„Kas nutiko?! Kas nutiko?!“ – išpūtęs akis savo auklėtinių prie šoninės linijos klausė Šaras.
Per 30 sekundžių žalgiriečiai pralaimėjo atkarpą 0:5 ir užleido „Real“ į priekį. „Žalgirio“ generolas sušaukė antrą minutės pertraukėlę iš eilės.
Ilgai smagų „Žalgirį“ vaikęsis Madrido krepšinio ponas trečiojo kėlinio pabaigoje ištrūko į priekį 60:57.
Du kėlinius ant suolo su greitomis pražangomis prasėdėjęs Facundo Campazzo jau zvimbė po „Žalgirio“ arenos parketą. Anthony Randolphas savo marsietiškomis galūnėmis sklandė virš lanko ir siuntė piktus oro bučinius žaliai sirgalių jūrai.
Tai galėjo būti karališkas rungtynių lūžis. Tačiau „Žalgirio“ berniukai tapo vyrais.
Žalgiriečiai sužaidė vieną įspūdingiausių ketvirtųjų kėlinių per keletą pastarųjų metų. Žaliai balta jėga nunešė „Real“ karūną 29:13.
„Žalgirio“ vyrai glėbesčiavosi po finalinės sirenos lyg būtų užėmę Eurolygos sostą. Tai dar tik trečiosios reguliariojo sezono rungtynės, bet šie vyrai labai norėjo to pirmojo taško.
Šaras patenkintas plojo sirgaliams, kurie sveikino savo didvyrius vikingų skanduote.
„Žalgirio“ dar laukia ilgas kelias šioje galingoje Eurolygoje, bet žaliai baltų žaidime bręsta intriguojantis vaisius.
„Norėtųsi padėkoti fanams. Juos pasveikinti su pirmąja sezono pergale Eurolygoje. Ji tikrai labai graži ir saldi, – po pergalės sakė Šaras. – Iškovota labai didelėmis pastangomis. Detalių išpildymu, kuris, galvoju, kaip spalio viduriui buvo labai neblogai. Labai malonu už naujokus, kurie labai gerai pasijuto prieš 15 tūkst. fanų. Jiems tai tikrai turėtų būti didelis postūmis į priekį. Daugmaž tą, ką norėjome, padarėme. Nebus idealiai, daug ko dar nesuprantame. Bet bent jau šiandien 50 ant 50 kamuolių nepralaimėjome ir tai buvo vienas esminių dalykų. Kai kamuolys būdavo ant grindų, ten būdavo „Žalgirio“ žaidėjas. Kovėmės vyriškai, susikūrėme šansą gale nugalėti tokią puikią komandą ir kažkiek juo pasinaudojome.“
– Zachas LeDay ketvirtajame kėlinyje pelnė 16 taškų, trimis daugiau nei „Real“. Tai buvo lemtingo šturmo faktorius?
– Jis visada svarbus. Žinome, ką jis gali. Jis gali primesti aibę taškų.
Ką šiandien padarė, tai žaidė žymiai kantriau. Pasinaudojo savo stiprybėmis. Žinojo, kaip atakuoti skirtingus varžovų vidurio puolėjus. Gynyboje buvo labai solidus.
Paulius Jankūnas mums duoda labai daug solidumo, patirties, sistemos žinojimo – gal jis Zachui labai padėjo. Jam tai buvo labai geros rungtynės.
– „Žalgiris“ padarė tik 8 klaidas. Kieno tai nuopelnas?
– Tai labai svarbu, nes Madridas negalėjo bėgti. Žaidėme tikrai solidžiai. Daugumoje situacijų privedėme kamuolį ten, kur norėjome.
Kalbėjome, kad pernai tik maždaug tokiu metu (spalio viduryje) pradėjome Eurolygą. Įžaidėjai nenulėmė rungtynių, bet jie mums suteikė šansą, kuriuo ir pasinaudojome.
– Kiek žaidimą keitė pirmą minutę Campazzo gautos dvi greitos pražangos?
– Išeina Laprovittola, Llullas... Tai nežinau. Kai prasideda rungtynės, net nežinai, ką atakuoti.
Turi virš dviejų metrų ir Campazzo. Gal tą Campazzo stengėmės išprovokuoti. Bet jei ant suolo sėdi Laprovittola, kuris yra Ispanijos lygos MVP, Llullas...
– Kiek nustebino varžovų sprendimas mačo pradžioje pastatyti Tavaresą prie Hayeso ir kiek pastarojo metimai uždavė toną rungtynėms?
– Nenustebino, nes daug kas tą daro. Tą jau matėme ir darysime.
Atakuoti Tavaresą su Hayesu ar Landale'u, man nėra skirtumo. Jie gal žaidė procentų žaidimą.
Buvo tas pats, kaip Milane. Turėjome pranašumą prieš tiesioginį oponentą, bet Hayesas Milane kažkur nesuprato, kur galime išnaudoti tuos privalumus. Šiandien suprato. Ateina laikas, kai pataikai arba ne. Pataikėme.
– Kiek smagu buvo matyti Jankūną vėl žaidžiantį svarbias minutes ir kaip jam sekasi įsibėgėti?
– Manau, Paulius yra labai geros formos. Daug su juo kalbame. Jis turi vieną problemėlę, kurią bandome spręsti. Su savo raumenynu.
Jis kaip tokių metų jau šiaip neblogos fizinės formos. Manau, jis atrodo labai solidžiai ir jaučiasi labai gerai. Tikiu, kad iš jo išgausime didžiulę pagalbą. Jis yra jungianti grandis tarp trenerių, sistemos, naujokų. Tokie žmonės mums dabar patys svarbiausi, nes turime daug naujokų.
Paulius labai tiko šios dienos rungtynėms.
– Kokią komandos reakciją pamatėte po Milano rungtynių ir kiek tas žaidėjų reakcijos greitis jus tenkina po pirmųjų dviejų pralaimėjimų?
– Atmosfera gera, dirba labai gerai. Tikrai reikia laiko.
Jūs žiūrite „Žalgirio“ krepšinį. Alexas dar yra šoke, kad aš prašau kiekvieną ataką jam žaisti 3-4 pikenrolus. Sakau, tau čia yra sapnas. Jei aukštaūgiai ateitų pas mane, sakytų, kodėl žaidžia tik Alexas? Bet Alexas nenori žaisti tų 2-3 pikenrolų. Lukas atprato tą žaisti PAO. Mes dar neturime kantrybės.
Reikia kažkiek priprasti prie žaidėjų, žaidėjams priprasti prie sistemos.
Kaip ir sakau, ne bet ką šiandien aplošėme. Jiems nereikia užriesti nosies, bet tai turi būti didžiulis stimulas. Jie aria per treniruotes ir tai malonu, kad kažkada tavo darbas atsiperka.
Jie turi po šios dienos išlikti labai protingi. Suprasti, kad tik su didžiuliu darbu galima kažką pasiekti. Kad galime žaisti dar geriau. Ir turime žaisti dar geriau.
Tai galimybė pamatyti, kad ta sistema veikia pačiam būnant viduje. O tą pajusti labai svarbu.
Su „Baskonia“ jie turbūt buvo šoke nuo „Žalgirio“ arenos. O šiandien su tokia atmosfera ir sėkme, jeigu jiems čia ne pozityvumo stimulas dar labiau stengtis, tai turbūt jau nebus didesnio stimulo.
Šis vakaras buvo super.
Milane krepšinis buvo katastrofinis. Nė vienas iš penkių nesuprato, ką dirbome dvi dienas ir kur norime atakuoti Milaną. Šiandien kažkur suprato ir dar pataikė. Kartais ta komanda atrodo labai gražiai. Bet mano darbas ne už juos pataikyti, o juos išvesti į tas situacijas. Šiandien mes tai susikūrėme.
Reikia pripažinti, kad sau šansą suteikėme nedarant klaidų, kas neleido Madridui bėgti į greitą puolimą, ir gera gynyba, nuvarant juos nuo tritaškių. 73 taškai prieš šitą komandą yra superinis darbas. Žaidėjai nusipelnė tik didžiausių pagyrimų.
