Vitorijos „Baskonia“, kaip ir Kauno „Žalgiris“, praėjusio sezono gerą žaidimą paliko užmarštyje, balansuodama paskutinių Eurolygos komandų ketverte.
Per dvi pergales nuo atkrintamųjų buvęs baskų klubas tarpsezonio metu stipriai pasikeitė, atvyko septyni nauji krepšininkai, tad sezono starte Vitorijos ekipa vis dar neranda savojo žaidimo.
Dviejų lietuvių Roko Giedraičio ir Tado Sedekerskio atstovaujama „Baskonia“ per pirmuosius 12 turų iškovojo vos 4 pergales ir lentelėje lenkia tik tris komandas – Stambulo „Fenerbahče“, Atėnų „Panathinaikos“ ir „Žalgirį“, o baskų įmestų ir praleistų taškų balansas yra blogiausias turnyre (-123), nusileidžiantis net tragiškam Lietuvos čempionų rezultatui -121).
Pergalėmis Vitorijoje nelyja, bet sunku dėl to būtų kaltinti lietuvius. Rokas Giedraitis yra naudingiausias „Baskonia“ žaidėjas abiejuose turnyruose, o šalia yra Tadas Sedekerskis.
23-ejų krepšininkas pagal naudingumą Eurolygoje į priekį užleidžia keturis komandos draugus, ACB pirmenybėse – vos du.
Stipriausiame Senojo žemyno turnyre 204 cm ūgio puolėjas žaidžia po 22 minutes, per kurias pelno po 4,8 taško, atkovoja po 5,3 kamuolio, atlieka po 1,4 rezultatyvaus perdavimo ir fiksuoja po 8,6 naudingumo balo.
Ispanijos čempionate Tado asmeniniai rodikliai siekia 6,7 taško, 6,5 atkovoto kamuolio, 1,2 rezultatyvaus perdavimo bei 13,7 efektyvumo balo.
Iš Nidos kilęs krepšininkas vis deda žingsnius į priekį, bet komandos rezultatuose tai neatsispindėjo – 15-oje vietoje Eurolygoje (4 pergalės ir 8 pralaimėjimai) bei 11-oje pozicijoje ACB čempionate (5 pergalės ir 6 pralaimėjimai) žengianti „Baskonia“ atsisveikino su treneriu Duško Ivanovičiumi, naujuoju strategu paskirdama Nevaną Spahiją.
„Asmeniniu sezonu esu patenkintas, – 15min sakė T.Sedekerskis. – Bet tai nublanksta prieš komandos rezultatą. Kai pralaimime, visi yra nepatenkinti ir niekas neatsimena tavo pasirodymo. Jei asmeninis pasirodymas yra super geras, bet komanda pralaimi, tas jis neturi jokios vertės.“
Būtent D.Ivanovičius suteikė ilgai lauktą šansą lietuviui parodyti save aukščiausiame lygyje, kuriuo T.Sedekerskis pasinaudojo.
„Prisiminsiu jį kaip pirmą trenerį, kuris suteikė šansą aukštame lygyje, suteikė daug žaidybinio laiko, su kuriuo man pavyko atsiskleisti. Tai buvo perėjimas iš juodo į baltą. Kaip žaidėjas, atsigavau prie Duško, – dėstė Tadas. – Prisiminsiu daug dalykų. Atsiminsiu pasiruošimus sezonui. Niekada nepamiršiu Duško treniruočių, griežtumo, didelio intensyvumo ir skiepijamos disciplinos.“
T.Sedekerskis yra dažnai aptarinėjamas žaidėjas sirgalių ir žiniasklaidos. Anksti į Ispaniją išvykęs krepšininkas ilgą laiką trynė atsarginių suolą, kol praėjusį sezoną sulaukė progos parodyti save Eurolygoje.
Sezonas buvo puikus, bet durų į Dariaus Maskoliūno vadovaujamą rinktinę tai neatidarė.
„Mane tai šiek tiek nustebino, kaip ir visus, – apie ankstyvą atkabinimą iš rinktinės prisiminė T.Sedekerskis. – Visiems tada sakiau, jog nenoriu komentuoti. Daug žmonių gatvėje manęs apie tai klausė, dar draugai ir bičiuliai. Nesitikėjau sulaukti tiek žinučių ir tokio palaikymo. Bet tai yra pamirštas etapas. Treneriai tiesiog komandoje matė kitus žmones. Galbūt sirgaliai ir žurnalistai matė kitaip. Tokie dalykai mane grūdina. Pirmi metai, kai gavau žaisti ir galėjau atsiskleisti, patekti į rinktinę. Nieko baisaus neįvyko, nedarau tragedijos, jokių pykčių nėra ir neturėtų būti. Yra kaip yra. Gailiausia yra tai, kad Lietuvai nepavyko patekti į olimpines žaidynes.“
Krepšininkas buvo atsidūręs ir buvusio krepšininko Lino Kleizos akiratyje, kuris 15min laidoje PIKENROLAS ne kartą teigė, jog T.Sedekerskis yra vienas talentingiausių Eurolygos lietuvių, bet savo potencialo jis dar neišnaudoja.
„Reikia žiūrėti iš pozityvios pusės. Kol dar apie mane kalba, vadinasi, dar esu įdomus. Iš tokių žmonių girdėti tokius žodžius yra malonu, – sakė „Baskonia“ puolėjas. – Aplinkui kalba daug žmonių, kurių gali neklausyti ir užsikišti ausis. Bet kai kalba tokie žmonės, turintys tokią patirtį ir tokius nuopelnus, tai tampa spyriu į šikną. Pats pagalvoju apie tai. Man yra tekę trumpai kalbėti su Linu, jis sakė, kad jei aš nepasiimsiu, tai pasiims kažkas kitas. Viskas yra gerai. Kai kalba tokie žmonės, reikia daryti išvadas.“
15min portale – pokalbis su Vitorijos „Baskonia“ lietuviu Tadu Sedekersiu – apie sudėtingą baskų komandos sezono startą, solidų asmeninį pasirodymą, ankstyvą trenerių rokiruotę, neužmirštamą Duško Ivanovičių ir NBA metodikas atsivežusį Nevaną Spahiją, Kauno „Žalgirio“ slogą startą ir bičiulį Zoraną Dragičių, ankstyvą atkabinimą nuo rinktinės praėjusį birželį, Kazio Maksvyčio išskirtinumą bei Lino Kleizos viešus pasisakymus.
– Kokiomis nuotaikomis vykstate į Kauną, ar žaidimas prieš „Žalgirį“ dar yra kažkuo ypatingas dalykas?
– Vykstame kovingomis nuotaikomis. Aišku, sunkus sezono startas, trenerio pakeitimas, bet judame į priekį. Važiuojame geromis nuotaikomis, gerai pasiruošę rungtynėms ir norime siekti pergalės. „Žalgiris“ truputį prabudo, bus sunku
Stengiuosi nesureikšminti rungtynių prieš „Žalgirį“. Bet kad ir trumpai, grįžtu namo ir laukiu tų rungtynių. „Žalgirį“ stebėjau ir sekiau nuo mažų dienų. Stengiuosi nesureikšminti, tai yra dar vienos rungtynės, kurias reikia laimėti, tačiau grįžimas namo prideda papildomo jauduliuko.
– Kaip klubo viduje aiškinate slogų „Baskonia“ sezono startą?
– Vasarą komandoje buvo labai daug pasikeitimų. Visiems susižaisti yra sunku, reikia laiko vienas kitą geriau pažinti. Gal kartais per daug norime rungtynes nulemti individualiais veiksmais. Manau, kad turėtume žaisti labiau komandinį krepšinį, kas dar nelabai sekasi. Tai daro didelę įtaką rezultatams.
Esame per dideli individualistai, galvojantys apie save. Reikėtų labiau žaisti dėl komandos, o ne dėl asmeninių priežasčių. Bet tai galbūt yra dėl septynių naujokų, visiems dar sunku vienas kitą suprasti.
– Galbūt komandiniai rezultatai nėra tokie skaudūs, kai asmeniškai sezono starte sekasi gerai?
– Taip, savo asmeniniu sezonu esu patenkintas. Bet tai nublanksta prieš komandos rezultatą. Kai pralaimime, visi yra nepatenkinti ir niekas neatsimena tavo pasirodymo. Jei asmeninis pasirodymas yra super geras, bet komanda pralaimi, tas jis neturi jokios vertės.
– Ties kuriais žaidimo aspektais jaučiatės labiausiai patobulėjęs?
– Nemanau, kad galėčiau kažką išskirti. Galvoju, jog prisideda tai, kad žaidžiau „Baskonia“ komandoje ir pernai. Tęstinumas davė savo. Gerai pažinojau trenerį Duško, lengviau buvo įsivažiuoti, nei kitiems. Tai buvo geras postūmis, Duško parodė didelį pasitikėjimą, žaidžiau daug minučių. Man buvo daug lengviau. Dabar turime naują trenerį, reikia viską įrodinėti po truputį iš naujo.
– Metimų vis dar neatliekate daug. Ar puolime save ribojate pats, ar tai komandinė idėja?
– Nei aš stabdau, nei planas toks. Žiūriu ir atrodo, kad gal dar trūksta aukščiausio lygio krepšinio patirties. Daug laiko praleista ant suolo. Ateina laikas, kai reikia demonstruoti gerą krepšinį ir neužmigti. Reikia šiuo šansu naudotis. Gal kartais nepasinaudoju proga, gal kartais negaunu pakankamai šansų ar kamuolių. Lengva išsijungti iš žaidimo, o man reikia pajusti žaidimą.
Sutinku, jog kartais reikėtų daugiau žaidimą pasiimti ant savęs ir negalvoti apie komandos draugus. Esu komandinis žaidėjas. Kai matau, jog galiu sukurti komandos draugui metimą, atlikti perdavimą, tą ir darau. Galbūt kartais reikėtų sužaisti savanaudiškiau.
– Ar nujautėte artėjantį Duško Ivanovičiaus atleidimą?
– Per daug apie tai negalvojome. Komanda buvo visiškoje duobėje, stengėmės ir galvojome tik apie tai, kaip laimėti rungtynes. Žaidėme prastai, rezultatai buvo prasti. Kai komanda žaidžia taip prastai ir pralaimi tiek rungtynių, pradedi tikėtis trenerio atleidimo.
– Kokį iš bendro darbo kartu prisiminsite D.Ivanovičių?
– Geras klausimas. Prisiminsiu kaip pirmą trenerį, kuris suteikė šansą aukštame lygyje, suteikė daug žaidybinio laiko, su kuriuo man pavyko atsiskleisti. Tai buvo perėjimas iš juodo į baltą. Atsigavau prie Duško, kaip žaidėjai.
Prisiminsiu daug dalykų. Atsiminsiu pasiruošimus sezonui. Niekada nepamiršiu Duško treniruočių, griežtumo, didelio intensyvumo ir skiepijamos disciplinos.
Jis atsisveikino su komanda dieną, kai buvo atleistas. Trumpai padėkojo už darbą ir daugiau bendrauti neteko.
– Kuo skiriasi Duško Ivanovičius ir Nevenas Spahija?
– Sunku dar pasakyti, nes su N.Spahija dirbame dar nedaug laiko. Gal tik antra savaitė. Manau, kad Nevenas yra modernaus krepšinio šalininkas. Jis yra buvęs ilgą laiką NBA. Treniruočių specifika daugiau paremta NBA, kai atsižvelgiama daugiau į individualų darbą. Mes labai daug laiko praleidžiame dirbdami individualiai. Jis akcentuoja silpnąsias puses, ties kuriomis reikia dirbti. Kasdien po pusvalandį individualiai dirbame su asistentais.
Pasikeitė treniruočių tipas. Sportuojame rytais, pradžioje dirbame individualiai su svoriais salėje ir krepšinio aikštėje. Tuomet žiūrime video, o vėliau – komandinė treniruotė. Ilgas ir intensyvus rytas.
– Ar jūsų vaidmuo prie naujo trenerio lieka nepakitęs?
– Dar net nežinau, kaip į tai atsakyti. Treneris manęs dar gerai nepažįsta, pirmą kartą mato. Dar kažkokias išvadas sunku būtų daryti. Nežinau, manau, kad bus matyti ateityje. Bet kad reikalavimai būtų kitokie, tikrai nėra. Puolimas, gynyba – nieko negaliu išskirti. Pokalbio, kuriame jis man kažką norėtų išskirti, nebuvo. Žiūrėsime, kas bus ateityje.
– Rokas Giedraitis išlieka „Baskonia“ lyderiu. Ar kažką naujo apie jį šį sezoną sužinojote?
– Ne, su Roku viskas yra gerai. Per tuos metus gerai susiklijavome, gerai vienas kitą pažįstame. Kasdien treniruojamės ir bendraujame. Dar kartą pakartosiu, kad turėti lietuvį komandoje yra pasaka. Ir daug ilgų kelionių, ir sunkių momentų. Galime atsiremti vienas į kitą ir pasiguosti. Vienas kitą palaikome ir tiek.
– Kauno „Žalgiryje“ rungtyniauja buvęs jūsų komandos draugas Zoranas Dragičius, su kuriuo tapote ACB čempionais. Ar pasveikinote jį su prisijungimu prie „Žalgirio“? Koks tai yra žaidėjas ir žmogus?
– Ne, nekalbėjau su juo apie tai. Geras žaidėjas, kas dar svarbiau – labai geras komandos draugas. Turėjome puikius metus. Labai agresyvus žaidėjas, daug energijos aikštelėje. Gal kartais net per daug. Aišku, jis sukaupęs daug patirties. Tik geri prisiminimai apie Zoraną. Laukiu, kada galėsime pasisveikinti ir pasikalbėti. Tikiuosi, kad jis turės gerą sezoną ir etapą „Žalgiryje“.
– Kaip manote, kodėl dar sezono starte sugriuvo „Žalgiris“?
– Nežinau, turbūt daug lėmė tai, jog paliko svarbiausi žaidėjai – Walkupas, Jokubaitis. Dar buvo greitas trenerio atleidimas. Galvoju, kad ir Ulanovui reikėjo laiko po tokio sezono, po traumos pajusti žaidimą, pajusti formą ir sugrįžti į savo vaidmenį. Dėl traumos iškrito Joffrey Lauvergne'as.
Sėkmė nusisuko nuo „Žalgirio“. Emmanulis Mudiay nepateisino dėtų vilčių. Maži pasikeitimai, traumelės... Kortų namelis gali sugriūti greitai. „Žalgiris“ po truputį atranda žaidimą, po traumų grįžta žaidėjai. Galvoju, kad jie judės į priekį. Nereikia didelės panikos.
– Praėjusią vasarą daugelis jus matė rinktinėje, bet prieš olimpinę atranką Kaune buvote atkabintas vienas pirmųjų. Ar lengvai su tuo susitaikėte?
– Mane tai šiek tiek nustebino, kaip ir visus. Visiems tada sakiau, jog nenoriu komentuoti. Daug žmonių gatvėje manęs apie tai klausė, dar draugai ir bičiuliai. Nesitikėjau sulaukti tiek žinučių ir tokio palaikymo.
Bet tai yra pamirštas etapas. Treneriai tiesiog komandoje matė kitus žmones. Galbūt sirgaliai ir žurnalistai matė kitaip. Tokie dalykai mane grūdina. Pirmi metai, kai gavau žaisti ir galėjau atsiskleisti, patekti į rinktinę. Nieko baisaus neįvyko, nedarau tragedijos, jokių pykčių nėra ir neturėtų būti. Yra kaip yra. Gailiausia yra tai, kad Lietuvai nepavyko patekti į olimpines žaidynes
– Kaip vertinate Kazio Maksvyčio paskyrimą prie Lietuvos rinktinės vairo?
– Treneris kilo nuo auksinės jaunimo rinktinės, žengė mažus žingsnius, turėjo gerus pasirodymus „Lietkabelyje“ ir „Neptūne“, o dabar sėkmingai dirba Rusijoje. Manau, kad treneris yra priaugęs, o daug kitų variantų nebuvo. Žaidėjai myli Kazį, kiek esu girdėjęs. Man neteko su juo dirbti, nors keletą kartų buvau labai arti. Bet nepavyko. Kiek esu girdėjęs, tai super geri atsiliepimai. Tai labai svarbu, kad žaidėjai mylėtų trenerį, nebūtų trinties ir santykiai rūbinėje būtų geri. Nuo to viskas ir pradeda klijuotis.
– Ar stebėjote pirmąsias dvejas Lietuvos rinktinės rungtynes pasaulio čempionato atrankoje?
– Pirmojo mačo nemačiau, bet mačiau antrą. Smagu, kad iškovojo dvi pergales. Komandai lengviau pradėti taip, tai suteiks pasitikėjimo. Svarbu ir treneriui, kadangi Lietuvoje mėgstama greitai pulti į paniką ir nurašyti.
– Vitorijoje nėra greitai panikuojama? Kaip vertinamas „Baskonia“ sezono startas?
– Aukščiausiame lygyje visur būna panikos. Buvo atleistas treneris, nepaprastas treneris, kuris Vitorijoje yra labai gerbiamas. Panika visur atsiranda. Krepšinyje geriau blogai žaisti, bet pasiekti pergales, kad visi būtų laimingi ir ramūs. Panika ir negatyvumas įneša daug blogio ir visada atsiliepia komandos žaidimui.
– Linas Kleiza ne kartą 15min laidoje PIKENROLAS sakė, jog esate vienas talentingiausių lietuvių, bet neišnaudojate savo potencialo. Kaip priimate tokius pasisakymus apie save?
– Reikia žiūrėti iš pozityvios pusės. Kol dar apie mane kalba, vadinasi, dar esu įdomus. Iš tokių žmonių girdėti tokius žodžius yra malonu. Aplinkui kalba daug žmonių, kurių gali neklausyti ir užsikišti ausis. Bet kai kalba tokie žmonės, turintys tokią patirtį ir tokius nuopelnus, tai tampa spyriu į šikną.
Pats pagalvoju apie tai. Man yra tekę trumpai kalbėti su Linu, jis sakė, kad jei aš nepasiimsiu, tai pasiims kažkas kitas. Viskas yra gerai. Kai kalba tokie žmonės, reikia daryti išvadas.