovittola baigė su 13,8 taško bei 4,4 rezultatyvaus perdavimo vidurkiu ir 2016-ųjų vasarą gavo netikėtą šansą – jį pakvietė „San Antonio Spurs“ klubas.
Šeštose NBA rungtynėse argentinietis su „Los Angeles Clippers“ surinko 11 taškų, pataikė 3 tritaškius iš 4 ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus. Per 18 mačų Greggo Popovichiaus komandoje N.Laprovittolai net tris kartus teko pradėti rungtynes starto penkete.
Bet per 10 minučių rinkęs vid. 3,3 taško ir 1,6 rezultatyvaus perdavimo, dispečeris vėliau buvo atleistas.
Iš į NBA N.Laprovittola šoko į Eurolygą su Vitorijos „Baskonia“ marškinėliais. Neįsitvirtinęs baskų krašte, gynėjas grįžo į Rytus priėmęs Sankt Peterburgo „Zenit“ pasiūlymą. Bet save N.Laprovittola atrado ten, kur šilta – Badalonos „Joventut“ komandoje.
Po pusantro sezono Badalonoje tapęs naudingiausiu Ispanijos čempionato žaidėju, N.Laprovittola 2019-ųjų vasarą sulaukė Madrido „Real“ kvietimo. Prieš apsivilkdamas karališkojo klubo marškinėlius, Nico tauriai pasirodė pasaulio čempionate ir atvedė Argentiną į finalą.
Beje, petys į petį nešdamas Argentinos vėliavą su tuo pačiu F.Campazzo, su kuriuo jį sieja ta dabar sunkiai įtikma „Lietuvos ryto“ istorija.
„Facu yra labai geras mano draugas. Kartu praleidome daug laiko ir perėjome daug gražių akimirkų. Perėjome daug mūšių, o ir patys gerai pasišpaguodavome tarpusavyje. Manau, jis pats kovingiausias žaidėjas, kokį kada nors buvau sutikęs – Eurolyga.lt pasakojo N.Laprovittola. – Per savo karjerą visada mokiausi ir bandžiau pasinaudoti kiekviena proga. Visada pasitikėjau savo žaidimu ir įgūdžiais. Manęs niekada negąsdino šalys, kalbos, treneriai ar komandos draugai. Jeigu prieš akis matydavau šansą, juo naudodavausi.“
Po penkerių metų pertraukos N.Laprovittolos horizonte vėl „Žalgiris“.
Jam tai vis dar neįveiktas principinis varžovas. Argentiniečiui dviem bandymais nepavyko nukauti „Žalgirio“ kaip „Lietuvos ryto“ įžaidėjui, o paskui dar po kartą ir su „Baskonia“ bei „Real“ pajėgomis.
„Aš labai gerai žinau, ką Lietuvos krepšiniui reiškia „Žalgiris“ ir koks tai didelis klubas Lietuvos žmonėms. Pastaraisiais metais jie žaidžia labai gerai. Visa tai – dėl Šarūno, – tikino N.Laprovittola. – Jie kaunasi prieš kiekvieną Europos komandą ir man patinka žiūrėti „Žalgirio“ žaidimą. Ketvirtadienį turėsime sužaisti labai gerą mačą, kad iškovotume pergalę.“
