Savaitgalį „Žalgirio“ arenoje nuaidėjus rungtynių pabaigą skelbiančiai sirenai, būrys „Lietuvos ryto“ jaunuolių susikibo ratu ir trypčiojo pergalės šokį. Netrukus jie lyg kėgliai vienas po kito sinchroniškai krito ant parketo.
Tai buvo nesurežisuota džiaugsmo akimirka. Visai kaip ir „Lietuvos ryto“ triumfas „Žalgirio“ arenoje, kurį mažai kas galėjo numatyti.
Etatiniais favoritais triumfuoti Kaune buvo laikomi „Žalgirio“ dubleriai, kurie atrankos turnyruose savo aikštėje nuo 2011-ųjų dar nebuvo pralaimėję nė vienų rungtynių. Vedami Eurolygos patirties jau turinčio 17-mečio Martyno Arlausko, brolius Ballus nustelbusio Roko Jokubaičio ir kitų, šeimininkai ketino pratęsti pergalingą tradiciją. Tačiau atrankos šeimininkams pusfinalyje pritrūko raumenų prieš galingą Romos jaunimo komandą ir jie tenkinosi bronza.
Italai jau ruošėsi grįžti namo su trofėjumi ir kelialapiu į pagrindines finalo ketverto varžybas Belgrade. Žiūrovams linksmai paprašius lietuvių teisėjų pagelbėti „Lietuvos rytui“, vienas iš arbitrų juokais mestelėjo: „Tai koks skirtumas, pralaimėti 30 ar 20 taškų.“
Jis atspėjo skirtumą, tik ne pirmavusią komandą. „Lietuvos rytas“ finale dominavo taip, kaip ir viso turnyro metu – nugalėjo Romos „Stellazzurra“ 76:55. Vilniečiai pergales skynė vidutiniškai 24,5 taško skirtumu.
„Nežinau, man net pačiam buvo keista, kad taip gerai gynėmės, – galingo žaidimo priežasties 24sek negalėjo paaiškinti net Deividas Sirvydis. – Atmosfera komandoje buvo nereali. Kiekvienas kovojo už kiekvieną.
Vykome į Kauną nugalėti. Tikėjomės finalo prieš „Žalgirį“, didelių emocijų, žiūrovų, triukšmo. Žaisti prieš juos nepavyko, bet svarbu laimėjome. Gan keista, tačiau labai gera.
Man šis laimėjimas reiškia daug. Neapsakomas jausmas.“
Svarbiausias patarimas krepšinyje
17-metis lietuvis Kaune per 26 minutes rinkdavo vidutiniškai po 17 taškų, 3,5 atkovoto kamuolio, 2,8 rezultatyvaus perdavimo ir 15,3 naudingumo balo. Kai „Žalgirio“ arenos pranešėjas naudingiausiu turnyro žaidėju paskelbė Deividą Sirvydį, arenoje pasigirdo triukšmingi žiūrovų ir komandos draugų plojimai. Deividas buvo tikras komandos vedlys.
Jo rezultatyvumas galėjo būti dar didesnis, jei ne pro šalį skrieję tolimi metimai. D.Sirvydis per ketverias turnyro rungtynes paleido daugiau tritaškių nei dvitaškių (30-23). Iš artimesnių distancijų atakavęs net 65 proc. tikslumu, iš toli vaikinas pataikė jau tik 26 proc. metimų (8/30).
Mače su Maskvos CSKA Deividas paleido net 12 tritaškių, nors tikslą pasiekė vos vienas.
„Mačiau komentarų... Peikė mane dėl tritaškių, – kukliai šyptelėjo D.Sirvydis. – Bet aš to nesureikšminu.“
| Paryžiaus CFBB 85:56 | 22 min. | 16 tšk. (5/5 dvit.) | 3 perd. | 3 kl. | 14 naud. |
| Stambulo „Fenerbahče“ 81:52 | 17 min. | 21 tšk. (3/4 trit.) | 4 kam. | 3 perd. | 24 naud. |
| Maskvos CSKA 80:61 | 34 min. | 15 tšk. (1/12 trit.) | 6 kam. | 3 perd. | 8 naud. |
| Romos „Stellazzurra“ 76:55 | 30 min. | 16 tšk. | 3 kam. | 3 per. kam. | 15 naud. |
Jeigu D.Sirvydis turėtų savo vizitinę kortelę, ant jos būtų užrašyta kažkas, kas susiję su pasitikėjimu savimi.
Taip drąsiai atakuoti krepšį Deividą skatino „Lietuvos ryto“ treneriai. Toks žaidimo mentalitetas jam buvo skiepijamas visą gyvenimą.
Paklaustas, koks patarimas krepšininko kelyje jam buvo svarbiausias, vilnietis išskyrė būtent pasitikėjimą savo jėgomis: „Nebijoti atsakomybės viską imtis ant savęs.“
Pasitikėjimas tapo natūraliu Deivido įpročiu, kaip ryte valytis dantis. Tad D.Sirvydis neabejojo savimi – ir prieš tą 11 netaiklių tritaškių seriją, ir prieš jaunimo Eurolygos atrankos finalą.
Deividas jaudinasi retai. Viena tokių retų akimirkų buvo vykstant į Prienus, kai „Lietuvos ryto“ dubleriai metė iššūkį „Vytautui“ Ballų turnyre.
Jis ir vaikinai žinojo, kad rungtynių transliaciją internete stebės šimtai tūkstančių žmonių, kadangi debiutinis LaMelo ir LiAngelo mačas su „Žalgiriu-2“ feisbuke sutraukė net 3 milijonų žiūrovų auditoriją.
Deividas jaudinosi, nors paprastai prieš mačus nejaučia jokio jaudulio. Sostinės komanda neturėjo jokių vilčių (93:130), bet, D.Sirvydžio manymu, vilniečiai parodė Ballams, kad Lietuva irgi turi talentų.
„Gal ir sumetė jie ten tų taškų, bet, manau, ne per daugiausia, – mikrodvikovos su Ballais svarbą pabrėžė D.Sirvydis, dėl brolių žengęs į aikštę su papildoma motyvacija. – Didžiausią įspūdį paliko LaMelo – jo kamuolio valdymas, visokie metimai.
Bet gynyboje matėsi ir jautėsi, kad LaMelo, mums puolant, jau laukdavo kitoje pusėje. Lyg pultume penkiese prieš keturis.
Europos krepšinis jiems nėra lengvas. Tiesa, kiek pastebėjau, su savo sprendimais jie jau susitvarkė, tad dabar tik beliko gynyba.
Tačiau faktas, kad ir Lietuva, manau, turi daug talentų. Gal net geresnių.“
Ypatingos dienos laukimas
Drąsūs pareiškimai nebestebina Deividą gerai pažįstančių aplinkinių. Taip drąsiai jis žengia ir į vyrų krepšinį. Dar praėjusį sezoną žaidęs Regionų krepšinio lygoje, dabar D.Sirvydis kartais užsivelka ir pagrindinės „Lietuvos ryto“ komandos aprangą Europos taurėje.
Dvi dešimtys NBA skautų Kaune žavėjosi, kaip Deividas savo ryžtingais prasiveržimais draskė priešininkų gynybines barikadas. Pakilimo tako krepšio link neužkirsdavo net ir kontaktas, kurį „Lietuvos ryto“ atstovas įveikdavo dvitaškiu su pražanga. Jeigu nepavykdavo prasibrauti, krepšininkas pasitelkdavo toliašaudę artileriją.
Jo aikštėje buvo visur – dar sunku nustatyti konkrečią šio jaunuolio poziciją. 202 cm ūgio žaidėjas gali žaisti nuo pirmo iki ketvirto numerio. Ateityje iš jo turėtų nusilipdyti 2–3 pozicijos krepšininkas, kurio universalumui analogų Lietuvoje rasti gan sudėtinga.
| Europos taurė („Lietuvos rytas“) | 5 min. | 0 tšk. | -1 naud. |
| Jaunimo Eurolyga („Lietuvos rytas-2“) | 26 min. | 17 tšk. | 3,5 kam. | 2,8 perd. | 15,3 naud. |
| NKL („Lietuvos rytas-2“) | 26 min. | 12,6 tšk. | 4,1 kam. | 2,7 perd. | 11,2 naud. |
Didžiulį potencialą įžvelgė ir „Lietuvos ryto“ komanda. Atsinaujinusi Vilniaus klubo organizacija įteikė jaunuoliui ilgalaikę sutartį.
D.Sirvydis tą dieną, kai pasirašė pirmąją savo profesionalo sutartį, atsimena su džiaugsmu akyse. Jis sunkiai galėjo užmigti žinodamas, kad jau kitą dieną vyks į „Lietuvos ryto“ būstinę ir suraitys parašą po sutartimi, kuri susies perspektyvų žaidėją su komanda bent trejiems metams.
„Nerealus jausmas! Dedant parašą rankos drebėjo, šypsena kilo iš niekur“, – prisiminė Deividas, už savo šuolį labiausiai dėkingas „Lietuvos ryto“ jaunimo sistemai, kurioje galėjo perkopti visas Lietuvos krepšinio piramidės dalis.
Nors sudarė sutartį su „Lietuvos rytu“ tik praėjusią savaitę, pagrindinės komandos garbę jaunuolis gynė dar praėjusį sezoną.
Jis visai neplanuotai buvo mestas į LKL mažojo finalo kovų sūkurį, kai „Lietuvos rytas“ išvaikė keturis amerikiečius ir mūšiui dėl bronzos pasikvietė dublerių komandos narius.
Tada jam dar tebuvo šešiolika metų, bet D.Sirvydis pasirodė aikštėje porai minučių.
„Atsimenu tik tiek, kad išbėgau į aikštę. O kas ten buvo... Neįsivaizduoju, – juokiasi D.Sirvydis. – Pradžioje, aišku, rankos drebėjo, bet, prabėgus porą kartų, viskas nuslūgo.“
Gal kitiems tos kelios simbolinės minutės ant parketo atrodys labai nereikšmingai, tačiau jos padėjo Deividui nugalėti baimę žaisti prieš tūkstantines tribūnas.
Nors pačiam dar trūksta raumenų masės pasistumdyti su profesionalais aukščiausiame lygyje, Deivido krepšinio IQ toks, kad su vyrais jam žaisti netgi paprasčiau, kadangi jie gali išpildyti visus vaikino sumanymus ir palengvina žaidimą.
Kad būtų dar geresnis, D.Sirvydis turi gerinti savo įžaidėjo įgūdžius. Be to, tos kovos prieš patyrusius žaidėjus LKL ir NKL parodė, kad jaunuoliui dar reikia pagerinti sprendimų priėmimą.
Bet septyniolikmetis tą žino, o noras eiti į priekį – didžiulis. Gal nieko keisto, kadangi Deividas jau gimė su kamuoliu rankose. Jo tėtis – buvęs krepšininkas Virginijus Sirvydis, dabar dirbantis Pasvalio „Pieno žvaigždėse“ Gedimino Petrausko asistentu.
Pirmaisiais Deivido metais V.Sirvydis žaidė Rusijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lietuvoje. Deividas keliaudavo paskui į visas šalis. Jis taip pat eidavo į tėčio rungtynes, treniruotes, tad dar darželyje pradėjo lankyti krepšinio būrelį.
Virginijus Sirvydis buvo berniuko idealas. Tėtis pats buvo puolėjas, garsėjęs taiklia ranka. Jis dažnai švystelėdavo tritaškį iš aikštės krašto.
Pats Deividas nemato daug panašumų tarp savo ir tėčio žaidimo.
„Aš net vienintelis šeimoje kairiarankis“, – šyptelėjo vaikinas, pozuodamas 15min fotografui Lukui Balandžiui.
Tad auga jis, stebėdamas daugiausia Kyrie Irvingo žaidimo epizodus. Norėdamas pagerinti įžaidėjo įgūdžius, Deividas įdėmiai stebi „Boston Celtics“ žvaigždės kamuolio valdymą, pavydžiai seka taiklius metimus ir žavisi jo sprendimais.
Kyrie prieš porą metų paleido pergalingą metimą septintosiose NBA finalo serijos rungtynėse, kuris atnešė Klivlandui pirmąjį čempionų titulą.
Pasitikėjimo savimi netrūksta ir jaunuoliui iš Vilniaus. Kas ten žino – jeigu daug ir uoliai dirbs, galbūt ir Deividas ateityje mes lemiamus metimus kovose dėl trofėjų.
