Rungtynių įkarštyje Šaras net atsisuko, kai per porą metrų už Kauno „Žalgirio“ atsarginių suolo prabėgo banda „Olympiakos“ gerbėjų. Raudonieji skubėjo į tribūną, kurioje kažkokiu būdu susimušė savi. Konflikto būta rimto, o jo sutramdymą imitavo vienas (!) apsauginis.
Atsarginių suolo galas atsigręžė, kai šalia jų pribėgo ilgų baltų plaukų žmogelis. Pasirodo, jis buvo operatorius, bet lyg „Olympiakos“ sirgalių armijos dalis bėrė Š.Jasikevičiui keiksmažodžių tiradą.
Tačiau Šarūnas Jasikevičius labiau nerimavo dėl vaizdo aikštėje, o ne už nugaros.
„Nesijaudink dėl manęs! – linksmai sušuko treneris teisėjui Olegui Latiševui, kai šis pribėgęs pasakė sekretoriatui, kad lietuviui kažkas vis šviečia į akis su žaliu lazeriu. – Pražanga buvo prieš tai.“
Pirėjo Taikos ir draugystės stadione penktadienio vakarą nebuvo jokios taikos ir draugystės.
Graikai domisi sportu kaip jokia kita tauta. Tik Atėnuose visiškai atsitiktiniai praeiviai gali prieiti pradėti kalbėtis apie „Žalgirį“, jo gynybą ir Keviną Pangosą.
Bet jei ne Graikijoje, tai nebent tik Serbijoje krepšinio rungtynėse gali pasijusti kaip džiunglėse. Nekontroliuojami sirgaliai, varžovų veidus švytinantys lazeriai, tūkstantinės bandos skanduotės su keiksmažodžiais, kuriuose liejasi neapykanta ne tik apšauktam subjektui, bet ir visai jo šeimai, cigaretės ir begalinė agresija – tokį paketą gauni Pirėjuje per atsakingas Eurolygos rungtynes.
Graikijos čempionato metu čia dar baisiau. Čia toli gražu ne visada išgirsi finalinę rungtynių sireną, kadangi dėl aistruolių agresijos protrūkio žaidėjai priversti bėgti į rūbines ir nebegali sugrįžti ant parketo. Nes nesaugu.
Mums, europiečiams iš Rytų, egzotika pamatyti tokias bauginančias tribūnas. Čia net nėra abejonės – namų komandą toks užnugaris stumia į priekį, o svečius šiurpina. Tačiau ramiesniems graikams ši atmosfera yra kaip vėžys. Kaip labai gerai išsireiškė vienas graikas – tikros džiunglės.
Matote, jiems tai ne vienadienis įdomus nuotykis, o kasdienybė. Ir ji tokia vargina.
Atrodo, tose džiunglėse sužvėrėjo ir trys teisėjai, švilpę „Žalgirio“ ir „Olympiakos“ rungtynėse.
Aš ne specialistas, bet vien akių testas leido sunerimti, kad vyksta negeri dalykai. Prie televizoriaus ekrano viskas turėjo matytis labai aiškiai. Rungtynių metu per pauzes spėjau užmesti akį į daugiausiai abejonių sukėlusius epizodus. Kai kurie nuogąstavimai tik pasitvirtino.
Buvo klaidų į vieną ir į kitą pusę, kas yra visiškai normalu arbitrų darbe. Tačiau niekas nepaneigs, kad teisėjai paleido pigius švilpukus būtent tada, kai „Žalgiris“ žaidė geras atkarpas.
Pirmąjį kėlinį žalgiriečiai pradėjo bene tobulai, ant Vassilio Spanoulio nugaros uždėdami taikinį, į kurį smigo Vasilije Micičius ir Axelio Toupane'o strėlės. „Žalgiris“, atrodo, pagaliau nuvaikė tą drebulį startuojant Pirėjuje, kai prieš tai dvejose rungtynėse iš eilės greitai krisdavo į dviženklio skirtumo duobę.
Bet kai tik „Olympiakos“ ikona sėdo ant suolo, „Žalgiris“ įstrigo graikų gynyboje. Įdomi tendencija, kurią bus be galo įdomu sekti įsibėgėjant šiai karštai serijai. Vassilis Spanoulis yra „Olympiakos“ legenda, epinis puolimo lyderis, tačiau jo buvimas aikštėje, ko gero, kartais daugiau kenkia komandai.
„Žalgiris“ pagal savo žaidimą buvo vertas atitrūkti dar labiau, tačiau svečius varžė švilpukai. Pirmojo kėlinio statistika buvo įspūdinga:
Pražangos: „Olympiakos“ – 2, „Žalgiris“ – 7;
Baudų metimai: „Olympiakos“ – 11, „Žalgiris“ – 0.
„Viską Puklas! Viską Puklas švilpia!“ – nerviškai juokdamasis atsisuko į Paulių Motiejūną ir „Žalgirio“ atsarginių suolą Šarūnas Jasikevičius.
Trečiąjį kėlinį žalgiriečiai pradėjo 8 taikliais metimais iš eilės, bet tada vėl dėmesį nuo krepšinio nukreipė švilpukai.
Geriausiai situaciją iliustravo Axelio Toupane'o reidas po krepšiu ir Giorgos Bogrio (ne)bauda prieš prancūzą. Centras akivaizdžiai trinktelėjo žalgiriečiui per petį, bet atbirtai pražangos neužfiksavo. Maža to, nepatenkintą A.Toupane'ą jie nubaudė technine pražanga.
Šaras spjaudėsi keiksmais. Paulius Motiejūnas „Žalgirio“ atsarginių suolo gale paskatinančiai plojo ir ragino žaisti, nepasiduoti emocijoms.
Bet sunku negalvoti apie teisėjus, kai gauni per petį, netenki galimybės mesti dviejų baudų ir dar pats gauni vieną į savo krepšį. Tai yra trys taškai Eurolygos atkrintamosiose varžybose, kur toks svarbus kiekvienas taškelis.
Nepaisant visko, „Žalgiris“ likvidavo dviženklį skirtumą ir prieš pat ketvirtąjį kėlinį grįžo į kovą 54:54.
Tada, reikia pripažinti, tą lemiamą 10 minučių atkarpą laimėjo „Olympiakos“. Griebtis už galvos teko nebe dėl švilpukų, o trijų „Olympiakos“ tritaškių iš eilės ir sugriuvusio „Žalgirio“ puolimo ketvirtajame kėlinyje.
Fantastiškai trečiajame kėlinyje atrodęs Brandonas Daviesas pavedė Šarūną Jasikevičių ketvirtajame, kai sutriko prieš „Olympiakos“ gynybą, kuri viską keitė dengiamaisiais. Visus penkis dvitaškius trečiajame kėlinyje suvertęs amerikietis kritiniu metu paleido vėjais keturias atakas iš eilės.
Šarūnas Jasikevičius nepabandė pakelti nuo suolo Antano Kavaliausko, kuris įprastai bausdavo varžovus su tokiomis rotacijomis gynyboje.
Tuo tarpu Paulius Jankūnas beveik nežiūrėjo į krepšį – pirmą kartą per 5 metus Eurolygos susitikimą paliko tuščias: nei taškų, nei metimų.
Ir „Žalgiris“ įklimpo.
„Olympiakos“ laimėjo, atrodo, be didesnio teisėjų įsikišimo. Juk ketvirtojo kėlinio startas buvo 54:54 ir per likusią 10 minučių atkarpą vyrai galėjo išsiaiškinti patys, kas čia stipresnis?
Kita vertus, ta kova kažkuo priminė muštynių vienas prieš vieną imitaciją. Kai prieš tą dvikovą tave keliskart aplamdo trise, o po to pastato kautis prieš oponentą.
Tokioje situacijoje teko gerokai permąstyti Dimitrio Giannakopoulo pjautynes su Eurolyga ir teisėjais.
S.Puklui teisėjaujant „Olympiakos“ rungtynėse, per dvejus metus Pirėjo ekipa Eurolygoje laimėjo 10 mačų iš 11 ir visas 6 namų rungtynes.
Atėnų „Panathinaikos“ bosas surinko visą tokios statistikos katalogą su švilpukų pavyzdžiais DVD diske. D.Giannakopoulo įsiūtis priminė tikrą paranoją, bet „Panathinaikos“ aistruoliai socialiniuose tinkluose priminė lietuviams, kad „Žalgiris“ buvo vienas priešiškiausių prieš jų savininką posėdyje nusiteikusių klubų.
„Na, matote, apie ką mes kalbėjome?“ – baksnojo pirštu PAO aistruoliai.
Visada buvau skeptiškas dėl kritikos teisėjams už tendencingą teisėjavimą. Bet šį kartą minčių kyla įvairių.
Be išvardytos statistikos ir keistų epizodų, akis rėžia dar du momentai. Pirmiausia, „Žalgiris“ per visas 40 minučių neturėjo nė vienos 2+1 situacijos – jokių taiklių metimų su pražanga.
Palyginimui, Mykolo Stumbro skaičiavimais, „Olympiakos“ tokių turėjo penkis, o kur dar dvi techninės ir nesportinės pražangos „Žalgiriui“.
Labai gaila, kad populiariausias atkrintamųjų varžybų žodis, ko gero, yra „teisėjai“. Reikia tikėtis, kad tai neatims atkrintamųjų žavesio, kuris kol kas yra nepakartojamas: kieta fizinė kova, prakaitą kelianti įtampa, konfliktai, rungtynės taškas į tašką ir fantastiški epizodai.
Tose džiunglėse Pirėjuje vyko tikros pjautynės. Brandonas Daviesas sukiojosi rūbinėje su kruvinu rankšluosčiu, Artūro Milaknio kaktoje švietė guzas, krepšininkai po rungtynių dedasi vis daugiau ledo ant paskaudusių vietų.
Iš tų džiunglių „Žalgiris“ ištrūko su 1 fantastiška pergale, kuri suteikė žalgiriečiams namų aikštės pranašumą. Smagiausia, kad po pralaimėjimo Pirėjuje nė vienas iš kalbintų žalgiriečių nesureikšmino teisėjų sprendimų tiek, lyg jie būtų pasmerkę komandą. Šis „Žalgiris“ kovoja ir nesiskundžia.
Jau kitą savaitę žalgiriečiai gali iškovoti bilietus į finalo ketvertą Belgrade. Šaras dar turi rezervų.
Paulius Jankūnas per dvejas rungtynes Graikijoje sukrapštė vos 4 taškus. Namie kapitonas žaidžia dvigubai geriau nei svečiuose, tad galima pagrįstai tikėtis, kad „Žalgirio“ senbuvis įneš didesnį indėlį. Namų sienos turėtų jam suteikti to pasitikėjimo, kurio galbūt pritrūko priešo teritorijoje.
Edgaras Ulanovas per du mačus pataikė vos 1 metimą iš 8, tik skirtingai nuo P.Jankūno, didžiulio impulso iš jo tikėtis sunkiau. Ioannis Papapetrou savo centimetrais ir jėga neleidžia žalgiriečiui žaisti savo žaidimo nugara į krepšį.
Kita vertus, galbūt Š.Jasikevičius ras kitų būdų, kaip geriau panaudoti savo puolėją puolime.
Tik skirtumas tas, kad „Olympiakos“ taip pat gerina žaidimą. Laikas yra jų sąjungininkas, kadangi į rikiuotę grįžo bent keli traumuoti krepšininkai, kurie buvo išsimušę iš ritmo ir nežaidę tai 10, tai net 30 dienų. Kaudamiesi su „Žalgiriu“ jie atgauna žadimo pojūčius ir po truputį grįžta į jiems būdingą formą.
Kostas Papanikolaou sucementavo „Olympiakos“ gynybą ir įnešė didžiulį energijos impulsą. Giorgos Printezis dar tik įgauna pagreitį, bet įsibėgėjant serijai bus tikrai efektyvesnis.
Be to, „Olympiakos“ savo potencialą išvykose jau įrodė šį sezoną nukaudami „Fenerbahče“ Stambule, „Real“ Madride ar „Panathinaikos“ OAKA arenoje. Sako, kad Pirėjo krepšininkai išvykose būna dar geriau susitelkę rungtynėms ir dėl geros atmosferos bei vienybės rodo stabilesnį žaidimą.
Taigi, lengva nebus, bet į džiungles geriau negrįžti. Išplėšti pergalę penktosiose serijos rungtynėse Pirėjuje gali būti ne „Žalgirio“ krepšininkų jėgoms. Reikalus reikia išspręsti Kaune.
