Šaras patenkintas kamšėsi marškinius, kai jau viskas buvo aišku po paskutinės minutės pertraukėlės.
Duodamas paskutinius nurodymus, jis jau nebesuvaldė keiksmažodžių ir akivaizdžiai džiaugėsi pergale.
„Tai ne L – ne nevykėlis, o suknistas Leo“, – braižydamas paskutinį derinį, žalgiriečius prajuokino vadas.
Netrukus jis dar atsiprašė „Daruššafaka“ trenerio už gan nevykusį metimą paskutinėje atakoje, o vėliau kažką pasakė susistabdęs šeimininkų vidurio puolėją Oguzą Savašą.
Žalgiriečiai už trenerio nugaros laimingi šokinėjo „Volkswagen“ arenos viduryje. Nedaug trūko, kad šis vakaras būtų pasibaigęs nesusipratimu.
Š.Jasikevičius gali nusivalyti prakaitą nuo kaktos – tai buvo išvargta pergalė.
„Manau, vyrukai žengė truputį giliau. Neturiu daugiau ko pridurti.
Taip pat pataikėme keletą svarbių metimų. Mūsų profesijoje tai padeda“, – apibendrindamas rungtynes, ironizavo Š.Jasikevičius.
Akivaizdu, kad „Žalgirio“ treneris įvertino traumas, kurios išretino Kauno komandą. Stambule žalgiriečiai vertėsi be dviejų starto penketo narių – įžaidėjo Nate'o Wolterso ir kapitono Pauliaus Jankūno.
„Manau, tai didžiulė pergalė, – neslėpė Š.Jasikevičius. – Prieš mus vyksta daug sunkių dalykų. Bet vyrukai kovoja kaip pašėlę.
Tačiau turime patobulinti detales. Su jomis mes galėtume praleisti 8-10 taškų mažiau.“
Jis norėjo padėkoti žaidėjams, kurie žengė į traumuotų krepšininkų vietą. Pavyzdžiui, Stambule treneris spėjo panaudoti ir 18-metį Roką Jokubaitį.
„Manau, vyrukai tikrai kaunasi. Jie labai nori. Tik turime žaisti truputį protingiau, – pabrėžė Šaras. – O tada galime žengti kitą žingsnį. Bet iki tol... Mes turime daug gerų žaidėjų. Vieni pasiruošę, kiti dar ne. Kiti bando padėti, kuo tik gali.
Tai yra komandos esmė. Manau, ketvirtajame kėlinyje buvome tikra komanda.“
– Kokie įspūdžiai ištraukus tokią pergalę? – Lietuvos žurnalistai Stambule teiravosi Š.Jasikevičiaus.
– Smagu, žiauriai. Manau, tikslingai prie to ėjome. Kažkiek nedadarėme detalių, o varžovai pataikė daug sunkių metimų. Kartais ir mes žiopsojome.
Nežinau, kodėl, bet šiemet mus kaip niekad labai baudžia už klaidas. Atrodo, darome tokius dalykus, kuriuos būtų galima kontroliuoti. Reikia mažiau daryti tų klaidų. Atrodo, mokomės, dedame žingsnius į priekį, bet yra kaip yra.
– Kiek planą maišė ankstyvos pražangos Kavaliauskui ir Biručiui?
– Labai. Atrodo, tą rotaciją turime normalią. Buvome paruošę ir Venskų mesti į aikštę. Bet, žinote, tie, kurie daro skirtumą, yra Aaronas su Brandonu, ir svarbiausia juos išlaikyti.
– Kodėl Walkupas tik trečiojo kėlinio viduryje įžengė į aikštę?
– „Daruššafaka“ yra viena geriausiai varžovus spaudžiančių komandų. Nesinorėjo Leo palikti vieno aikštėje kaip įžaidžiančio kamuolį, kad neišmuštų iš ritmo mūsų puolimo. Tą, ką jie darė pradžioje. Jie mus išstumdavo toliau ant perimetro, neduodavo priimti ten, kur norėjome. Todėl norėjome žaisti su dviem įžaidėjais.
Thomas vėliau išėjo su tikrai gera energija. Manau, ir Roko žaidimas buvo gero lygio.
– Kas leido ištempti rungtynes ketvirtajame kėlinyje?
– Šios rungtynės gali pakreipti į vieną pusę ir kitą. Kai pataikai iš toli, tokie metimai palengvina dalykus. Leo sunkus metimas, Mariaus, Milo... Lengviau, kai pataikai tritaškius. Ir tų taškų jau primetėme ketvirtajame kėlinyje...
– Kiek tą lemiamą metimą lėmė Leo drąsa?
– Dar reikia jo palaukti. Tai žmogus, praėjęs daug stiprių dalykų. Reikia jo laukti, kad jis sugrįžtų ir būtų tas pats žmogus, koks buvo išėjęs iš „Žalgirio“.
– Kaip komandai sekasi žaisti be Nate'o Wolterso?
– Sunku pasakyti, bet tiek Waltonas, tiek Rokas davė daug gerų dalykų. Žaidimo organizacija su jais buvo nebloga. Ko nepasakysi apie rungtynes Miunchene.
Rokas, jau man tikrai aišku, kad gali duoti minučių Eurolygoje. Jis nepasimes, su teisinga galva. Jis eina dideliais žingsniais į priekį.
Rokas kuo puikiausiai supranta žaidimo planą, mūsų sistemą. 30-mečiai daro daugiau psichologinių klaidų nei jis. Gal jis nėra greičiausias, labiausiai patyręs, bet tikrai supranta krepšinį. Jo IQ yra didžiulis.
